Archive

Skaitmeninė produkcija

Fabrikų įprastos reikšmės 2050-ais metais gali ir nebebūti. Su elektros, pagrindinių medžiagų rinkinio ir 3D kompiuterio programos pagalba kiekvienas gal susikurti patinkantį produktą. Netgi sudėtingos sistemos sudaromos iš kelių puikiai pagamintų atskirų detalių. Visa tai įmanoma dėl šiandienos 3D spausdintuvų sekančių modelių.

Kaip revoliucinė technika funkcionuoja, galima stebėti Elektros Optinių Sistemų (EOS) įmonėje Krailinge prie Miuncheno. Lazerinės lydymo įrangos vaizdo langelis rodo padėklo dydžio statybinę platformą, virš kurios stūmoklis padalina 20 mikrometrų storio smulkių metalo dulkių sluoksnį. Tada lazeris ant lygaus paviršiaus pradeda kompiuteriu valdomą šokį. Ten, kur šviesos spindulys medžiagą įkaitina, atskiri dulkių sluoksniai baltai žibėdami ištirpsta į reljefinį pavyzdį. Statybinė platforma palinksta, naujos dulkės užnešamos, lazeris vėl pradeda savo darbą, kaip jam nurodo 3D mašinos programinė įranga.

Po 500 praėjimų mašina sukuria centimetrą detalės: pavyzdžiui individualiai pritaikytos dantų karūnėlės arba klubo sąnario protezo. Trijų dimensijų spausdinimu arba „Additive Manufacturing“ vadina specialistai produkcijos metodą, kuris gali reikšti šiandieninės pramonės pabaigą.

Su 3D spausdinimu inžinieriai ir dizaineriai gali sukurti visiškai naujas formas ir jas gaminti bet kurioje planetos vietoje. „Viską, ką galima pavaizduoti trijomis dimensijomis, galima gaminti on demand visur“, aprašo EOS vadovas Peteris Klinkas naują individualistinės gamybos pasaulį.

Skaitmeninės gamyklos, kurios atsiranda dėl šio radikaliai pakeisto produkcijos metodo, taip pat statomos su 3D. Su realia simuliacija galima jas optimizuoti ties mažu energijos ir resursų suvartojimu. Nauji produktai gali būti 100 procentų perdirbami. Naujamę produkcijos pasaulyje konstruktoriai gali dirbti ties savo projektais visą parą ir visoje planetoje. Projektus pavaizduoja jų mobilieji telefonai 3D formatu.

Tarp viso to gamybinėse patalpose dirba aukštos specializacijos robotai, kurie ne tik virina ir lakuoja, bet ir gali montuoti ypač sudėtingas sistemas. Fraunhofer Institutas IWU Chemnice kuria procesą, kuris gamintų motorus automatiškai – šiandien tai atliekama dar didžiąja dalimi rankų darbu.

Šaltinis: http://www.manager-magazin.de/magazin/artikel/a-763907-2.html

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

2050-ų metų vizija

Autonominiai automobiliai, aktyvūs namai, virtualūs pasauliai, atsinaujinanti medicina: manager žurnalas aprašo inovacijas, kurios sekančiais dešimtmečiais pakeis mūsų gyvenimą.

Mes skaičiuojame 2050-us metus. Milijonai vokiečių sulaukė senatvinio amžiaus – ir vis dėlto užtikrintai gyvena namuose. Jie socialiai aktyvūs, daug jų dar dirba. Kadangi nors ir seniai nėra užtektinai jaunų žmonių, kurie rūpintųsi senukais, juos supa armija kasdienių padėjėjų.

Įvairiausių formų robotai perima federaliniams piliečiams varginančius ir sunkius darbus. Jie valo ir lygina, pateikia valgį ir ragina užsiimti kasdiene sporto programa. Jie neša sunkius lagaminus ir online užsako maisto produktus. Jie sukuria komunikaciją su šeima ir draugais ir suteikia prieigą prie išsilavinimo. Vis labiau ir labiau žmonės pasitiki savo universaliais asistentais. Galiausiai robotai nebėra buki automatai. Jie atpažįsta emocijas, prisitaiko prie savo savininkų nuotaikų ir poreikių.

Perdėta įsimylėjusių techniką inžinierių utopija? Tikrai ne. Profesorius Akselis Grezeris iš Bremeno universiteto automatizavimo technikos instituto dirba ties tuo, kad įgyvendintų robotų remiamą gyvenimą.

Tyrimų projekte „Friend“ robotas asistentas greitai padės suparalyžiuotai moteriai, atlikti savo darbą kaip bibliotekininkei Bremeno universitete. Grezerio kolektyvas aprūpino modernų invalido vežimėlį su kompiuteriu valdoma ranka. Lankstų čiuptuvą vartotoja kontroliuoja su savo smakru. Taip ji gali paimti knygas iš lentynos, atversti reikiamą puslapį ir kalba valdomam asmeniniam kompiuteriui padiktuoti bibliotekininkės duomenis. Mokslininkai jau dirba ties tuo, kad sukurti kūno dalis, valdomas vien tik mintimis.

Universalus robotų paplitimas kaip padėjėjų kasdienybėje yra technologinis vystymasis, kurį Ulrichas Eberlas aprašo savo knygoje „Ateitis 2050“. Fizikas doktorandas, kuris jau 20 metų tiria ir aprašo įmonėms kaip Siemens ir Daimler ilgalaikius scenarijus, identifikavo keturias svarbiausias technikos tendencijas, kurios ateinančiais dešimtmečiais radikaliai pakeis mūsų gyvenimą.

  • Ateityje energiją kurs ne tik dujomis ir anglimi kūrenamos gamyklos. Naujame energijos amžiuje elektra bus gaminama plačiu mastu, saugoma ir dalinama – visur, kur bus galima panaudoti atsinaujinančius šaltinius: saulę, vėją, biomasę, vandens energiją arba žemės šilumą. Ekologinę energiją vartotojai naudoja tris iki keturis kartus veiksmingiau nei šiandien – pavyzdžiui elektriniuose automobiliuose arba LED.
  • 2050-ais metais įprastai galima manipuliuoti materiją nano ir molekulinėje srityje. Medicina pavyzdžiui galės gaminti pritaikytas medžiagas kovai su vėžiu arba atauginti kūno audinius iš žmogiškų ląstelių. Mikroschemos skaičiuoja su atskirais fotonais ir elektronais. O kvantinė fizika padeda saugiai užšifruoti duomenis.
  • Dėka tūkstančius kartų didesnio kompiuterių, atmintinių, mobiliųjų telefonų ir duomenų linijų pajėgumo, žmonės gyvena visiškai prijungtame prie tinklo pasaulyje. „Daiktų internete“ daiktai autonomiškai komunikuoja vienas su kitu – jutiklių, veikėjų ir komunikacijos mikroschemų pagalba namai šneka su robotais arba mobilieji telefonai su plakatais.
  • Komunikacija tarp žmogaus ir skaitmeninio pasaulio revoliucionalizuojama. Kasdieniai ateities kompiuteriai reaguoja į balsą, mimiką ir gestus. Klaviatūros, pelės ir liečiamojo ekrano jiems nebereikia. Modernūs žaislai arba industriniai kompiuteriai pristato virtualius pasaulius realiu laiku ir 3D.

Eberlo prognozės paremtos ne stiklo kamuoliuko prognozėmis. Jos kyla iš mokslinio-techninio vystymosi, ties kuriuo jau šiandien dirba mokslininkai universitetuose, tyrimų institutuose ir įmonėse. Kaip Bremeno universiteto pagalbinis robotas. Taip pat svarbu: prognozės koncentruojasi ne vien tik ties tuo, kas yra techniškai įmanoma, tačiau siekia ties ekonominiais, ekologiniais ir socialiniais aspektais: kokie poreikiai atsiranda? Kokios inovacijos yra pasiturinčioms ir saugumo reikalaujančioms visuomenėms kaip vokiška priimtinos, kokios ne?

Šaltinis: http://www.manager-magazin.de/magazin/artikel/a-763907.html

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Robotika – technologija, kuri pakeis mūsų kasdienybę

Robotų sistemos remia medikus minimaliuose-invaziniuose atvejuose, bepiločiai lėktuvai kotroliuoja pasėlių laistymą ir apsaugo raganosius nuo medžiotojų naikinimo. Tai ne scenos iš mokslinės fantastikos filmo, bet situacijos iš mūsų realybės.

Nepaprasta robotikos pažanga paskutiniais metais padarė tai įmanoma: McKinsey Global Institute planuoja, kad robotų ir dronų pramonė ateityje pakeis mūsų kasdienybę.

Sparčios pažangos priežastis yra pirmiausia nuolatinis atitinkamų technologijų vystymas. Jutiklių pagerinimo, tikslumo padidinimo ir dirbtinio intelekto pagalba robotai tampa vis veiksmingesni. Ateityje, pasak McKinsey, jie galės perimti ir sudėtingas ir pavojingas žmonių užduotis. O pažanga robotų pramonėje reiškia savarankiškumą. Pagal McKinsey, jau po vienuolikos metų robotai galės gaminti aukštos kokybės produktus, pastebėti klaidas ir pasitaisyti – ne tik savo, bet ir kitų robotų ir žmonių klaidas.

Nepaisant nuolatinio tolesnio vystymo robotų įsigijimo kaina tampa vis mažesnė, taip kad jie pamažu gali tapti patrauklūs vartotojui. Vienas pirmųjų robotų, kuris pateko į privačius namų ūkius, yra automatizuotas dulkių siurblys. Įmonė iRobot tuo tarpu sukūrė daug kitų namų ūkio pagalbininkų – pavyzdžiui baseino ir nutekamųjų vamzdžių valytoją. Kokiose srityse robotai sėkmingai rems žmones kasdienybėje 2025-ais metais, dar negalima apibendrintai nuspręsti – tačiau tai pagal tikimybę bus daug. Atitinkamai svarbi turės būti ir ekonominė robotų ir dronų reikšmė.

Šaltinis: http://www.finanzen.net/special/nachricht/Robotik-3-23987

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Kasdienybės revoliucija?

Išmanieji namai – mokslinė fantastika ar jau realybė? Naujų ir inovatyvių elektros ir elektronikos pramonės technologijų panaudojimas per paskutinius 150 metų radikaliai pakeitė ir palengvino mūsų kasdienybę.

Naujos technologijos kuria mūsų gyvenimą efektyviau ir saugiau

Mes žymime 2013-us metus. Vidutiniškas austriškas namų ūkis turi pagal FEEI (elektros ir elektronikos pramonės verslo asociacijos) apskaičiavimus iki 100 elektrinių ir elektroninių prietaisų. Virimas, plovimas, šaldymas, šviesa, televizija, darbas, kalbėjimas telefonu arba važiavimas automobiliu – nei viena iš šių kasdienybės veiklų neveiktų be elektronikos.

Inovatyvių technologijų nebegalima išstumti iš mūsų gyvenimo

Tačiau kasdienės elektronikos pritaikymai siekia daug toliau nei privataus galutinio vartotojo pritaikymas. Lėktuvai neskristų be inovatyvių technologijų, viešasis transportas nevažiuotų, įmonės negamintų, paslaugų sektorius būtų daug labiau suvaržytas, ligoninės, prekybos centrai, mokyklos ir daug kitų kasdienio gyvenimo įstaigų negalėtų funkcionuoti.

Elektros ir elektronikos pramonės produktai yra lemiami, kai reikia supaprastinti, padaryti saugesniais, efektyvesniais ir tvariais mūsų kadienybės procesus. Kiekvienais metais tam Austrijoje yra pagaminama virš 12 milijardų eurų vertės elektronikos produktų nuo sudėtinių dalių iki šaldytuvų ir milžiniškų gamyklų turbinų.

Arklys neėda agurkų salotų“

Šiuo sakiniu 1861-ais metais Filipas Raisas, elektrinio kalbos perdavimo pradininkas, išbandė perdavimo kokybę savo sukurtu pirmu telefono aparatu. 1876-ais metais Aleksandras Grahamas pateikė paraišką patentui. Vos 150 metų vėliau 2012-ais metais mes kalbame telefonu ir mobiliuoju telefonu apie 27 milijardus minučių. Tačiau balso telefonija jau seniai tik dalis technologijos. Su 73 milijardų GB duomenų perdavimu mobiliuoju telefonu ši medija jau seniai pasiekė kitą aspektą. O tendencijos rodo toliau šia kryptimi. Mobilusis telefonas yra išmaniosios kasdienybės raktas.

Burtažodis vadinasi išmanieji namai

Prieiga, multimedija, sąveika aprašo namų elektronikos šiandieną pasaulį. Su naujų technologijų sujungimu ir centriniu valdymu vartotojo komfortas yra padidinamas. Tuo pačiu prijungimas prie interneto įgalina prieigą prie inovatyvaus turinio. Kombinacijoje su atitinkamais aukščiausios klasės produktais kaip plokščiaekraniai televizoriai, asmeniniai kompiuteriai, planšetės ir išmanieji telefonai kuriamas visiškai kitoks pramogų pasaulis.

Aplinkosauga su Smart Meter

Kad technologijos pažanga turi privalumų ir aplinkosaugoje, įrodo šiuolaikiškų namų ūkių suvartojimo duomenys. Per paskutinius 20 metų šaldytuvų, skalbimo mašinų ir t.t. elektros ir vandens sunaudojimas sumažėjo perpus. Tai įgalino elektroninių sudėtinių dalių integracija, kurios savo savybių dėka matuoja, valdo ir tvarko ir tuo optimizuoja prietaisų veikimą ir suvartojimą.

Naujos technologijos užvaldo mūsų kasdienybę

Išmanieji namai nesukels revoliucijos. Tačiau automatizavimas ir sujungimas ir toliau nuolat užkariaus mūsų kasdienybę. Pirmiausia pvz. tik energijos taupymui (Smart Metering) arba mūsų gyvenimo miestuose pagerinimui (sujungtos sveikatos ir inteligentiškos susisiekimo technologijos). Demografinis pasikeitimas, nauja energetikos sistema ir toliau besivystantis skaitmeninimas vartotojų elektronikoje toliau skatins technologijos pokyčius šia linkme.

Šaltinis: http://www.elektronikhaushalt.at/smart-home/revolution-im-alltag

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

IFA ilgalaikė problema energijos taupymas ir pasaka apie medinę planšetę

Kadangi energijos taupymas jau tapo vokiečių arkliuku, beveik visi parodos dalyviai pristato žalią kortą. Visiškai nauja yra tik keletas temų, kurios paskutinėmis dienomis buvo pristatytos Berlyne. Dažnai buvo pagerinti jau pasiteisinę produktai. Tai buvo pavyzdžiui mineralai, kurie taupo elektrą plaunant indus, specialios putos, kurios valo skalbinius ir žemoje temperatūroje ir džiovintuvai, kurie veikia su saulės šiluma.

Ne tik mobilieji telefonai arba televizoriai gali vadintis „išmaniais“, ir skalbimo mašinos bei kiti namų ūkio prietaisai tampa vis gudresni. Smart-Grid technologijos dėka prietaisai gali nustatyti, kada elektra pigiausia ir įsijungti automatiškai. Taip gali būti reguliuojamas poreikis, kada daugiau vėjo ar saulės energijos siunčiama į tinklą.

Taip pat į mūsų gyvenimą braunasi ir yra pristatomi IFA (tarptautinė radijo ryšio paroda): elektronikos korpusai iš medžio. „Smart Cover“ vadinami nauji tvarūs paviršiai ir apsauginiai dėklai, kurios žinoma galima kuo puikiausiai perdirbti. Tačiau medžiaga turi savo ribas: tai turėjo patirti Ašlė Makdovelas iš JAV nedidelio miestelio Spartanburgo. Už neįtikėtiną tik 180 JAV dolerių kainą ji nusipirko planšetę, kuri sudaryta „vien tik iš medžio“. Neilgai trukus ji turėjo suvokti, kad jai du apgavikai vietoj pilnai veikiančios planšetės įsiūlė medžio lentą be jokios elektronikos. Todėl jos nuotaika buvo panaši į žymaus planšečių gamintojo logotipą: visiškai nusivylusi!

Šaltinis: http://blog.123energie.de/die-elektronik-trends-der-ifa-2011-wie-smarte-technologien-unser-leben-verandern/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Namų kinas 2.0: 3D technologija ir programėlės televizoriui

Nemažai ekspertų mąstė apie naujai bręstantį susižavėjimą 3D technologija kaip akių dūmimą. IFA (tarptautinė radijo ryšio paroda) 2011-ais metais jus pamokys kitko: kadangi trimatė televizija yra taikoma visur. Žaliai raudonų kartoninių akinių laikas jau seniai praėjęs. Šiandien dominuoja Shutter technika, kurios tolesnį vystymą Philips pakrikštijo „3D Max“ ir demonstravo Berlyne.

O principas veikia štai kaip: akiniai su pakraunamomis baterijomis ir televizorius įjungti sinchroniškai. Vaizdas pakaitomis rodomas dešinei ir kairiai akiai tokiu dideliu dažniu, kad smegenys pergudraujamos ir suvokiamas tik vienas vaizdas. Video žaidimų mėgėjams Philips akiniai turi ypatingą privalumą: Per žaidimo jungiklį du žaidėjai gauna tik jiems skirtą vaizdą nors jie žaidžia tam pačiam ekrane. Nervinantis ekrano skaidymas bus greitai praeitis.

Tiesą sakant akiniai jau šiandien nebereikalingi. Su 55ZL2G Toshiba IFA pristato televizorių, kuris taip pat be akinių rodo trimačius vaizdus iš devynių kampų. Tačiau 3D efektas, šiuo atveju sukuriamas per specialią dangą, yra ne toks stiprus kaip Shutter technika ir labai priklauso nuo sėdimos pozicijos. Kas vis dėlto nusprendžia rinktis šį super modernų televizoriaus variantą, turi investuoti apie 8000 eurų.

Nesvarbu, ar 2D ar 3D: su ateities televizoriumi galima daug daugiau nuveikti, ne vien tik žiūrėti kriminalinį filmą sekmadieniais. Kadangi jau daugelį metų gamintojai lenktyniauja dėl programėlių savo televizoriams įvedimo. IFA 2011 galėjo būti parodyti tik pirmieji verti dėmesio rezultatai: Skype, Google, Twitter – visa tai bus ateityje įmanoma su išmaniuoju televizoriumi sėdint ant sofos priešais didelį ekraną. YouTube jau seniai reagavo į šį vystymąsi su 3D kanalo įvedimu. Žinoma dideliam besididžiuojančių 3D televizorių pritaikytų internetui savininkų džiaugsmui.

Šaltinis: http://blog.123energie.de/die-elektronik-trends-der-ifa-2011-wie-smarte-technologien-unser-leben-verandern/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

„Mes norim visus žmones padaryti turtingais!“

Interviu su Rauliu Rojasu

Raulis Rojasas, matematikos, informatikos ir dirbtinio intelekto Berlyno laisvojo universiteto profesorius, priklauso su savo Berlyno tyrėjų grupe prie nedaugelio mokslininkų, kurie dalyvauja nevairuojamų, autonominių automobilių kūrime.

Pone Rojas, kiek Doko Brauno ir Marčio Makflajaus is filmo „Atgal į ateitį“ slypi Jumyse?

Bet kokiu atveju daugiau Doko Brauno – Martis buvo genialus chaotas, Braunas buvo daugiau mokslininkas, kuriame atpažįstu save. Moksle mes visi turim būti šiek tiek išprotėję, koks buvo Dokas.

Jūs nuo seno domitės dirbtiniu intelektu, sukūrėte futbolą žaidžiančius robotus ir prieš tris metus pristatėte „MadeInGermany“ – automobilį, kuris visiškai apsieina be žmogiško valdymo ir braunasi per Berlyno gatvių eismą. Baimę sukelianti mintis. Kam mums reikia savaeigių automobilių – ar jie tikrai gali atstoti vairuotoją?

Motyvacija yra gana paprasta: kalbame apie dalijimąsi automobiliais, kurio metu daug žmonių dalinasi automobiliu, kuris naudojamas tik važiavimui. Šiandien automobiliu važiuoja vidutiniškai 1,3 asmenys. Tai reiškia, kad kiekviename automobilyje praktiškai sėdi asmuo, kuris yra visiškai nereikalingas. Tai turėtų būti keturi ar daugiau. Vien todėl, kad mes nesugebame paversti automobilio į viešąjį transportą, užstringame nervuojančiuose kamščiuose ir kilometrų ilgio skardos lavinose. Autonominiai automobiliai yra taksi, kurios valdomos kompiuterio, kuris nepavargsta ir gali važiuoti ištisą parą. Automobiliai taip yra pilnai išnaudoti ir gali patogiai transportuoti žmonių mases. Šalia to autonominiai automobiliai važiuos geriau ir atsargiau – tokio lygio mes žmonės niekada nepasieksime. Kompiuteris gali apžvelgti eismą 360 laipsnių kampu. Dar trūksta važiavimo intelekto – bet tai bus ateityje.

Ar mums tikrai reikia autonominio automobilio – argi nejudame pakankamai patogiai per gyvenimą?

Mažumai važiavimas automobiliu yra pramoga. Tik pagalvokite apie Meksikos didmiestį arba panašiai didelius miestus. Net Berlyne važiuoti automobiliu nėra smagu. Daug svarbiau yra geriau išnaudoti laiką, kaip tai daro turtingi žmonės, kurie turi nuosavą vairuotoją. Mes norime visus žmones padaryti turtingais.

Įsivaizduokite tokią sceną: automobilis važiuoja vienas, galinėje sėdynėje sėdi į savo darbą įsigilinusi verslo moteris, priekyje stabdantis sunkvežimis, dešinėje vaikas su dviračiu ir šalmu, kairėje dviratininkas be šalmo, gale greitai artėjantis automobilis. Kaip apsispręs automobilis – geriau išgelbėti vaiką ir greičiausiai įvažiuoti į sunkvežimį, arba geriau pasukti į šoną ir blogiausiu atveju sukelti pavojų vaikui?

Suvienyti robotiką ir etiką yra labai sunku. Tokius scenarijus nėra įvaldę netgi žmonės. Neseniai mažas lėktuvas turėjo leistis pakrantėje. Abu lėktuvo pilotai išgyveno, du praeiviai žuvo. Kad likti prie Jūsų pavyzdžio: svarbiausia yra, kad automobilis nenukryptų nuo kelio. Tai yra aišku labai konservatyvi strategija, tačiau tikriausiai vienintelis scenarijus, kurį pripažins įstatymų leidėjas. Ir kaip jau minėta, smarkiai dirbame ties vairuotojo intelektu.

Šaltinis: http://www.helmholtz.de/artikel/wir-wollen-alle-menschen-reich-machen-2893/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

IBM: Šios technologijos pakeis mūsų gyvenimą

IT įmonių grupė IBM trečią kartą pristatė savo „Next Five in Five“ sąrašą – prognozę apie technologijas, kurios per sekančius penkis metus turi pakeisti mūsų gyvenimą.

Įmonė tikisi, kad per sekantį dešimtmetį prasiverš kompiuterių kalbinis valdymas. Atitinkamai pasikeis ir internetas: daug dalykų, kurie šiandien yra tekstų ir nuorodų forma, bus nuskaitomi po kalbinės užklausos. Tokie VoiceSites galės būti naudojami ir telefonu ir neraštingų žmonių.

Tolesnis mobiliųjų prietaisų ir terminalų sistemų vystymas turi pakeisti mūsų pirkimo elgesį. Skaitmeniniai apsipirkimo asistentai pasirūpins tuo, kad parduotuvėse nebereikės daugiau ieškoti produkto arba neužimto pardavėjo. Vietoj to elektroninė sistema pagal norą nuves tiesiai prie ieškomos prekės.

Tolesnė ir tikriausiai svarbiausia nauja technologija, pasak IBM bus individuali informacijos archyvo sistema. Vis daugiau informacijos užplūsta mus kiekvieną dieną ir darosi vis sunkiau prisiminti atskirus dalykus. Nauji pritaikymai įsikiš čia, padėdami mums rūšiuoti informaciją ir padaryti ją prieinama tinkamu laiku. Kartu besimokančios sistemos turės vis geriau suprasti, kaip perimti šią veiklą.

Pažanga žmogaus genomo tyrimuose taip pat turės vis didesnės įtakos mūsų gyvenimui. Už mažiau nei 200 dolerių gydytojai galės sudaryti sveikatos vadovą, kuris bus paremtas individualia genotipų analize. Taip būtų pavyzdžiui galima nustatyti, ar specifinis mitybos pobūdis tam tikram asmeniui kelia ypatingą riziką.

Aprūpinime energija, pasak IBM, bus prasilaužimas saulės energijos vartojime. Jei ligšioliniai saulės elementai buvo per brangūs, kad būtų naudojami masiniu būdu, tai pasikeis su Thin-Film technologijomis. Elektrą gaminančias medžiagas bus galima lanksčiai ir pigiai tvirtinti ant įvairių paviršių, kaip namų sienos, automobiliai, langai, mobilieji telefonai ir nešiojamųjų kompiuterių korpusai.

Šaltinis: http://winfuture.de/news,43856.html

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Technikos naujovės 2004-ais ir 2006-ais metais

2004: WordPress

Interneto tinklaraščiai, arba trumpai tinklaraščiai, pastatė interneto žiniasklaidos taisykles ant galvos. Pasirinkite tipinę temų sritį ir Jūs rasite tuzinus – galbūt net tūkstančius – tinklaraščių tinkle, kurie susiję su būtent šia tema. Kiekvienas šiandieną gali būti žurnalistu – ir kiekvienas yra kažkurios specifinės srities ekspertas (bent jau taip dauguma apie save mano).

Nors nei viena specifinė platforma nėra atsakinga už šį vystymąsi, atvirojo kodo programa WordPress (taip pat kaip jos nemokamas tinklaraščio paslaugos tinklalapis wordpress.org) buvo paskata tam, kad dabar beveik kiekvienas interneto vartotojas turi savo tinklaraštį.

Pagal Pew Internet ir American Life tyrimų 2008-ų metų duomenis kas trečias interneto vartotojas reguliariai skaito tinklaraščius. Taip tinklaraščiai tapo kievienos gudrios didesnių įmonių interneto žiniasklaidos pagrindine sudėtine dalimi. Įmonės kaip Google ir Facebook naudoja savo oficialius tinklaraščius, kad praneštų apie produktus, kai tuo tarpu įmonių grupės kaip Apple daugiau atrandamos neoficialiuose tinklaraščiuose.

2006: Talpiniai liečiamieji ekranai

Kas savo laiku padarė išmanųjį telefoną ypatingu? Ne, tai tikrai nebuvo prašmatnus pranešėjas juodu megztiniu su polo apykakle – o magiškas talpinis liečiamasis ekranas, kuris su organizmo, elektriniais impulsais galėjo nustatyti mūsų pirštų poziciją.

Jau 1999-ais metais technologija buvo pristatyta Dr. Andrejus Hsu iš Synaptics, o mobiliųjų telefonų su liečiamuoju ekranu debiutas buvo 2006-ais metais LG Prada. Tačiau išmanusis telefonas padarė technologiją tinkamą masėms ir privedė prie to, kad tuo tarpu mobilieji telefonai yra spaudinėjami, braukomi, glostomi ir daužomi.

Apple neišrado talpinio liečiamojo ekrano, tačiau tokio ekrano integravimas į pirmą išmanųjį telefoną, visiškai pakeitė telefonų įvaizdį rinkoje“, sako Benas Langas, vyriausiasis CarryPad redaktorius, tinklalapio, kuris specializuojasi mobiliųjų interneto prietaisų srityje. „Apple suprato, kad su atspariu, kasdienai tinkamu ekranu ir inteligentiška programinės įrangos klaviatūra galima panaudoti beveik visą priekinę mobiliojo telefono pusę kaip intuityvų valdymo paviršių. Taip vadinama minkšta klaviatūra gali būti išjungta ir taip suteikia didelį valdymo paviršių.“

Tuo tarpu mes tikimės iš kiekvieno naujo, prašmatnaus, mobiliojo prietaiso, kad šis turėtų liečiamąjį ekraną. Vėliau įvesta kelių prisilietimų funkcija padarė išmaniuosius telefonus ir jų didįjį brolį planšetę paklausiausiais naujo tūkstantmečio prietaisais.

Šaltinis: http://www.freenet.de/digitalewelt/12-technologien-die-die-welt-veraendert-haben_2500536_4736010.html

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Kuo svarbūs technikai 2003-ieji metai?

2003: Slammer kirminas

Nors ir sunku rasti vieną vienintelį atsakingą už kenkėjiškos programinės įrangos atsiradimą, Slammer/Sapphire kirminas yra puikus kaltininkas. 2003-ių metų sausį šis virusas JAV suparalyžiavo viską, nuo tinklo serverių iki bankomatų ir greitosios pagalbos stočių – milijardo JAV dolerių nuostolis per 10 minučių. Tuo pačiu šis įvykis paženklino naujo kompiuterinio saugumo erą. Po Slammer kenkėjiškos programinės įrangos užpuolimai smarkiai išaugo, taip pat pakito jų rafinuotumas.

2005-ais metais vokiška antivirusinės programinės įrangos testinė laboratorija AV-Test pavyzdžiui skaičiavo per dieną 360 kenkėjiškos programinės įrangos atvejų. Iki 2010-ų metų šis skaičius išaugo iki 50.000 per dieną – visas kiekis būtų beveik 20 milijonų naujų virusų, kirminų, Trojos arklių ir kitų kenkėjų per metus.

„Aš galvoju, nuolat augantis kenkėjiškos programinės įrangos skaičius yra vienas nemaloniausių technologijos milžino žingsnių“, pastebėjo AV-Test bendras įkūrėjas Andreas Marksas. „Kenkėjiška programinė įranga kiekvieną sykį optimizuojama, nebūti aptikta antivirusinių programų. O kai parašas vis dėlto yra aptiktas, jau puola nauja kenkėjiška programinė įranga.“

Tolesnis, didelis pasikeitimas nuo Slammer: kenkėjiška programinė įranga yra šiuo metu mėgstamiausia profesionalių kompiuterinių nusikaltėlių priemonė, ne tik įvairių tinklo vandalų.

2003: Apple iTunes

Taip, iPod buvo puikus, mažas prietaisas – taip pat, kaip iPhone ir iPad. Tačiau be muzikos parduotuvės iPod būtų tik dar vienas prietaisas MP3 grojimui, kuriuos patys persirašome iš CD arba – legaliai arba nelegaliai – parsisiunčiame iš tinklo. Be video parduotuvės mes vis dar lauktume, kad Holivudas paleistų iš savo nagų filmus ir filmų turinį. O be programėlių parduotuvės iPhone būtų vien tik mobilusis telefonas, o iPad tikriausiai visai neegzistuotų.

Taigi nenuostabu, kad nuo iTunes parduotuvės 2003-ų metų balandžio mėnesį atidarymo buvo parsisiųsta 10 milijardų dainų, 375 milijonai TV laidų ir 3 milijardai programėlių. iTunes suteikia savo vartotojams paprastą galimybę, pirkti turinius ir pritaikymus – ir žmonės perka. Principas, kuriuo ne be reikalo seka daug pramogų pramonės vadovų: tai paprasčiausiai veiksminga!

Šaltinis: http://www.freenet.de/digitalewelt/12-technologien-die-die-welt-veraendert-haben_2500536_4736010.html

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime