Archive

Kalbos atpažinimo programos

Tai atrodo beveik kaip žaidimas ir vis dėlto tai yra visai kas kita nei primityvu. Juolab visa tai pranoksta kalbos atpažinimo programas, su kuriomis medikai ir juristai jau seniai diktuoja gydytojų laiškus arba protokolus. Ten užtenka, garsus prasmingai išversti į žodžių sekas. Šiandieninės skaitmeninės pokalbių pagalbos tuo tarpu gali didelio sudėtingumo semantinio supratimo ir nepaprastos kompiuterio galios dėka iš tiesų suprasti klausimų ir komandų turinį ir intenciją.

Tik visiškai skirtingų technologijų mišinys paskutiniu metu privedė prie to, „kaip mes dabar išgyvename mašinų valdymo kalba demokratizaciją“, paaiškina Michaelis Brusas. 38 metų lingvistas ir fonetikas dirba pas Zarbriuko kalbos atpažinimo specialistą Semvoks. Jo programinė įranga gali filtruoti kalbines komandas panašiai kaip sistemos Siri, Cortana ir Co., po ko vartotojas atitinkamai ieško, kokią užduotį jis norėjo užduoti mašinai.

Tai reikalauja kompiuterio galios, kurios iki šiol neturi nei greičiausi išmanieji telefonai nei asmeniniai kompiuteriai. Ne mažiau ambicinga yra – po turinio analizės – pageidaujamos informacijos paieška.

Visi asistentai išsprendžia dilemą vartotojo programinės įrangos prietaise ir IT sistemų tinkle sąveika: asmeninis kompiuteris arba mobilusis telefonas įrašo komandą, siunčia ją į Apple, Google arba Microsoft kompiuterių centrus. Jų kalbos atpažinimo ir analizės sistemos įvertina užklausą, ieško atsakymo ir siunčia atgal vartotojui. Šio prietaisai galiausiai pateikia rezultatą tekstiniu arba kalbos variantu. „Be greito mobilaus interneto iš vienos pusės ir debesų kompiuterijos sprogimo iš kitos pusės“, sako Semvoks ekspertas Brusas, „skaitmeninių asistentų sėkmės nebūtų galima net įsivaizduoti.“

Juolab, kad valdymas kalba greitai neapsiribos išmaniaisiais telefonais, planšetėmis, nešiojamaisiais kompiuteriais arba asmeniniais kompiuteriais: „Tokiu mąstu, kaip mes priprantame, dalinti užduotis telefonams ir kompiuteriams, greitai tai darysime ir su kitais techniniais prietaisais“, sako DGI prezidentas Kargeris.

Ir radiatoriai paklūsta žodžiui

Technika jau paruošta. Pavyzdžiui Google savo naujus Nest termostatus jau sukūrė su valdymu kalba per Google Now. Įmonė Enertex iš Frankofonijos Forchhaimo platina su namų valdytoju Synohr kalba valdomą informacijos centrą išmaniesiems namams. Ar įjungiama rozetė arba apšvietimo reguliatorius šviestuvui – kas prietaisą sujungė su išmaniuoju telefonu, gali Siri perleisti ir namų ūkio darbus.

Ir automobilio valdyme kalbinės komandos atstoja jungiklio spaudimą arba liečiamuosius ekranus. Visi premijiniai gamintojai jau dabar įrengia pagal pageidavimą techniką, valdomą kalba, į aktualius automobilius. Programinės įrangos Nuance gamintojas – su savo technika dalis Siri ir Google Now inteligencijos – rudenį tarptautinėje automobilių parodoje Frankfurte pristatys savo nuosavą asmeninį asistentą.

Šaltinis: http://app.wiwo.de/technologie/digitale-welt/cortana-siri-google-now-enorme-rechenpower-sorgt-fuer-tatsaechliches-verstaendnis/12093146-2.html

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Kalbos asistentai keičia mūsų gyvenimą

Su Windows 10 kalba valdomi asistentai užkariauja ir asmeninį kompiuterį. Tai keičia žmogaus ir mašinos sąveiką radikaliai. Kompiuteriai mokosi, suprasti žmogų.

Praėjo tie laikai, kai žmonės, kurie gestikuliuodami ir kalbėdami stovėjo gatvėje, buvo laikomi – atsargiai formuluojant – neįgaliais. Šiandien mobilus komunikatyvus palydovas supranta: vienišas plepys šalimais yra visiškai sveikas, turi ausyje laisvų rankų įrangos ausinę ir kalba telefonu su tolimais pašnekovais. Arba jis kaip tik kreipiasi į savo mobilųjį telefoną: „Hey Siri“, „Hey Cortana“, „Okay Google“, klasikiniai signaliniai sakiniai, aktyvuojantys kalbos atpažinimą Apple, Microsoft arba Googles Android mobiliuosiuose telefonuose.

Ateityje tokie dialogai tarp žmogaus ir mašinos pasitaikys ne tik gatvėje – bet ir prie rašomojo stalo. Kadangi taip kaip šiandien milijonai išmaniųjų telefonų savininkų naudoja Apples kalba valdomą, skaitmeninį asistentą Siri arba elektroninį sekretorių Google Now, taip mes ateityje diktuosim mūsų rašomojo stalo asmeniniams kompiuteriams įsakymus – o jie mums atsakinės.

Už šios technikos šuolį į klasikinį asmeninio kompiuterio pasaulį yra atsakinga Microsoft nauja Windows 10. Programinės įrangos gigantas nuo liepos pabaigos ne tik pasauliniu mąstu pasiūlys ją daugybei milijonų klientų kaip nemokamą atsisiuntimą. Joje kartu su programėle Cortana slypi pirmas komunikatyvus programinės įrangos asistentas kaip pagrindinė asmeninio kompiuterio operacinės sistemos funkcija: vartotojui nebereikia įvesti nei raidės, kompiuteris klauso jo įsakymų.

Panašios funkcijos Apple vartotojai su savo Mac kompiuteriais laukia iki šiandien. Ir tai, nors kaliforniečiai savo kalbos programinę įrangą Siri pristatė jau 2011-ais metais su išmaniuoju telefonu 4s ir taip praktiškai įvedė natūralią komunikaciją su mašina. Ir Microsoft jau praeitais metais pristatė išankstinę versiją Cortana savo Lumia telefonams, BlackBerry asistentas tuo tarpu taip pat klauso įsakymų, ir Amazon Echo arba netrukus Facebook Moneypenny nenori atsilikti.

Juolab, kad su technikos paplitimu auga pripažinimas: pagal vartotojų ir medijų tyrimą dar prieš du metus vartojo savo mobilaus telefono valdymą kalba tik kas dešimtas vokietis virš 14 metų, 2014-ais metais tai buvo jau kas šeštas. O su technikos šuoliu link asmeninio kompiuterio ši tendencija dar pagreitės.

Plepėti su kompiuteriu, tai daug daugiau nei miela ypatybė. „Jei milijonai vartotojų staiga savo kalba pradės komunikuoti su kompiuteriais, tai pakeis apsiėjimą su technika iš pagrindų“, sako Rainhardas Kargeris, Vokietijos informacijos ir mokslo sąjungos prezidentas. Iki šiol rankinio įvedimo prievolė buvo techninė ir fizinė riba tarp žmogaus ir elektroninių smegenų. „Jei mes ateityje kalbėsim su kompiuteriu kaip su draugu arba pažįstamu, tai apibrėš ir santykius naujai.“

Juolab todėl, kad kai kurios programos vis gerėja, ypač Google Now atsakinėja stebėtinai išsamiai ir tiksliai. Ateityje ir pilkos dėžės ant rašomojo stalo žinos atsakymą apie sekantį mėgstamo klubo žaidimą arba praneš panorėjus, kas vyksta biržoje.

Šaltinis: http://app.wiwo.de/technologie/digitale-welt/cortana-siri-google-now-sprachassistenten-veraendern-unser-leben/12093146.html

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Socialinių medijų įtaka išsilavinimui ir streso mažinimui

Socialinės medijos išsilavinimo atžvilgiu

Socialinės medijos padarė pasaulį mažesniu. Mes turime daugiau informacijos, daugiau žinių ir geresnius šansus, šiuos pritaikyti. Gebėjimas priimti informaciją ženkliai padidėjęs. Ekstremaliai paprastas pateikimas įtakoja ypač jaunų žmonių tolesnį vystymąsi. Jau jaunystėje jiems yra siūloma komunikacijos platforma, kurioje idėjų ir kūrybingumo platinimas atrodo beribis.

Tačiau negalima pamiršti fakto, kad trūkstama asmeninė komunikacija kelia grėsmę, prarasti socialines kompetencijas, kuo daugiau laiko vietoj pokalbių praleidžiama prie ekrano. Prarandamas dėmesys detalėms ir atidus tarimas bei gramatika. Mūsų gebėjimas greitai įsisavinti informaciją padidėjo, tačiau šią ilgą laiką išlaikyti galvoje, sunyko dėl fakto, kad šią galima bet kuriuo metu rasti socialinėse medijose.

Streso mažinimas jaunimui

Daugybė tėvų yra susirūpinę dėl per didelio jų vaikų socialinių medijų naudojimo. Šią temą nagrinėjo Microsoft mokslininkas Dana Boidas, kuris tarp kitko sako, kad ryšys, kurį jaunimas turi su socialinėmis medijomis, yra labai sudėtingas. Ji yra kupina tendencijų, išbandyti ribas. Savo knygoje jis kalba apie tai, kad socialinių medijų naudojimas paaugliams reiškia tam tikrą streso mažinimą, su kuriuo jie susiduria kasdien. Jis pataria tėvams atsipalaiduoti, kai yra kalba apie technologijų naudojimą ir prašo jų, išpildyti paauglių prašymą, gerbti jų privačią sferą.

Taip pat yra augantis skaičius iniciatyvų kaip „Think Before You Share“, kurios buvo sukurtos, kad paaugliai susimąstytų apie tai, kuo jie patys ir kiti Facebooke ir kitose socialinėse platformose dalinasi. Kadangi ir realiame pasaulyje yra prasminga pagalvoti apie kažką, prieš tai ištariant, šis metodas turėtų būti pritaikytas ir virtualiame pasaulyje.

Šaltinis: http://www.luxusleben.info/wie-social-media-unser-leben-veraendert/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Socialinių medijų įtaka kitoms kultūroms, kalbai ir komunikacijai

Įtaka kitoms kultūroms ir kalbai

Ne tik Vakarų kultūra pajuto socialinių medijų valdžią, ir kitos kultūros yra paliestos šių esminių pakitimų. Statistikos rodo, kad ne anglai arba mes vokiečiai praleidžiame su jomis daugiausia laiko. Ne, tai yra daugiau žmonės iš Rytų šalių kaip Rusija, Turkija arba netgi Egiptas, kurie praleidžia savo laisvalaikį su socialiniais tinklais.

Žodžiai kaip „lol“ arba „liken“, kurie kilo iš angliško kalbos vartojimo, tuo tarpu yra mielai laukiami ir vokiečių, rusų, prancūzų, kiniečių arba ispanų kalboje. Tai žinoma turi didelės įtakos, kaip mes apsieiname su kitomis kultūromis. Praeityje buvo apsiribojama komunikacija su žmonėmis, kuriuos pažįstame. Šiandien galima bendrauti su žmonėmis iš viso pasaulio. Tebūnie kaip didelis privalumas paminėta galimybė dalintis nuomone su daug didesniu žmonių ratu.

Įtaka komunikacijai

Žurnalistams arba visai paprastiems vartotojams nebeliko prabangos, išsireikšti su neribotu žodžių kiekiu. Twitter pavyzdžiui apriboja savo vartotojus taip, kad egzistuoja 140 ženklų riba. Šis nustatytas kūrybingumas tai pat reiškia, kad dažnai esame priversti, pamiršti teisingą gramatiką ir rašybą.

Beveik galima pasakyti, kad asmenys, kurie sugeba su labai mažai ženklų pateikti prasmingą ir gramatiškai teisingą žinutę, yra rašytos kalbos meistrai. Mes norime greičiau prieiti prie tikslo. Smalltalk ir ilgi įvadai yra praeitis, kurie pasiduoda naujam rašymo būdui. Sėkmingi blogeriai žino, kad jie turi tik kelias sekundes, sudominti savo skaitytojus, prieš jiems nuspaudžiant pelės mygtuką. Trumpi, įtakingi sakiniai tapo mėgstamu metodu komunikuoti socialiniame tinkle. Šio fakto įvertinimą kiekvienas gali atlikti atskirai.

Šaltinis: http://www.luxusleben.info/wie-social-media-unser-leben-veraendert/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Penkios technologijos, kurios galėtų pakeisti mūsų gyvenimą

Jau aštuntą kartą IBM paskelbia savo tyrimą. Pasak didelės bendrovės, penki čia paminėti projektai turi potencialą pakeisti pasaulį. Prognozė paremta visuomenės tendencijomis ir rinkos vystymusi. Tiesa, šį tyrimą reikėtų nagrinėti su atsargumu: IBM pateikia tik projektus, kuriuose dalyvauja patys.

Interaktyvus individualių talentų atpažinimas

Pasak IBM, du iš trijų žmonių pasaulyje neturi aukštesniojo išsilavinimo. Su naujomis analizės technologijomis mokytojai galės atpažinti atskirų mokinių stiprybes ir silpnybes įvertindami turimus duomenis. Duomenys pagrįsti jų mokymosi rezultatais. Priemonė, pasak IBM, buvo testuota su 170.000 JAV mokinių. Remiantis rezultatais turi būti įmanoma paruošti individualias mokymosi metodikas.

Daugiaformatė verslo įmonė

Pirkti online parduotuvėse yra ir toliau tendencija. Tačiau tai neturi taip likti, bent jau taip mano IBM. Pavadinti tai galima „Augmented Reality“. Mažmenininkai ateityje galės geriau pasinaudoti interneto galimybėmis, fizinės verslo įmonės ir online pasiūla susilies. Asortimentas klientams bus pristatomas mobilių pritaikymų pagalba. Be to, su analizės priemonėmis verslininkai galės nustatyti, ką jų klientai mėgsta ir ko jiems reikia.

Besimokantys pritaikymai kovai su vėžiu

Su analizės galimybėmis ir kognityviai mąstančiais kompiuteriais bus pagerintas vėžio nustatymas, taip pat individualių terapijos metodų kūrimas. Pasak IBM, sistemos turi geresnį supratimą apie individualią žmonių genetiką. Atitinkamos terapijos kūrimas bus sutrumpintas nuo mėnesių iki minučių. Su individualių terapijų kūrimu kompiuteriai mokinsis, kad vėliau galėtų dirbti dar efektyviau.

Apsauga nuo virusų kaip asmens sargybinis

IBM kritikuoja, kad dabartinės antivirusinės programos nesuteikia užtektinai apsaugos. Jos atpažįsta tik žinomus virusus ir apsaugo per mažai duomenų šaltinių. Naujos antivirusinės programos bus treniruojamos su asmenų ir objektų apsauga. Jos tikrins asmenybes pagal situacijas, kontekstą ir istorinius duomenis. Programa geriau pažins vartotoją ir atkreips jo dėmesį į lengvabūdišką elgesį naršant internete. Tačiau, kas nutiks su surinktais asmeniniais duomenimis, apie tai IBM neprataria nei žodžio.

Poreikiais pagrįsti didmiesčiai

Miestai ateityje bus informuoti apie milijonus įvykių, kurie vyksta tarp jų sienų. Taip jiems bus geriau suprasti, ko žmonėms reikia, ką jie mėgsta ir kaip jie juda. Miestų administracijos galės geriau įvertinti, kaip efektyviau panaudoti savo resursus. O gyventojai galės paprasčiau komunikuoti su miesto administracija. Lengvas „Big Brother“ pojūtis yra įskaitytas.

Šaltinis: http://www.format.at/technik/innovation/fuenf-technologien-leben-371079

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Dirbtinis intelektas kaip operacinė sistema

Internet of Things tikrai pasirodys, tik bus kitoks, nei mes šiandien įsivaizduojame. Jau dabar yra išmanių elektros skaitiklių, termostatų, durų spynų, tačiau beveik niekas jais nesinaudoja – ir todėl, kad jie yra per daug sudėtingi naudojimuisi. Skaitmeniniam ateities pasauliui dar reikia operacinės sistemos. Šią užduotį pagal visas tikimybes perims technologija, kurią šiandien vadinam dirbtiniu intelektu (DI). Po kelių metų tikriausiai sakysim apie ją tik „kompiuteris“ arba „telefonas“.

Iki šiol tokios centrinės komandos vadinosi Siri, Cortana arba Google Now ir išpildydavo norus greičiau blogai nei teisingai. Tai pasikeis. „Ei, DI, aš išvažiuoju dviem savaitėm į atostogas“, automatiškai pasirūpins sumažintu šildymu, uždarytomis durimis, automatiškais el. pašto atsakymais, abonementų pertraukimu. „DI, man reikia ketvirtadienį ryte į Vankuverį, o pirmadienį ryte vėl atgal“ atitinkamais kelionių pasiūlymais. Įmonėms peršasi dar ir visiškai kitokie pritaikymai.

Kelios įmonės dirba tuo pačiu metu su sąvoka, kuri kartais vadinama „Al as a Service“ taigi dirbtinis intelektas kaip servisas. Google sukūrė sistemą, kurią jos programuotojai vadina paprasčiausiai Brain, arba Smegenys. Tai jau dabar pritaikoma įmonėje įvairių problemų sprendimui, pavyzdžiui, gauti adresams iš StreetView nuotraukų. Įmonė, Viv pavadinimu, įkurta trijų vyrų, kurie anksčiau dirbo su Apples mobilaus telefono asistentu Siri, žada „inteligentišką, galinčią kalbėti sąsają“ kaip įskiepį „prietaisams, servisams arba daiktams“. Visi dideli Silikono slėnio žaidėjai prisidėjo prie DI startuolių su nemažomis pinigų sumomis.

Visa tai taps įmanoma su paralelinėmis kompiuterių architektūromis, debesų kompiuterijos pajėgumu, tačiau visų pirma su besimokančiais algoritmais ir taip vadinamais neuroniškaisiais tinklais. Inteligentiškos sistemos bus treniruojamos su didžiuliais duomenų kiekiais, kol jos įvaldys tai, ką turi mokėti. O skaitmeninio duomenų sprogimo dėka jų yra daugiau nei reikia. Tai gali būti tekstai iš JT archyvų, surinkti mobilių telefonų vartotojų kalbos nurodymai arba daugybė namų numerių, kurie yra StreetView nuotraukose. Sukurti sąsajas, analizuoti, versti, žaisti „kosmoso okupantus“ – mašinos treniruojasi jau dabar.

Todėl kompiuteriai jau greitai geriau supras, ko mes iš jų norime. Tai pasijaus kaip mokslinė fantastika tikriausiai labai trumpai: mes juk pripratome prie kompiuterių, kurie geriau žaidžia šachmatais nei žmonės arba laimi viktorinos šou. Arba, kad pasakyti kaip ankstesnis „Wired“ vyriausiasis redaktorius Kevinas Keli: „kaip ir kiekvienas svarbiausių reikmių aprūpinimas DI bus nepaprastai nuobodus, nors jis ir pakeis internetą, pasaulinę ekonomiką ir civilizaciją.“

Šaltinis: http://www.spiegel.de/netzwelt/gadgets/roboter-kuenstliche-intelligenz-uebersetzer-technik-der-zukunft-a-1017501.html

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Live vertėjas kelnių kišenėje

Dešimtmečius žodynas buvo privalomas atostogų lagamine, galbūt netgi mažas pasikalbėjimų vadovas. Tačiau kas šiandien su savimi pastoviai nešiojasi prietaisą su interneto prieiga, užsienyje naudojasi online žodynais arba greitai suveda ieškomą sakinį į Google vertėją. Žinoma reikalingas prisijungimas prie tinklo.

Tačiau jau dabar yra pagalba išmaniesiems telefonams ir kitiems mobiliems prietaisams, kurie realiu laiku parašytą ir pasakytą išverčia į užsienio kalbą ir atvirkščiai. Kartais vertimas atrodo kiek laužytas, tačiau technika ateinančiais metais bus ženkliai gerinama. Jau greitai turės būti normalu, kad turistai Japonijoje, Ispanijoje arba Kroatijoje paprasčiausiai sakys sakinius į savo išmaniuosius telefonus, kuriuos jie nori ištarti. Mobilus telefonas taip pat išvers ir atsakymus.

Daugiau nebebus problema, pas Romos kirpėją prašyti sruogelių ir kirpimo su perėjimu arba atkreipti Stokholmo padavėjo dėmesį į laktozės netoleravimą, netgi tada, kai nešnekam nei žodžio itališkai arba švediškai. Atostogų flirtai bus organizuojami per mobilų telefoną. Taip pat bus galima plepėti užsienio kalba iš toli: Microsoft jau pranešė apie realaus laiko vertėją skypui. Su juo greitai būsim suprantami 40 užsienio kalbų.

Šaltinis: http://www.spiegel.de/netzwelt/gadgets/roboter-kuenstliche-intelligenz-uebersetzer-technik-der-zukunft-a-1017501.html

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Virtuali realybė – šį kart tikrai

Kas sykį dėvėjo tokius akinius, jo arba jos abejonės išsisklaido akimirksniu. Virtuali realybė, dešimtmečius neišpildytas pažadas, atsiveria asmeniui tik tada, kai jis pats tai patiria. Jeigu stebime žmones, kurie pirmą kartą priešais veidą turi Oculus-Rift akinius, Samsungs mobilaus telefono adapterį Gear VR arba bent jau Googles kartoninį modelį Cardboard, tai greitai paaiškėja. Su Samsungs virtualiu demonstraciniu kino teatru pavyzdžiui galima žiūrėti filmus ekrane, kuris yra toks didelis kaip tikras kino ekranas – reikia pasukti galvą, kad pažiūrėti nuo vieno krašto iki kito. Jeigu pageidaujama, galima vietoj kino sėdėti mėnulio krateryje.

Galvos judesiai perduodami sklandžiai ir švariai į simuliuotą aplinką. O jeigu filmas yra filmuotas su 360 laipsnių vaizdo kamera, galima jame ir apsisukti. Vienintelis dalykas, kuris trukdo, yra matomi pikseliai, galiausiai iš tiesų turim įprastą mobilų telefoną keli centimetrai priešais akis. Išvis išmaniųjų telefonų rinka atveria kelią naujam ir staigiam VR augimui: sudėtinės dalys kaip didelio ryškumo ekranai, vietos ir judesio jutikliai staiga tampa įperkami.

Savadarbius akinius, kurie su išmaniuoju telefonu ir ausinėmis tiekia gana įspūdingus vaizdus, galima nusipirkti jau iki 10 eurų. Jau yra daugybė demonstracinių programėlių mobiliam telefonui (randamos su raktažodžiu „cardboard“), nuo virtualių linksmųjų kalnelių iki su 360 laipsnių vaizdo kamera filmuotų dronų skrydžių.

Virtualios realybės akiniai pirmiausia tikriausiai patenkins hardcore žaidėjų pasinėrimo norus. Jie taip pat garantuos, kad pavyzdžiui kelionių metu naujų terpių vartojimas bus ženkliai įspūdingesnis, bet ir vienišesnis.

Mūsų prognozė: jau po kelių metų traukinyje arba lėktuve sutiksime žmones su VR prietaisu ant galvos vietoj nešiojamojo kompiuterio arba planšetės kaip filmų leistuvės. Taip pat atsiras pramogų formatai, kurių mes dar net negalime įsivaizduoti.

Šaltinis: http://www.spiegel.de/netzwelt/gadgets/roboter-kuenstliche-intelligenz-uebersetzer-technik-der-zukunft-a-1017501.html

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Savaeigiai automobiliai: mobilus telefonas iškviečia robotaksi

Frankas Levis (MIT) ir Ričardas Murnane (Harvardas) priklauso prie žinomiausių JAV ekonomikos mokslininkų. Jų išgirtoje knygoje „Nauja darbo divizija“ apie kompiuterių įtaką darbo pasaulyje abu ekonomai 2004-ais metais pristato tas profesijas, kurios gali išnykti dėl kompiuterių, palyginus su kitomis veiklomis, kurias jie stebėjo kaip žmonių domeną. Pavyzdžiui važiavimas automobiliu. Vairuotojas yra konfrontuojamas su „vaizdų ir garsų siena“, su beveik nesuprantamu chaosu, rašė abudu. Tai galima iššifruoti tik su žmogišku atpažinimu, ir tai kurį laiką taip liks.

Po dešimties metų Kalifornijos gatvėmis važiuoja savaeigiai Google automobiliai, nuo 2015-ų metų pabaigos autonominiai automobiliai bus testuojami ir angliškuose miestuose. Iki 2020-ų metų naršyklių koncernas nori pradėti masinę produkciją, taip pat kaip ir VW, Audi, Mercedes ir BMW. Netgi Apple, pasak gandų, dirba su roboautomobiliais. Bavarijoj ir Šiaurės Reino-Vestfalijoje greitai bus įrengiamos testavimo atkarpos autostradose, federalinis susisiekimo ministras Aleksandras Dobrintas iki 2015-ų metų rugsėjo nori nustatyti kriterijus roboautomobilių naudojimui gatvės eisme.

Pakeleivių įmonė Uber aiškiai planuoja, sekančiu žingsniu vairuotojus žmones pakeisti robotais. Ypač keleivių transporto ir logistikos srityse tai greitai apsimokėtų, juk roboautomobiliai daro pertrauką tik papildyti kurui ir remontui, jie nereikalauja atlyginimo ir jokių socialinių garantijų. Reikalingos technologijos kaina – pavyzdžiui Lidar prietaisams aplinkos skenavimui – greitai krinta.

Galima būti tikriems, kad po šešių aštuonių metų bus galima su programėle užsisakyti taksi be vairuotojo. O sukvežimių poilsio aikštelės prie autostradų greitu laiku gali ženkliai ištuštėti.

Šaltinis: http://www.spiegel.de/netzwelt/gadgets/roboter-kuenstliche-intelligenz-uebersetzer-technik-der-zukunft-a-1017501.html

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime