Archive

Technikos išradimai 1955-aisiais metais

1955: Zenith Flash-Matic TV nuotolinio valdymo pultas

Pagalvokite trumpai: kada paskutinį kartą atsistojote nuo sofos, kad perjungti televizoriaus kanalą? Arba kada paskutinį kartą ranka atidarėte garažo vartus arba atrakinote savo automobilį su raktu? Jei nesate senovinės technikos gerbėjas tikriausiai: bent jau ne paskutiniais 30 metų. Už patogumą turim būti dėkingi Flash-Matic, pirmam belaidžiui TV nuotolinio valdymo pultui. Prietaisas naudojo mirksinčias lemputes, kad įjungtų ar išjungtų televizorių, reguliuotų garsą ir keistų kanalus. Flash-Matic buvo pristatytas 1955-ais metais, po kurio laiko sekė Zenith Space Command, kuris vietoj lempučių dirbo su ultragarso bangomis. Iki ankstyvųjų 80-ų metų, kai pasirodė pirmas infraraudonosios spinduliuotės nuotolinio valdymo pultas, šios technologijos valdė tinginių ir kitų gyvenimą.

Prieš nuotolinio valdymo pultą buvo įprasta, įjungiant televizorių apsispręsti dėl vieno iš trijų kanalų ir juos taip ilgai laikyti įjungtus, kol kažkada buvo transliuojamas tik testinis vaizdas. Nuotolinio valdymo pultai buvo daugumai transliuotojų paskata, paleisti geresnes laidas ir skatino pirma visko daugiau transliuotojų užsiimti šia veikla. Be to jie pakeitė mūsų nusistatymą apie tai, ko galime tikėtis iš prietaiso.

Šiuo metu yra nuotolinio valdymo pultai visiems gyvenimo atvejams. Netgi programėlės, pavyzdžiui išmaniesiems telefonams, gali veikti kaip nuotolinio valdymo pultas, pavyzdžiui televizoriui, kompiuteriui, stereosistemai, namų apšvietimui, pavojaus signalizacijos sistemai ir tam tikriems automobilių modeliams.

Šaltinis: http://www.freenet.de/digitalewelt/12-technologien-die-die-welt-veraendert-haben_2500536_4736010.html

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Kas yra informacinės technologijos?

Kaip šiandien atrodytų pasaulis, jeigu nebūtų buvęs išrastas kompiuteris? Tai aišku nėra tinkamas klausimas, kadangi, jei nebūtume atėję taip toli, nekvaršintume sau dėl to galvos. Vis dėlto, kiekvienas gali tikriausiai įsivaizduoti, kad informacinių technologijų prasiveržimas iš pagrindų pakeitė mūsų gyvenimą. Ypač telekomunikacijos sritis parodė ženklią pažangą.

Visuotinis paplitimas

Informacinės technologijos yra tikriausiai svarbiausias paskutinių dešimtmečių įvykis. Jos yra sąsaja tarp klasikinės, elektroninės technologijos ir informatikos, kuri įsiveržė į mūsų gyvenimą tik su modernaus kompiuterio išradimu. Šiuo metu pasaulis be šios technikos tikriausiai nuo šiandien iki rytojaus žlugtų, jei visi šios žemės kompiuteriai būtų paprasčiausiai išjungti. Visi bankai pavyzdžiui atlieka visas transakcijas per kompiuterinę programinę įrangą. Ir oro uostai, pagrindinis verslas arba birža nebeveiktų be superkompiuterių. Toliau būtent ši technologija išmokė mus, būti visur ir visada pasiekiamais su mobiliuoju telefonu, o kai mes norime paskambinti draugui kitam pasaulio krašte, galime tai padaryti per sekundes. Ir moderniuose mobiliuosiuose telefonuose ir išmaniuosiuose telefonuose yra ne kas kito nei daugumoje kompiuterių – tik ženkliai mažesniu masteliu. Ne veltui abi medijos vis labiau artėja viena prie kitos.

Suvienyti tyrimai ir pramogos

Šalia kasdien matomų informacinių technologijų įtakos turi naudos ir tyrimai. Didžiulės kompiuterinės rezultatų grupės pranašauja orą arba įvertina vieno į kitą paleistų atomų duomenis, kad gautų žinių apie žmonijos arba visos visatos atsiradimą. Be masinio ir palyginus nebrangaus kompiuterių paplitimo ir tinkamos programinės įrangos būtų ir šių elementarių mūsų buvimo pagrindų nustatymas neįmanomas.

Tačiau žmonių masė reaguoja į informacines technologijas kitaip. Ten ji dažniausiai pasirodo buitinės elektronikos forma; MP3 grotuvai, žaidimų konsolės ir interneto platformų naudojimas yra informacinių technologijų paplitimo privačiame sektoriuje varomoji jėga. Socialiniai tinklai kaip Facebook aktualiai prisideda prie to, kad mes nepamestume savo draugų ir pažįstamų iš akių ir nuolat būtume informuoti, kas ką ir kur veikia – visur ir visada.

Informacinės technologijos paskutiniais metais ženkliai patobulėjo ir pagreitino, supaprastino ir pagerino daug įmonės sričių. Business Intelligence Reporting atveju tinkama programinė įranga rūpinasi išsamiais ir profesionaliais BI analizės metodais. Akivaizdūs pakitimai įmonėje taip gali būti greičiau nustatomi, paaiškinami ir galiausiai apdorojami arba pašalinami.

Technologijos paskutiniais metais ženkliai supaprastino mūsų gyvenimą. Socialiniai tinklai, kaip Facebook arba Twitter, kasdien suteikia mums galimybę informuoti ir kontaktuoti žmones visame pasaulyje. Buitinės elektronikos srityje MP3 duomenys, Blue Ray arba žaidimų konsolės pasirūpina paprastu ir geriausiu iš galimų garso, vaizdo ir žaidimo malonumu. O vystymąsis eina tolyn, taip kad galime tik smalsauti, kurlink dar veda informacinių technologijų kelias.

Šaltinis: http://www.latin-american-technology-platforms.eu/informationstechnologie.html

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Microsoft HoloLens pakeis mūsų gyvenimą

Microsoft atskleidžia Microsoft HoloLens. Akiniai yra kombinacija iš VR akinių ir Google Glasses pritaikymo. Microsoft HoloLens projektuoja funkcijas, video, vaizdus ir informaciją į 3D taip, kad vartotojas pasijunta, tarsi šie būtų realiame pasaulyje.

Microsoft savo spaudos konferencijoje apie Windows 10 pristatė naują iki šiol nepažįstamą technologiją: Microsoft HoloLens. Tai yra akiniai, kurie įgalina holografijų pavaizdavimą ir primena Virtual Reality akinių principą.

Per šviesai pralaidžius ekranus yra įmanoma daiktus perkelti į savą pasaulį – ar tai būtų virtualus televizorius, video žaidimas kaip Minecraft arba sudėtingos programos virtualių daiktų konstravimui. Įvairūs 3D modeliai pavaizduojami per akinius taip, tarsi jie tikrai būtų realūs – Microsoft tai vadina galutiniu mūsų skaitmeninio ir realaus pasaulio susimaišymu.

Akinai veikia kaip galingas asmeninis kompiuteris – su nuosavo GPU, nuosavu CPU ir papildomu HPU vadinamu procesoriumi holografijoms. Daiktai, kurie padedami bute, pirmiausia susiejami per visus HoloLens patalpoje – taip skirtingi žmonės gali žiūrėti į objektą iš daugelio skirtingų krypčių ir taip bendrauti.

Akiniai rinkoje pasirodys tuo pačiu metu su Windows 10 ir kainuos ne tiek jau brangiai, kadangi jie „pritaikyti verslo ir normaliems klientams“. Kad visa tai būtų galima įgyvendinti, tarp kitko buvo bendradarbiaujama su JAV kosmoso agentūra NASA.

Pagal mūsų įvertinimus ši technologija, jeigu reklaminiai treileriai pažada ne per daug, galės pakeisti mūsų pasaulį mažiausiai tiek, kiek neseniai pakeitė išmanusis telefonas. Ši technologija bent jau turi tokį potencialą.

Šaltinis: http://www.hollmann-it.de/blogbeitrag/beitrag/microsoft-hololens-wird-unser-leben-veraendern/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Kokie saugūs yra išmanieji telefonai?

Jie tapo mūsų nepakeičiamais palydovais ir perima vis daugiau funkcijų. Tačiau, kur susikaupia daug asmeninių duomenų, nebetoli ir tie, kurie norėtų į juos žvilgtelėti. Kaip mes galime apsaugoti savo išmaniuosius telefonus?

Mobilusis telefonas atstoja ne tik MP3 grotuvą ir užrašų knygelę, su juo savininkas organizuoja ir savo kontaktus bei terminus. Ir jis perima vis daugiau funkcijų: juo valdomi išmanieji namai ir renkami duomenys bėgiojant. Greitai mobilusis telefonas turės būti ir pasirinkimu grynųjų pinigų nekontaktiniam mokėjimui. O išmaniųjų telefonų saugumas yra panašiai prastas kaip ir asmeninių kompiuterių su Windows operacine sistema. Tiesa, mastas dar labai smarkiai skiriasi, aiškina Kristianas Funkas. Jis vadovauja vokiškam tyrimų departamentui pas antivirusinės programos Kaspersky gamintoją. „Žinoma yra akivaizdus skirtumas tarp asmeninio kompiuterio ir išmaniojo telefono. Asmeniniam kompiuteryje mes per dieną matom vidutiniškai 315.000 naujų kenkėjų. Mobiliąjame sektoriuje mes žinom nuo žymėjimo pradžios – taigi nuo pirmų tyrimų 2001/2002-ais metais – apie 430.000 kenkėjų.“ Taigi išmaniųjų telefonų savininkai panašiai pavojuje kaip ir asmeninių kompiuterių savininkai, papildo Aleksandras Gešonekas, IT ekspertas KPMG verslo konsultacijos įmonėje. Jis mato netgi didesnį pavojų, kadangi „saugumo mechanizmai išmaniuosiuose telefonuose dar ne taip išvystyti, kaip mes įpratę su asmeniniais kompiuteriais.“

Išmaniųjų telefonų saugumui grėsmė kyla iš daugybės krypčių, pavyzdžiui dėl skaitmeninių kenkėjų, kurie plinta per tinklalapius, el. pašto priedus arba neoficialias programėlių parduotuves. Kas anksčiau grėsė asmeniniam kompiuteriui, šiandien nutinka mobiliąjam telefonui, aiškina Kristianas Funkas: „Vis daugiau verslo modelių randa savo kelią į išmanųjį telefoną. Jau išminti keliai asmeniniame kompiuteryje, kurie pasiteisino, paprasčiausiai perkeliami į išmanųjį telefoną.“ Jis pateikia pavyzdį: „Prieš maždaug 15-a metų buvo didelė numerio rinkimo programų banga. Tai buvo iš principo kenkėjiška programinė įranga, kuri įsiveldavo į brangius numerius ISDN ryšiuose. Visiškai tokia pati schema yra ir mobilioje srityje su SMS Trojos arkliais. „Trojos arkliai – tai kenkėjiškos programos, kurios maskuojasi panašiai kaip Trojos arklys: iš išorės atrodo nekaltai, viduje pavojingai.“

Kenkėjiška programinė įranga dažnai slepiasi kopijuotose programose arba nemokamose programėlėse, aiškina Gešonekas ir Funkas. Nusikaltėliai renkasi populiarius, dažniausiai mokamus pritaikymus ir susieja su kenkėjiška programine įranga. Šias „papildytas“ programėles jie platina neoficialiose programėlių parduotuvėse. Vartotojai, kurie nori sutaupyti prekės kainą, ieško programėlės, parsisiunčia nelegalią kopiją ir patys tokiu būdu infekuojasi. „Tai turi privalumų nusikaltėliams, jiems visų pirma nereikia patiems programuoti programėlių ir antra potencialios aukos aktyviai ieško šio turinio“, apibendrina Kristianas Funkas.

Antras pavojus tyko tų išmaniųjų telefonų savininkų, kuriems prietaisų gamintojas nereguliariai aktualizuoja telefono operacinę sistemą ir su programinės įrangos lopymu nepastebi saugumo skylių. Tai dažniausiai nutinka nemokamai Google sistemai Android. Gamintojai taip gali sutaupyti įrenginio kainą. Tiesa, jie turi daug metų garantuoti aktualizavimą, ko daug pigių tiekėjų tiesiog vengia. Vartotojas neturi pasirinkimo. Kadangi paprasčiausiai parsisiųsti originalią sistemą iš Google ir pačiam instaliuoti neišeina, kadangi kiekvienas mobilusis telefonas reikalauja specialių pritaikymų.

Šaltinis: http://www.helmholtz.de/technologie/wie-sicher-sind-smartphones-3012/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Kompiuteriniai žaidimai ir mokslas

Interviu su Džefriu Wimeriu

Ar kompiuteriniai žaidimai tinka perteikti žmogui mokslinius klausimus ir pažinimus ir įtraukti juos į mokslinį darbą (raktažodis Citizen Science)?

Kompiuteriniai žaidimai yra puiki galimybė, sustiprinti nuostatas, elgesį ir mokslo žinias. Mokslas galim imti iš to pavyzdį. Kompiuterinių žaidimų naudą Citizen Science matau gana skeptiškai. Figūruoja daug sąvokų, tačiau sėkmė laikosi ribose. Aš matau problemą pirmiausia tame, kad šie žaidimai yra ne tik žaidimai, bet ir turi rimtus motyvus. Žaidimas yra tik supakavimas. Iškyla dilema: pasakyti iš anksto žaidėjams, kad jie dalyvauja tyrimo projekte, tada žaidimas praras savo žavesį. Pasakyti tai žaidėjams po to, sukelsime nusivylimą.

Jeigu mestumėte žvilgsnį į ateitį – kas liks ir kas bus?

Kompiuterinių žaidėjų rinka yra priklausoma nuo greitų ir vis besikeičiančių mados tendencijų. Tačiau daug kas liko nuo pradmenų ir liks, būtent, nes tai formuoja viso rinkos segmento stilių. Aš manau, būtent sporto žaidimai visada liks. „Pong“, aštuoniasdešimtų žaidimą vis dar galite žaisti, tik žinoma su 3D ir puikia grafika. Ateičiai galėčiau įsivaizduoti, kad žaidimai vis labiau taps suvienijantys įvairias medijas. Visų pirma bus žaidimų, kurie sujungs skirtingus lygius, t. y. įvairius žanrus, kad žmonės galėtų ilgiau likti žaidime: aš praleidžiu laukimo laiką su „casual game“, vėliau susitinku su draugais strateginiam žaidime. Šalia matome žinutes iš realaus pasaulio, kur kamščiai, kada važiuoja sekantis metro. Visų antra mes nešiosime duomenų akinius, kurie perkels žaidimą į realybę, realybė taps projekciniu paviršiumi žaidimui. Šioje srityje tarp „urban games“ jau yra daugybė inovatyvių ir kūrybingų bandymų. Virtualus ir realus pasaulis vis labiau susilieja vienas su kitu. Ateitis lieka nenuspėjama.

Šaltinis: http://www.helmholtz.de/wissenschaft_und_gesellschaft/wird-die-welt-zum-spiel-3090/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Kompiuteriniai žaidimai – gėris ar blogis?

Interviu su Džefriu Wimeriu

Bloga reputacija kyla tikriausiai iš prielaidos, kad kompiuteriniai žaidimai daro vaikus ir jaunuolius agresyviais vienišiais. Ar galite savo tyrimuose nustatyti neigiamą įtaką?

Nėra per se tiesioginės medijų įtakos asmenybės struktūrai ir žmogaus elgesiui. Tai visada priklauso nuo konteksto, t. y. kas pasirenka kokius žaidimus, kokia yra socialinė aplinka, kada ir su kuo yra žaidžiama ir t.t. Viešose diskusijose kartais tvirtinama, kad kompiuteriniai žaidimai gali padaryti agresyviu žmogumi. Tačiau tokio priežasties-įtakos santykio nėra. Fenomenas daug sudėtingesnis. Yra trumpalaikiai poveikiai, t. y. žaidėjai iškart po žaidimo yra susijaudinę, galbūt ir agresyvūs. Tačiau tai kiekvienas bent jau kartą stebėjo savyje, pvz. po apsilankymo kine. Tačiau, kad ilgą laiką būtų įtakojami mūsų veiksmai, yra perdėta. Tačiau, ką mes pastebime, yra tai, kad vartojimo intensyvumas kyla. Tai veda link to, kad žaidėjai intensyviai galvoja apie žaidimą ir tuo metu, kai jie nežaidžia. Tai galima palyginti su aistringu futbolo gerbėju, kuris mintyse visada su savo komanda, ir tada, kai jie nėra stadione. Žaidimų svarba kasdienybėje didėja. Vis didesnė visuomenės dalis nebegali įsivaizduoti gyvenimo be kompiuterinių žaidimų.

Tačiau dabar visiškai priešingai: Ar kompiuteriniai žaidimai turi mums naudos?

Žaidimas per se yra svarbus mums žmonėms, jis priklauso prie seniausių kultūrinių techninių gebėjimų. Poreikis žaidimui yra įgimtas. Žaidimų filosofai kaip Johanas Huicinga arba Rodžeris Kailoisas savo analizėse rodo, kad žaidimas betarpiškai susijęs su mūsų socializacija ir tapatybe. Mes juk visi nesam atsparūs žaidimams. Tai galioja savaime suprantama ir kompiuteriniams žaidimams. Ypač vaikams ir jaunuoliams kompiuteriniai žaidimai sukuria laisvąją erdvę tapatybės formavimuisi. Aš matau dar kitą didelį potencialą. Žaidimai atveria galimybę, didinti ypač taip vadinamų Digital Natives informuotumą specialiomis temomis, daryti juos atsakingais. Šiuo metu formuojasi „serious games“ tendencija. Tai yra žaidimai, kurie tinka ne vien tik grynam užimtumui. Jie perima tradicinių masinių medijų funkciją, būtent informavimo. Žaidėjai gali pavyzdžiui žaidime įsijausti, ką reiškia būti Sirijos pabėgėliu. Kadangi šie žaidimai subjektyviai orientuoti į emocinį lygį, jie perteikia informaciją vienam ar kitam suprantamiau nei anonimiškai skambantys pabėgėlių statistikų skaičiai arba atbaidantys, netgi bukinantys vaizdai televizoriuje. Didelis potencialas susijęs su rizika. Būtent todėl, kad žaidimai taikosi į emocinį lygį, jie gali trikdyti. Tai gali būti tas atvejis, kai vaikai ir jaunuoliai žaidžia žaidimus, nepritaikytus jų amžiui. Sveikam žaidimo pojūčiui žaidėjas turi laikytis reikiamo atstumo nuo įvykių. Tam yra visada reikalingos žinios apie aplinkybes ir kontekstą, tam tikras medijų žinių lygis ir medijų kompetencija.

Šaltinis: http://www.helmholtz.de/wissenschaft_und_gesellschaft/wird-die-welt-zum-spiel-3090/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Ar pasaulis virsta žaidimu?

Interviu su Džefriu Wimeriu

Kas daro kompiuterinius žaidimus tokiais patraukliais?

Yra daugybė žanrų, kiekvienam skoniui, amžiaus grupei ir kiekvienai progai. Yra „casual games“, maži trumpi žaidimai, kurie sutrumpina metro laukimą. Yra labai sudėtingi ir sudėtingi vaidmenų pasiskirstymo žaidimai, kurie įtraukia asmenį valandas ir dienas. Be to, pramonė tapo profesionalesnė ir įvairesnė ir marketingo srityje. Kai Jūs perkate kompiuterį ar išmanųjį telefoną, įvairūs žaidimai jau yra instaliuoti iš anksto. Per televiziją matote kompiuterinių žaidimų reklamą, žaidimai yra visur, jie pasiekia savo tikslinę auditoriją, jie yra socialiai pripažinti.

Kas šiandien padaro daugiau apyvartos: kino pramonė ar kompiuterinių žaidimų pramonė?

Apibendrintai tai sunku pasakyti. Tai priklauso nuo to, apie kokią šalį šnekėsim ir ką Jūs priskiriate kino arba kompiuterinių žaidimų pramonei. Tačiau yra faktai, kad kai kurie taip vadinamų AAA (Triple A-) žaidimų, kurie gaminami su daug pastangų, savo pasirodymo savaitę atneša iki 500 milijonų dolerių apyvartos. Juos galima palyginti su Holivudo didelio biudžeto filmais.

Apie kompiuterinius žaidimus ypač prastai atsiliepia tėvai ir pedagogai. Ar jų nusistatymas turi keistis?

Pirmiausia nenorėčiau išjungti pavojaus signalo. Kompiuteriniai žaidimai gali užimti labai daug laiko. Jie gali įtraukti žaidėjus ir nebepaleisti. Svarbu yra tai, kad ir mes suaugusieji apsvarstytume save ir mūsų santykį su medijomis. Kompiuteriniai žaidimai galiausiai yra visuotinė medijų populiarumo ir mūsų kasdienybės bei visuomenės skaitmeninimo tendencija. Kiek laiko per dieną praleidžiame prie ekrano? Kaip yra su mūsų televizoriaus žiūrėjimu? Kaip dažnai pasižiūrime į savo išmanųjį telefoną? Kai mes su išmaniuoju telefonu skaitome darbinį el. paštą, tai mūsų akyse yra svarbus užsiėmimas. Tačiau vaikas šalia mūsų negali to atskirti nuo medijų naudojimo „tik malonumo dėlei“. Vidutiniškai online žaidėjas, taip parodė mūsų tyrimai, žaidžia 20 valandų per savaitę. Tai atrodo tikriausiai daug. Tačiau kiekvienas vokietis žiūri vidutiniškai keturias valandas televizorių – per dieną. Lemiamą reikšmę čia ir ten turi turinys: kas žaidžiama ir kas žiūrima.

Šaltinis: http://www.helmholtz.de/wissenschaft_und_gesellschaft/wird-die-welt-zum-spiel-3090/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

3D spausdintuvai

Bene nei vienas išradimas pakeis ateitį taip, kaip 3D spausdintuvas. Technika dar tik pradinėje stadijoje, tačiau tyrėjai pranašauja, kad mes vieną dieną galėsim visai paprastai namuose patys spausdinti trimačius rūbus, automobilius, baldus ir daug kitų daiktų.

Jade aukštoji mokykla Oldenburge jau trys metai dirba su tokiu 3D spausdintuvu ir pirmauja šios technologijos pritaikyme. Spausdintuvą naudoja pirmiausia studijuojantys inžinieriai ir architektai, kad pagamintų tikslius modelius.

O vystymąsis žengia tolyn: Japonijoje būsimi tėvai gali atsispausdinti savo negimusio vaiko ultragarso nuotrauką. Itališkas makaronų gamintojas dirba su spausdintuvu, su kuriuo restoranai gali patys atsispausdinti makaronus. Medicinoje gali būti atspausdinti protezai, kurie tiksliai atitinka žmogišką pavyzdį. Šiuo metu jau gali būti spausdinami objektai iš metalo, tačiau tai susiję su pavojais: Teksase pavyko atspausdinti pistoletą, kuris galėjo šaudyti tikromis kulkomis.

Ekspertai įsitikinę, kad tolesnis 3D technologijos vystymąsis ženkliai pakeis mūsų gyvenimą.

Toks spausdintuvas dar kainuoja apie 80.000 eurų. Tačiau po kelių metų, taip tiki ekspertai, pirksim internete tik trimačius inžinerinių statinių planus, kuriuos galėsim atsispausdinti namuose.

Šaltinis: http://www.sat1regional.de/panorama-video/article/3d-drucker-neue-technik-wird-unser-leben-veraendern-138135.html

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Sporto sektoriaus ateitis priklauso technologijai

Prietaisų ir įtaisų amžius tik prasidėjo. Rinkoje dar dominuoja rankos ir pėdos raiščiai, tačiau jau greitai turėsime išmaniųjų rūbų, papuošalų, sporto įrangos, stalo įrankių ir tualetų. Ateityje turėsime prietaisą, kuris renka duomenis (išmanųjį telefoną arba nešiojamąjį kompiuterį) ir mažesnius prietaisus, kurie tiekia duomenis (išmanieji laikrodžiai, jutikliai, žiedai, rankų raiščiai, rūbai ir t.t.). Ši informacija galės pavyzdžiui būti palyginta su gavėjais prekybos centre ir pateikti idealius pasiūlymus pietums ir kitiems pirkiniams. Jau dabar yra sveikatos programėlė išmaniąjame telefone, kuri renka duomenis tiksliai pagal šią schemą.

Draudimai turės iš to naudos. Silicio slėnio specialistų rate yra laukiamas toks scenarijus: išmanusis telefonas renka duomenis apie sveikatą, mitybą ir sportą. Draudimai siūlys savo nariams sandorius, kad gautų prieigą prie šių duomenų. Galima galvoti apie dvi opcijas: arba gaunama nuolaida už duomenų paruošimą, arba mokesčiai visiems, kurie to nedaro, bus padidinti. Sekančiame žingsnyje galėtų būti dalinamos dovanėlės sveikiems nariams. Ši vizija atrodo pirmu žvilgsniu gąsdinanti, tačiau galėtų privesti iki to, kad plačioji visuomenė gyvens dar sveikiau.

Ligotiems žmonėms technologija turės daug pranašumų. Tik pagalvokime apie diabetikus, kurie gauna žinutę į savo išmanųjį laikrodį, kai jų cukraus kiekis kraujyje krenta. Peršalimai ir gripas ne taip plis, kadangi išmanieji jutikliai dar prieš prasidedant ligai nustatys imuninės sistemos pažeidžiamumą ir nurodys vartoti vitaminus arba mineralines medžiagas.

Ir maisto gaminimo bei virtuvės pvz. mitybos ir dietų pasaulyje, daug kas keisis. Šaldytuvai ne tik palygins savo turinį su mums optimalia dieta, bet ir atkreips mūsų dėmesį, kai tam tikri produktai baigsis. Tačiau mes tik būsim paklausti, ar mes norime užsakyti daugiau produktų, kadangi ryšys su artimiausiu prekybos centru arba Amazon jau seniai egzistuoja ir produktai gali būti užsakomi automatiškai .

Jutikliai taip pat turės didelę įtaką mūsų treniruotėms. Mes ne tik galėsim pavyzdžiui širdies ritmo arba pulso ramybės būsenoje analizės pagalba tiksliai pasakyti, kada mes turėtume treniruotis ir kada daryti pertraukas, tačiau ir kokia treniruotės rūšis tuo metu tinkamiausia mūsų tikslui pasiekti. Jeigu tu pavyzdžiui reaguoji į ilgą treniruotės krūvį ryte, tavo sveikatos prietaisai pasakys, ar tau rekomenduojami mažesni ar didesni pusryčiai. Jeigu nori užsiauginti raumenis, tavo išmanusis telefonas įspėja, kad tu vartoji nepakankamai kalorijų arba proteinų dalis tavo dietoje yra per maža. Ir savo patiekalus galėsi planuoti iki mažiausios detalės ir paruošti iš anksto. Ir optimalaus miego kiekį galėsime tiksliai nustatyti, įskaitant laiką, kuris atitinka mūsų cirkadianinį ritmą.

Jau dabar gali atlikti McFit kursus priešais ekraną, visiškai be trenerio, arba gauti įvairią informaciją dėl sveikatos ir sporto iš savo išmaniojo telefono. Tačiau ateitis bus daug įspūdingesnė. Sekančių 5 metų bėgyje labai pasikeis mūsų treniruočių ir mūsų mitybos kokybė. Pagrindinę rolę tame vaidina duomenys. Įmonė, kuri geriausiai susies duomenis ir bendruomenę, bus aiškus šio vystymosi laimėtojas. Kita vertus dings šiuo metu žinomi prekės ženklai ir įmonių grupės, jeigu jie nesuspės prisijungti.

Šaltinis: http://www.super-pump.de/training/wie-fitness-technologie-unsere-welt-veraendert/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Sporto duomenys yra sekantis didelis reiškinys

Žinoma kiekviena sporto programėlė ir kiekvienas sporto prietaisas reikalauja duomenų. Tolesnis duomenų iš visai kitokių šaltinių apdorojimas ir panaudojimas skamba jau kaip „Atgal į ateitį“. Startuolis „Wellness FX“ iš San Francisko specializuojasi pavyzdžiui kraujo tyrimuose. Produktas dar parduodamas už pagarbią kainą nuo 500 iki 600 dolerių, tačiau reikia tikėtis, kad kaina ilgalaikėje perspektyvoje kris. Analizės pagalba gaunama vertingos informacijos apie prastą mitybą arba jos stoką ir bendrą sveikatą. Tai turi pranašumų ne tik sportininkams, bet ir visai visuomenei. Tolesnis pranašumas yra, kad įmonė didžiulio duomenų kiekio dėka gali geriau nustatyti sąsajas nei klasikiniai tyrimų institutai, kuriems pirmiausia reikia surinkti duomenis ir tada gaminti veikliąsias medžiagas, vaistus arba maisto papildus.

Kitas duomenų tiekėjas yra išmanūs tualetai. Kas skamba keistai, gali suteikti tikrai vertingų duomenų apie kūną. Dar mes iki to nepriėjom, tačiau jau greitai visi tualetai turės mikroschemas, kurios pateiks įvertinimą apie dehidrataciją arba netgi ligas.

Šaltinis: http://www.super-pump.de/training/wie-fitness-technologie-unsere-welt-veraendert/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime