Archive

Patogesnis internetas neįgaliesiems, ką galime padaryti patys?

images

Daug papildomos informacijos galima rasti interneto prieinamumo neįgaliesiems The Web Accessibility Initiative (WAI) puslapyje, kur kuriami ir aprašomi įvairūs būdai padedantys paversti internetą jaukesniu ir patogesniu neįgaliesiems.

Interneto naršytojams
Visi interneto naršytojai iš aplankytų puslapių nori išgauti visą jiems reikalingą informaciją. Deja, gana nemažai puslapių nėra patogūs neįgaliesiems; sunku skaityti tekstą, (kartais jo visiškai neįmanoma perskaityti), įžiūrėti puslapio elementus, sunku suprasti pateikiamą informaciją.
Vargu ar greitai bus taip, kad visi interneto svetainių kūrėjai sukurs neįgaliesiems visiškai patogius ir idealiai prieinamus puslapius.

Ką galime padaryti patys, kad būtų patogiau naršyti internete?

Pasirinkti patogiausius savo kompiuterio nustatymus; T. y. keisti šriftą ir jo dydį, spalvas, bei kontrastą. Jeigu parašyto teksto skaityti negalime pabandykime įsijungti teksto skaitymo balsu funkciją. Daugiausia informacijos apie pritaikymą neįgaliesiems galima rasti pagalbos žinyne. Skirtingose operacinėse sistemose tie patys meniu punktai gali vadintis truputį kitaip, tad reiktų ieškoti naudojantis raktažodžiais: “neįgaliesiems”, “pritaikymas”, “tinkinti”, “nustatymai” “skaityti balsu”, “skaityti tekstą balsu”.

Pasirinkti patogiausias programas, nebijokite išmėginti skirtingų failų arba interneto naršyklių, teksto redaktorių ir kitų programų. Pamėginti verta, juk išsirinkus patogiausią programą naudotis kompiuteriu bus daug paprasčiau.

Pasirinkite tinkamą ir patogią aparatinę įrangą, garso kolonėles, ausines, mikrofonus ir pan.

Ką daryti jeigu esate “naujokas” ir nežinote kas tai yra pritaikymas neįgaliesiems, nei kur apie tai sužinoti, internete tarp nuorodų orientuotis sunku, o informacijos reikia jau dabar.
Galite kreiptis į viešąsias įstaigas, bibliotekas, socialinės paramos centrus, kompiuterių kursus organizuojančias įmones, neįgaliesiems skirtos įrangos gamintojus.

Ar jūsų prezentacija accessible?

  Ar Jūsų sukurtose paskaitos, seminaro ar pristatymo skaidrėse informacija bus pateikta visiems dalyviams patogiais būdais?
Dauguma žmonių į šį klausimą atsakytų “taip”. Ar tikrai taip ir yra?
Pabandykime pagalvoti apie tai jog auditorijoje gali būti neįgalių žmonių. Ar jie gautų visą paskaitoje pateikiamą informaciją?
Kaip sukurti tokį pristatymą, kad jis būtų naudingas ir informatyvus visiems renginio dalyviams tiek sveikiesiems, tiek neįgaliesiems.
Šiame tekste pateiksime keletą praktinių patarimų, kaip kurti visiems pritaikytus pristatymus.
Svarbiausia:
Pagalvokite kokiai auditorijai bus skirtas Jūsų renginys.
Visada yra didesnė ar mažesnė tikimybė, kad auditorijoje atsiras žmonių kurių
sutrikusi rega arba klausa, kuriems sunku judėti arba kalbėti.
Taip pat vertėtų prisiminti, jog kai kurie žmonės dėl savo negalios gali turėti čia neįvardytų specialių poreikių, nes vargu ar įmanoma viską išvardinti viename neilgame tekste.
Pavyzdžiui: žmogui, kuriam sunku susikaupti ilgesnio renginio metu reikėtų keleto pertraukėlių, kad galėtų pailsėti.
Deja, daugelis renginių vedėjų, lektorių ar mokytojų dažnai tiesiog pamiršta pagalvoti apie tai ar renginio dalyviai turi kokių nors specifinių poreikių. Taip pat mano, jog yra gana sunku, jog visi renginio dalyviai gautų visą pateikiamą informaciją jiems patogiausiu būdu.
Tačiau patogus informacijos pateikimas neįgaliesiems yra naudingas ir sveikiems žmonėms.
Pavyzdžiui skaidrėse pateikiamos medžiagos įgarsinimas (lentelių, paveikslų, nuotraukų aprašymai) tinka ne tik neregiams ar negalintiems suvokti parašyto teksto žmonėms, bet ir žmonėms, kurie yra audialai (žmonės, geriausiai suvokiantys, žodžiu pateikiamą informaciją).
Žodžiu ir vaizdu pateikta informacija geriau išlieka atmintyje.
Kurtiesiems ir sunkiai suprantantiems kalbą žmonėms skirtas (Computer Aided Real–Time Captioning) lektoriaus kalbos teksto spausdinimo ir rodymo realiu laiku įrenginys padeda ir tiems žmonėms, kurie prastai moka kalbą, kuria skaitoma paskaita, taip jie gali pasitikrinti ar teisingai išgirdo, ką sakė lektorius.
Derėtų pagalvoti apie dalyvių poreikius jau planuojant renginį. Vertėtų pasidomėtį ar tarp dalyvių tiek lektorių, tiek klausytojų bus žmonių, kuriems reikės pateikti pateikti medžiagą kitokiu formatu nei daugumai.
Klausimą apie tai ar dalyviai turi specialių poreikių būtų gerai įtraukti į registracijos anketas, kvietimus ar pan.
Renginio vieta turėtų būti patogi ir lengvai bei greitai pasiekiama visiems dalyviams.
Vaizdo medžiaga ir lektorius turėtų būti gerai matomi ir girdimi visiems dalyviams, o lektorius turėtų gerai matyti ir girdėti klausytojus.
Derėtų pasirūpinti tinkamais mikrofonais ir garso aparatūra, bei ryškiu, tačiau ne akinančiu patalpos apšvietimu.
Taip pat reikėtų pateikti visą paskaitos medžiagą įvairiais elektroniniais formatais: garso, vaizdo, teksto.

Ar elektroninių knygų skaityklės jau prieinamos regos sutrikimų turintiems vartotojams?

images

 

Vienas iš elektroninių prietaisų, suteikiantis daug patogumo skaitant, yra elektroninių knygų skaityklė arba elektroninių knygų skaitymo programos, skirtos įprastiems kompiuteriams, mobiliesiems įrenginiams (planšetiniams kompiuteriams ir išmaniesiems telefonams).

 

Planšetiniai kompiuteriai ir mobilieji telefonai, net įprasti kompiuteriai elektroninėms knygoms skaityti tinka, ypač tada, kai tekstas ar jo iliustracijos spalvotos, bet svarbiausias jų trūkumas yra šviečiantis ekranas: kad ir kokios aukštos kokybės jis būtų, šviesa vis tiek dirgina akis, ir jos greičiau pavargsta.

 

O skaityklių ekranams gaminti naudojama elektroninio rašalo [angl. EInk] technologija. Svarbiausias skaityklių trūkumas – nespalvotas ekranas. Daugumos skaityklių ekranas savaime nešviečia. Skaityti jame rodomą tekstą yra tas pats, kaip skaityti ant popieriaus arba plastiko atspausdintą tekstą. Skaitymas tokiame ekrane tikrai mažiau vargina akis.

 

Skaityklės ekrane rodomas tekstas yra aiškus ir ryškus, lengvai įskaitomas. Galima pasirinkti teksto dydį, šriftą, sukeisti fono ir teksto spalvas (pagal numatytuosius nustatymus fonas būna baltas, o tekstas – juodas).

 

Būtent todėl skaityklėmis rekomenduojama naudotis žmonėms, kurių regėjimas silpnas.

 

Skaityklėms tinkamų elektroninių knygų įvairiomis kalbomis (taip pat ir lietuviškai), tiek mokamų, tiek nemokamų, galima nesunkiai rasti internete.

 

Deja, nors skaityklės ir tobulėja, tačiau jos dar nepakankamai geros, kad patenkintų ir visai nematančių žmonių poreikius.

 

Dalis skaityklių gamintojų rašo, jog jų skaityklės gali perskaityti tekstą balsu, tačiau skaityklės net ir anglišką tekstą skaito sunkiai su pertrūkiais, dažnai visiškai “pakibdamos”, jas nuolat tenka išjungti ir įjungti iš naujo. Apie lietuviško teksto skaitymą skaityklėse neverta nė užsiminti.

Tačiau skaityklių gamintojai žada tobulinti šią skaityklių funkciją ir ateityje galima tikėtis, kad teksto skaitymo balsu funkcija bus pagerinta ir ateityje skaityklės skaitys balsu.

Kaip atrodo elektroninės paslaugos Afrikoje?

Daugelis valstybių savo piliečiams elektronines paslaugas teikia jau gana seniai. Tai dauguma Europos, dalis Azijos, Amerikos šalių. Tuo tarpu Afrikos žemyno valstybės elektronines paslaugas atrado gana vėlai lyginant su šalimis, kur elektroninės paslaugos pradėtos teikti anksčiau..

Tačiau ir ten yra šalių, kurios padarė didelę pažangą kurdamos elektronines paslaugas savo piliečiams. Viena šių šalių Kenija.

Tai daugiatautė tiek iškasenomis tiek dideliais žemės plotais, puikiais gamtovaizdžiais bei įvairiomis tradicijomis galinti pasigirti Rytų Afrikos valstybė.

Apie elektroninių paslaugų diegimo galimybes buvo pradėta kalbėti dar 2002 metais, o 2004 metais buvo įsteigtas elektroninės valdžios departamentas, kuris turėjo parengti ir vykdyti informacinių ir ryšio technologijų šalyje planą.

Kenijoje kaip ir daugelyje Afrikos šalių labiausiai iš šiuolaikinių technologijų tarp gyventojų paplitę mobilieji telefonai. Juos turi apie 70 procentų gyventojų. Šalyje pakankamai geras mobiliojo ryšio tinklas. Šios dvi galimybės leidžia net atokiausių vietovių gyventojams naudotis mobiliuoju ryšiu pasiekiamomis elektroninėmis paslaugomis.

Visos elektroninės paslaugos teikiamos mobiliojo ryšio operatoriams glaudžiai bendradarbiaujant su valstybės institucijomis.

Mobiliojo ryšio operatoriai teikia tokias paslaugas kaip Kipozeki (tai elektroninio pašto ir pokalbių paslauga pritaikyta įprastiems mobiliesiems telefonams.)

Kita paslauga M-Pesa tai mobiliosios bankininkystės paslauga, leidžianti saugiai atsiskaityti elektroniniais pinigais, naudojantis paprastais mobiliaisiais telefonais.

Tarp Kenijos gyventojų ši paslauga taip išpopuliarėjo, kad TVF (Tarptautinis Valiutos Fondas) ataskaita arodė jog Kenijoje bendraM-Pesa atliktų mokėjimų suma viršijo Western Union atliktų mokėjimų sumą visame pasaulyje.

Šaltiniai: Vikipedija, https://opendata.go.ke/