Archive

Efektyvesniam verslui, atnaujinta Klientų zona

Etalinkas atnaujino Sergel klientų zonos aplinką online.sergel.lt. Nuo šiol klientai galės greičiau ir paprasčiau perduoti skolas išieškojimui, realizuotas bylų importas iš .xls failų, įgyvendintas informacijos eksporto funkcionalumas, pagerintos paieškos galimybės, patobulintas statistikos modulis, sukurtas efektyvumo skaičiavimas ir sistema pritaikyta naujausioms naršyklėms. Mūsų Klientui tai leis efektyviau vykdyti verslą, o užsakovo Klientams greičiau susigrąžinti pinigus iš skolininkų.

Kaip technologinis savitumas pakeis mūsų gyvenimą?

Robotikos amžius prasidėjo. Neilgai truks, tada mašinos vystysis pačios savaime toliau. Pagal žinomo inžinieriaus Rėjaus Kurcvailio prognozes, 2045-ais metais dirbtinis intelektas pasivys žmogų.

Kas nutiks tada?

Mokslininkai nurodo skirtingus scenarijus, kaip mes galime įsivaizduoti ateitį.

Aš norėčiau Jums trumpai pristatyti galimiausias teorijas.

Pasitraukimas

Taigi, tai buvo trumpa išvyka į ateitį.

Pavojus, kurį kelia dirbtinis intelektas žmogui, laiku numatomas.

Žmonija išjungia elektrą ir atjungia visus kompiuterius. Internetas daugiau neegzistuoja.

Mes vėl randamės niūriuose viduramžiuose… bet bent jau esame saugūs nuo velniškų mašinų.

Linksmas bendravimas

Žmonės ir robotai gyvena harmoniškoje sąsajoje. Robotuose suprogramuojami saugumo mechanizmai, taip kad jie niekada negali pakenkti žmogui. Privalomas etikos programinis kodas sako: žmogus yra tavo geriausias draugas ir tu privalai jam paklusti.

Karas

Visiškas chaosas. Mašinos išvystė oportunistinę sąmonę ir supranta žmogų kaip nereikalingą būtybę. To pasekoje jie paskelbia žmonijai karą. Pabaiga žinoma iš filmų Matriksa ir Terminatorius ir gali būti perimta 1:1.

Tiktai be Švarcnegerio, nes šis tada bus tikrai per senas.

2 sluoksnių visuomenė

Technologija giliai suskaldė mūsų visuomenę. Daugiau nei 90 procentų pasaulio žmonijos dėl robotų tapo bedarbiais. Mažuma inžinierių ir verslininkų priešingai naudojasi technologija ir prabangiai gyvena saugiuose miestuose. Didžioji „nereikalingos“ žmonijos dalis pasitraukia į miškus, kad pabėgtų nuo mašinų diktatūros… ir kad išgyventų.

Susiliejimas

Niekada nebus robotų amžiaus… nes mes patys tapsime robotais. Su inteligentiška technika žmogus susilieja ir tampa nauja super būtybe. Kiborgas, dieviška būtybė, su bioniniais organais ir daugybe mechaninių implantų. Be to kiborgo smegenys yra sujungtos su internetu ir tuo pačiu su visais pasaulio žmonėmis.

Šaltinis: http://www.cloudscience.de/2015/02/07/wie-wird-die-technologische-singularit%C3%A4t-unser-leben-ver%C3%A4ndern/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Skaitmeninimo įtaka visuomenei

Mūsų gyvenimo skaitmeninimas turi pasekmes. Technologijų panaudojimas keičia mūsų gyvenimą. Technologija mums patinka. Mes už pažangą. Mes norime pasikeitimų. Tačiau skaitmeninimo pasekmės įvedant jį turi būti gerai apgalvotos. Technologija turi būti pritaikyta vartotojų labui – ne prieš juos.

Dėl šios priežasties mes užsiimame technologijos įvedimo pasekmėmis ir jos aktualia įtaka žmogui. Mes užsiimame technologijos nauda, bet ir jos neigiamomis pasekmėmis.

Palyginkime tai su vaistais: Medicina gali padėti žmonėms tapti sveikais. Neteisingai pritaikius ir neteisingai dozuojant vaistai gali ir nužudyti. Mes norime naujos technologijos – ir mes norime, kad ji būtų naudojama teisingu dozavimu.

Paimkime kaip pavyzdį E. Skambutį – greitosios pagalbos sistemą, kuri 2018-ais metais privalomai bus įvesta Europoje. Ši sistema išgelbės gyvybę tuo, kad automobilis automatiškai iškvies greitąją pagalbą, kai išsiskleis oro pagalvės. Greitosios pagalbos sistema prisidės prie to, kad pvz. galės būti išgelbėti sužeistieji, kurie nebegali skambinti telefonu. Tai puiku. Tačiau kai įstatymų leidėjas nežiūrės, kad E. Skambučio sistemos duomenys nebūtų renkami ir vertinami, tada sukursim idealų automobilių eismo stebėjimą. Kiekvieno automobilio vieta – ir tuo pačiu visų važiuojančių – ES būtų skaidru. Kad išsireikšti aiškiai: Mes – skaitmeninė visuomenė – norim išgelbėti gyvybę, bet ne visiškos kontrolės.

Pilietės ir piliečiai turi turėti galimybę patys spręsti apie savo duomenų naudojimą, ir taip pat, ar jie nori naudotis tam tikra technologija ar ne. Technologijos naudojimo privalumai turi visada pranokti trūkumus.

Skaitmeninimo įtaka darbo pasauliui

Skaitmeninimo įtaka darbo pasauliui (New World of Work). Anksčiau ėjome į darbą – šiandien technologinio pastiprinimo pagalba darbas yra visur. Tai turi įtakos darbuotojams ir darbdaviams – neigiamos, bet taip pat ir teigiamos.

Skaitmeninimo įtaka ekonomikai

Pramonė 4.0 yra visiems žinoma. Gaminanti pramonė keičiasi naujausių technologijų įvedimo dėka, Daiktų Internetas (IoT) tiekia matavimo duomenis, kurie gali būti naudojami reguliavimui ir valdymui – ir online prekyba konkuruoja su tradicinėmis parduotuvėmis. Skaitmeninimas ir ekonomikoje žengia nesustabdomai pirmyn.

Skaitmeninimo įtaka švietimui

Kai mūsų švietimo sistema buvo išrasta, tikslas buvo „gaminti“ fabriko darbuotojus. Daug žmonių, kurie gali tiksliai atlikti tą pačią užduotį, negalvodami ir be savo idėjų. Kadangi mūsų mokyklinė sistema iš esmės nepasikeitė, mes vis dar gaminame atlyginimo vergus. Mes dalinai sistemiškai pratiname mūsų vaikus prie dalykų, kurių jiems būtinai reikia mūsų pasaulyje. Kūrybingumas, problemų sprendimo sugebėjimai, iniciatyva, darbas grupėje,…. Skaitmeninimas turi toli siekiančią įtaką švietimo sistemai.

Skaitmeninimo įtaka mūsų privačiai aplinkai

Ir mūsų privati aplinka revoliucionalizuojama. Televizijos žinoma forma po kelių metų nebebus. Telefonija bus išstumta kitų komunikacijos rūšių kaip sparčiosios žinutės. Nuotraukos jau seniai tik skaitmeninės. Namai ir butai tampa „išmanūs“ ir aprašyti ekonomikos pasikeitimai turi įtakos vartotojui, privačiam gyvenimui ir šeimai.

Šaltinis: https://digisociety.at/auswirkung-digitalisierung/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Šios technologijos keičia mūsų kasdienybę

Mobilios mokėjimo sistemos, 3D spausdintuvai ir autonominis vairavimas: Kas prieš kelis metus buvo mokslinė fantastika, yra seniai realybė – ir skverbiasi į kasdienybę.

Ar žaliuzės nuleistos? Ar viryklė tikrai išjungta? Šie klausimai staiga kyla kai kam – dažnai važiuojant atostogauti. Kaip būtų puiku, jei tai galima būtų patikrinti pakeliui. Tai seniai nebe utopija. Kadangi vis daugiau tiekėjų parduoda namų ūkio prietaisus, kuriuos lengva prijungti prie tinklo ir sujungti programėle su mobiliuoju telefonu. Pagal GfK rinkos tyrimo instituto vieną apklausą, vartotojai teikia vis didesnę reikšmę tokių technologijų svarbai jų kasdienybėje. Tačiau juntamos ir kitos tendencijos.

Daugiau nei 7000 vartotojų septyniose skirtingose šalyse buvo apklausti tyrimams. Jie nenustebino teigdami, kad pirmiausia gyvenimą ateinančiais metais pakeis mobilios mokėjimo sistemos. Ir 3D spausdintuvai įgauna daugiau reikšmės. Visgi 33 procentai tiki, kad nešiojami įtaisai, kaip pavyzdžiui išmanieji laikrodžiai, pateks į mūsų kasdienį gyvenimą.

Tačiau viena apklausos vertė nustebino: 51 procentas apklaustųjų teigė, kad išmaniųjų namų technologija turės didelę įtaką vartotojų gyvenimui. Vokietijoje 44 procentai yra tos nuomonės. Nustebino todėl, kadangi auga baimė, tapti „stikliniu piliečiu“, ir kadangi skeptiškumas gamintojams nekintamai didelis. Tačiau jei vartotojai konfrontuojami ne su abstrakčia sąvoka „išmanieji namai“, o atkreipiamas jų dėmesys į atskiras galimybes, šis nepasitikėjimas traukiasi.

Potencialių pirkėjų dėmesį sužadina pirmiausia saugumas ir kontrolė, taip pat energija ir apšvietimas. Čia vartotojai mato didžiausius privalumus. Saugumo srityje yra pavyzdžiui techninės galimybės, kurios pasirūpina tuo, kad išmaniųjų namų gyventojai ir atostogose gali kontroliuoti savo namus: įsilaužimo sauga, beraktis durų ir langų atidarymas, per programėlę įjungiama signalizacija – arba trumpesniam laikui ir auklė vaikui, kurią sudaro judesio davikliai ir vaizdo kameros. Bet ir pramogų srityje ir sveikatai apklaustieji tikisi iš prijungtų prie tinklo namų palengvinimo kasdienybėje.

Priežastis to, kad ligšiol mažiausia dalis žmonių valdo savo namus išmaniuoju telefonu, yra didelės įsigijimo išlaidos. Visgi ketvirtis papildomai nurodė, kad blogas interneto ryšys netiktų technologijai.

Šaltinis: http://www.faz.net/aktuell/wirtschaft/smarte-arbeit/smart-home-technologien-veraendern-alltag-der-zukunft-13944271.html

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

2020-ųjų metų vizija

Ką atneš sekantys dešimt metų? Kaip vystysis mūsų online pasaulis, mūsų tinklai ir internetas, kad patenkintų nepasotinamą paklausą?

Prieš dešimt metų spekuliacijos apie interneto ateitį privedė prie tariamo telekomunikacijos sektoriaus pervertinimo. Daug tiekėjų peroptimizavo savo tinklus, kad pagauti milžinišką siuntimo srautą, kuris buvo prognozuojamas. Ir tai atsipirko, kaip pasirodo šiandien. Vien You Tube reikia daugiau pralaidumo nei visam internetui prieš dešimt metų. Iš tiesų daug pažadų ir hipotezių, kurie tada buvo daromi, tapo realybe šiandienos tinkluose arba netgi pranoko pranašystes. Online bankininkystė, mobilus video vaizdas ir kultūrinis pokytis iki socialinių medijų platformų naudojimo yra tik keli pavyzdžiai kaip mūsų kasdienybė pakito dėl interneto.

Ką atneš mums sekantys dešimt metų? Kaip vystysis mūsų online pasaulis, mūsų tinklai ir internetas, kad patenkintų nepasotinamą paklausą? Technologijos kolektyvas iš Cienos paaiškina, kaip ateities tinklai turi būti sukurti, kad pakeltų mūsų pralaidumo alkano pasaulio reikalavimus ir pateikia pavyzdžius, kaip pakis mūsų pasaulis to pasekoje.

  • Būtina tinklo revoliucija – Kad patenkinti intensyvaus pralaidumo pritaikymus kaip You Tube, BBC I-Player ir socialinių medijų platformos, tinklai, kurie buvo sukurti prieš dešimt metų, turi būti optimizuoti. Tik taip jie gali transportuoti dešimtį kartų daugiau duomenų nei kažkada buvo numatyta. Be to reikia skirti tarp grynų kalbos bei į duomenis orientuotų pritaikymų. Tačiau daugiau nei tikėtina, kad mes jau antroje šio dešimtmečio pusėje net šių tinklų pajėgumą susprogdinsime ir būsime konfrontuoti su nauju mūsų globalios tinklo infrastruktūros dizainu. Papildomai perėjimas prie susiliejusios optinės Ethernet infrastruktūros, šio srauto paklausą pagreitins.
  • Naujos technologijos ir visur esanti konvergencija – Naujos technologijos kaip 3DTV, 3D vaizdo kameros, virtuali realybė, kalbos atpažinimas taip pat neinvazinės smegenų kompiuterio sąsajos (galimai skatinamos video žaidimų pramonės) taps kasdieniais ir padės atsirasti pritaikymams, apie kuriuos šiandien tik svajojame. Ir čia šių inovacijų širdis yra inteligentiškas tinklas.
  • Socialinis „Epilogas“ – Brangiai kainuojančios technologijos kaip HD/3D video konferencijos, kurios vis labiau pakeis klasikines verslo keliones, bus vis praktiškesnės. Ypač besivystančiose šalyse ir augančiose rinkose internetas taps vis svarbesnis, kadangi pigus ir visiems prieinamas internetas skatina ekonominį augimą.
  • Nematomas internetas: Mašinos prie valdžios – Nematoma mašinos su mašina (M2M) komunikacija, ypač susijusi su kasdieniais pritaikymais namų ūkio prietaisams, bus vis didesnė. Nors šie su internetu susiję prietaisai sukuria daug mažiau tinklo srauto nei vidutinis asmuo, vien šių prietaisų skaičius ir jų nuolatinis bendravimas veikia tinklą ir sukuria dar negirdėtus iššūkius. Kaip šios tendencijos dalis pralaidumas tarp didžiųjų duomenų centrų dramatiškai didės ir taip pateisins dešimtis kartų didesnius optinius tinklus vidiniams duomenų srautams.
  • Mikro sveikatos apsauga: Nesibaigiantis vizitas pas gydytoją – Įsivaizduokite, Jūs apsilankote pas savo gydytoją kiekvieną vakarą prieš einant į lovą. Kasdienis širdies ritmo tikrinimas, kraujo spaudimas ir kiti vitaliniai ženklai duoda jūsų gydytojui ultimatyvią išankstinio įspėjimo sistemą galimoms sveikatos rizikoms. Paplitus sveikatos monitoriaus sistemoms namams, norma taps ne tik kasdieniai patikrinimai, bet ir telemedicina įgalins patikrinimus ir diagnozes iš tolo ir atves gydytoją pas pacientą. Jau dabar šiai rinkai prognozuojamas didžiulis augimas, o iki 2020-ų metų jo įtaka tinklams bus nenusakoma.
  • Kietųjų diskų išmirimas – Tinklas bus universalus resursas, kuris bus naudojamas optimaliam pritaikymų, serviso ir informacijos paruošimui – nepriklausomai nuo erdvės ir laiko. Mobilaus pralaidumo dėka technologijos kaip debesų kompiuterija leis asmenims, visą savo informaciją, programėles ir kontaktus įrašyti internete vietoj įprasto kietojo disko. Šis fundamentalus pokytis, kaip bus įrašoma informacija, skatina inteligentiškus tinklus, kurie gali atpažinti vietą ir prietaisą, ir taip gali nuspręsti, kaip paruošiama reikalinga informacija.
  • E. mokymosi pasaulis – Mokyklos visame pasaulyje nebeturės spintų, o vaikams nebereikės krepšių ir kuprinių. Ateityje mokyklinė knyga, kurią pažįstam šiandien, nebeegzistuos. Kiekvienas vaikas klasėje turės darbo vietą tinkle, o mokymosi planas bus online. Monotoniški tekstai bus pakeisti multimedijų, video vaizdų ir interaktyvaus mokymosi turinio. Nuotolinis mokymas, jau šiandien tendencija, išsivystys nuo paprastos video konferencijos iki virtualios klasės. Čia interaktyvumas bus remiamas tinklo galimybėmis atvaizduoti trijų dimensijų virtualius pasaulius realiu laiku.

Po dešimt metų tinklas – kaupimo, kompiuterijos, komunikacijos ir vartotojų rinkinys – bus tikras aukšto pilotažo projektas ir remsis greičio, pajėgumo ir reakcijos laiko reikaluose naujomis tinklo architektūromis, kurios juda optine Etherneto banga.

Timonas Luce

Šaltinis: https://www.ap-verlag.de/Online-Artikel/20100910/20100910zzi%20Ciena%20Leben%20und%20Arbeiten%20in%202020.htm

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

„Ne tik koncernai yra atsakingi už klimato kaitą. Mes patys esam kalti.“

Filosofas ir Sociologas Prof. Dr. Feliksas Ekardas paaiškina interviu, ko reikia visuomenės pokyčiui iki tvarumo ir kokį vaidmenį vaidina koncernai.

Jūs labai stipriai domitės kaip mokslininkas ir politinis patarėjas tvarumo ir klimato apsaugos temomis. Dėl kokių priežasčių būtent šios temos?

Tvarumas, taigi ilgalaikiai ir globalūs gyvenimo ir klimato būdai, yra didžiausias 21-o amžiaus iššūkis. O klimato apsauga yra ypatingai svarbus šios problematikos pritaikymo būdas – tiesa, ne vienintelis.

ES emisijos asmeniui yra vis dar penkis kartus didesnės, nei būtų galima ištverti.“

Viename senesnių interviu mūsų bloge Žaliųjų politikė Rebeka Harms kritiškai pasireiškė tema „europinis energijos perversmas“. Ar šis kritiškas požiūris dėl aktualių vyksmų Briuselyje Jūsų manymu yra pagrįstas? Kaip patenkinti esat bendru vyksmu ir ligšioliniais rezultatais?

Emisijos asmeniui ES yra vis dar penkis kartus didesnės, ką būtų galima ištverti, jeigu visi žmonės pasaulyje ir ilgalaike perspektyva gyventų taip kaip mes. Jie nėra tvarūs. O vystymosi kryptis nuo 1990-ų metų vis pagražinama. Tariamas emisijų sumažinimas nuo 1990-ų metų pavyzdžiui statistiškai viršijamas dėl emisijų perkėlimo į besivystančias šalis, nes ten šiandien didžiąja dalimi vyksta intensyvūs produkcijos procesai, sukeliantys emisijas. Mums reikia europinių ir globalių priemonių, vien dėl perkėlimo efektų. Tik šios turėtų būti daug veiksmingesnės nei ligšiol.

Likim prie temos energijos perversmas. Kaip Jūsų manymu bus aprūpinamos energija mūsų keturios sienos Vokietijoje?

Kaip mes tai darysim, aš nežinau, kadangi žmonės ir visos visuomenės tik dalinai yra motyvuojami žiniomis. Kiti faktoriai, kaip nauda, jausmai, normalumo įsivaizdavimas, priklausomybė arba vertybės įtakoja stipriau. Todėl perversmas link tvarumo toks sunkus. Jei norim išvengti drastiškų klimato kaitos pasekmių, reikės kalbėti bet kokiu atveju šalia techninio persiorientavimo į 100 procentų atnaujinamas energijos rūšis elektrą, šilumą, kurą ir medžiagų sunaudojimą taip pat apie energijos efektyvumą. Taigi apie veiksmų kitimą – vien su techninėmis priemonėmis nepavyks atsisakyti iškastinio kuro.

Jūsų leidiniuose dažnai kalbama apie klausimą, kokią įtaką visuomenei arba kokią atsakomybę turi atskiras individas. Ar galite trumpai paaiškinti šią atsakomybę susijusią su tvarumu ir klimato apsauga?

Visuomenės pokytis egzistuoja tik atskirų aktorių sąveikoje. Be geresnės politikos nesikeičia vartotojai, atvirkščiai be spaudimo vartotojui nėra kitos politikos. Spaudimas reiškia ne tik politinį dalyvavimą, bet ir išbandyti ir parodyti, kaip gali atrodyti alternatyvūs gyvenimo stiliai. Žmonės yra mėgdžiotojai, todėl tai, ką aš darau, turi kitiems potencialiai ženklią svarbą. Taip pat yra tarpusavio sąveika tarp įmonių ir vartotojų.

Kapitalizmas, pasiūlos ir paklausos įstatymas, tai galiausiai mes visi ir ne tik koncernai.“

Viename ZEIT straipsnyje šių metų pradžioje Jūs skeptiškai pasireiškėt dėl teorijos, kad klimato kaita pirmiausia skatinama kapitalizmo. Bet pavyzdžiui dideli elektros koncernai Europoje yra tie, kurie tikslinga lobistine veikla stabdo tikrą energijos perversmą. Kaip tai sutampa su Jūsų pasisakymu?

Kapitalizmas, pasiūlos ir paklausos įstatymas, tai galiausiai mes visi ir ne tik koncernai. Juk mes kaip klientai, darbuotojai arba mūsų pensijų fondų akcininkai esame daugiau ar mažiau susieti su tariamais koncerno interesais. Papildomai kapitalizmas šalia kultūrinių žymių palieka ir žmogiškas bendrąsias savybes, pavyzdžiui savo naudos siekimą, bet ir įvairius emocinius žmogaus aspektus. Pašalinus ekonominę sistemą, žmonės liks vis dar tokie patys.

Privatus klausimas pabaigai. Kaip Jūs bandote asmeniniame gyvenime siekti tvarumo?

Mūsų ekologinė atskiro žmogaus pėdos žymė turi būti pagal ekologinę problemą tris, keturis ar penkis kartus mažesnė. Nuo 1993-ų metų aš pavyzdžiui esu vegetaras ir šiaip valgiau mažai gyvulinės kilmės produktų. Privačių skrydžių man nereikia, Europoje nereikia ir tarnybinių. Vairavimo teisių aš neturiu. Iki 2012-ų metų gyvenau dviese 50 kv. m., tai atitinka pusę Vokietijoje įprasto gyvenamojo ploto žmogui. Ir aš apsieinu be mobiliojo telefono, džiovintuvo, indaplovės, mikrobangų krosnelės ir pan.

Šaltinis: http://www.dynahaus.de/energieplushaus-blog/nicht-die-konzerne-sind-schuld-am-klimawandel-wir-selbst-sind-die-schuldigen/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Klaudija Kemfert aiškina, kodėl ateities pastatai patys gamins savo energiją

Ponia Profesoriau Kemfert, Jūs vadovaujat Vokietijos Ekonominių Tyrimų Institutui, energijos, transporto ir aplinkos skyriui ir sakot, kad aplinkosauga arba energijos perversmas ilgalaike perspektyva pozityviai atsilieps įmonių sėkmei ir bendrai ekonomikai. Ar galite tai trumpai paaiškinti?

Investicijos į aplinkosaugą ir energijos perversmą, taigi į atsinaujinančių energijos šaltinių kūrimą ir energijos efektyvumo pagerinimą, kuria nacionalinės ekonomikos ilgalaikę vertę ir darbo vietas. Investicijų į energijos taupymą dėka mažinamos energijos išlaidos ir saugomas klimatas. Įmonės, kurios investuoja į šias ateities rinkas, turi ekonominių privalumų.

Iki šios susidaro įspūdis, kad vokiečių įmonės susilaiko, kai tik kalbama apie energijos efektyvumą ir tvarumą. Ar šis įspūdis apgaulingas?

Nacionalinės ekonomikos atžvilgiu Vokietija labai efektyviai naudoja energiją, yra visiškas atskyrimas tarp ekonomikos augimo ir energijos suvartojimo ir emisijų. Tačiau iš tiesų visada yra vietos augti. Daug įmonių daro per mažai, kad efektyviau naudotų energiją, dažnai trūksta informacijos ir valios. Tuo tarpu su investicijomis į energijos taupymą galima būtų ženkliai sumažinti išlaidas. Todėl norėtusi, kad energijos efektyvumo tema būtų įmonių sprendimų agendų viršuje, bei patektų į politines diskusijas.

Reikėtų stebėti ne trumpalaikius kainų svyravimus, bet paremti tokius investicijų sprendimus ilgalaike perspektyva.“

Bendrai mus vokiečius lenkia kelios šalys, kai kalbama apie tvarią ir klimatui nekenkiantį gyvenimo būdą. Kaip Jūsų nuomone galima sukurti bendresnį supratimą ir tuo pačiu stipresnį atsakomybės jausmą visuomenėje?

Pirmiausia turi būti sukurtas suvokimas, o tai Vokietijoje jau egzistuoja, kadangi daug žmonių remia pavyzdžiui energijos perversmą. Politika turi duoti pavyzdį ir nurodyti veiksmų svarbą skaidrumu ir sprendimais. Čia dar yra darbo.

Svarbi bendro energijos poreikio taip pat šiltnamio efekto emisijų dalis Vokietijoje yra pastatų aprūpinimas. Čia kaip ir pasyvaus namo pasekėjas, įsitvirtino nauja pastatų rūšis. Energijos plus namas (pvz. Dynanamas), kuris gamina daugiau energijos nei reikia gyventojams. Modernios technikos pagalba tikimasi nuoseklaus energijos suvartojimo. Ir todėl, kad ekonominiu atžvilgiu perdavimas į viešą tinklą neapsimoka. Ar šis sprendimas bus tobulinamas?

Tikrai, kadangi ilgalaike perspektyva tai bus vienintelis kelias, efektyviai naudoti ir valdyti decentralizuotą energijos aprūpinimą ir suvartojimą. Energijos perversmas turi tikslą, energijos aprūpinimą daryti tvariu ir padidinti energijos efektyvumą. Energijos aprūpinimas taip tampa decentralizuotas, pastatų energija yra svarbi energijos perversmo dalis, kadangi energijos taupymas padidinus pastatų energijos efektyvumą ir energijos aprūpinimas vietoje vis labiau susilies. Rytojaus pastatai gamins daugiau energijos nei jiems reikia ir galės prisidėti prie energijos perversmo bei prie bendro energijos sistemos stabilizavimo. Taip energijos perversmas gali būti efektyviai įgyvendintas vietoje, taip pat išlaidos optimizuojamos ir šiltnamio efekto dujos sumažintos.

Globalūs įvykiai žaliavų rinkoje yra sunkiai įvertinami vartotojų. Dar prieš trumpą laiką ekspertai tikėjosi kylančių naftos kainų bei kylančių elektros kainų. Abi prognozės nepasitvirtino, netgi priešingai. Kokiomis prognozėmis gali remtis vartotojas šiuo metu, kai jis apsisprendžia, kaip jis ir jo šeima bus aprūpinti energija?

Reikėtų žiūrėti ne į trumpalaikius kainų svyravimus, bet tokius investicinius sprendimus remti ilgalaike perspektyva. Žaliavos yra ir liks galiausiai, netgi jei trumpalaikiai politiniai sprendimai sukėlė kitokius efektus. O geriausia energija yra ta, kuri nebuvo sunaudota. Taip investicijos į energijos taupymą visada atsiperka, nepriklausomai nuo kainų svyravimo. Kuo mažesnis energijos suvartojimas, tuo mažesnės išlaidos ir tuo mažiau daromės priklausomi nuo svyravimų. Todėl investicijos į energijos taupymą ilgalaike perspektyva visada atsiperka.

Šaltinis: http://www.dynahaus.de/energieplushaus-blog/claudia-kemfert-erklaert-warum-gebaeude-von-morgen-ihre-energie-selbst-produzieren/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Aukštosios technologijos ir programavimo mada

Aukštosios technologijos

Nuo „geek“ iki „chic“ – naujas aukštųjų technologijų įvaizdis su pagerinta vartotojų patirtimi. Du iš penkių asmenų pasitiki savo namuose šiuolaikiškom technologijom. Populiariausi yra šiuolaikiškos šildymo ir oro kondicionavimo sistemos (22 procentai) taip pat pramogų prietaisai (16 procentų).

Samsung prognozuoja, kad vis daugiau žmonių naudos didelės vertės technologijas savo namuose, kadangi vartotojų patirtis ženkliai pagerėjo.

Šis vystymasis remiamas multi platformų optimizacija. Su Samsung platforma „SmartThings“ pavyzdžiui visi namų ūkio prietaisai gali be problemų būti nustatyti ir kontroliuojami per išmanųjį telefoną.

Programavimo mada

Kiekvienas vaikas, kuris gims Europoje per sekančius 12 mėnesių, mokysis pagrindiniame dalyke šalia kalbos ir matematikos, programuoti. Europos Komisija spėja, kad 2020-ais metais informacijos ir komunikacijos technikos srityje bus 900.000 laisvų darbo vietų. Jau 2015-ais metais 90 procentų visų darbų bus reikalaujamos tam tikros IT žinios.

Reikia manyti, kad politika ateityje atpažins šiuos laiko ženklus ir įtrauks programavimą kaip atskirą mokomąjį dalyką mokymo plane. Didžiojoje Britanijoje šis žingsnis jau žengtas. „Computing“ yra šiuo metu dalis bendro mokymo plano ir vaikai nuo penkių metų gauna pirmas žinias apie programavimo pasaulį. Estijoje programavimas buvo įtrauktas į mokymo planą jau prieš kelis metus.

Samsung įsitikinę, 2015-ieji metai bus pokyčių metai mūsų vaikų išsilavinime. Dėka ekonomikos, švietimo ir politikos bendradarbiavimo kompiuterių žinios mūsų visuomenėje bus pakeltos į naują lygį visoje Europoje.

Ilgalaike perspektyva šis vystymasis stiprina gamybinės praktikos vietų jauniems žmonėms svarbą įmonėse. Kadangi šie auga su natūraliu kompiuterio suvokimu, iš kurio turi naudos ir įmonės. Išsamios kompiuterių žinios vis dažniau reikalaujamos iš vyresnės kartos ilgamečių darbuotojų. Tai reiškia naujus vėjus išsilavinimo ir tolesnio lavinimo įstaigoms, kurie gali turėti naudos iš šiuolaikiškų kursų pasiūlymo. Daug švietimo įstaigų, kaip pavyzdžiui pagarsėjusi „Ecole 42“ Paryžiuje, jau atpažino šią tendenciją ir siūlo vieno mėnesio trukmės intensyvius kursus apie programavimą.

Šaltinis: http://www.samsung.com/ch/news/corporate/trends

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Nešiojami įtaisai, produktyvios valandos ir virtuali realybė

Nešiojami įtaisai

Nešiojamų įtaisų technologija verslo lyderiams reiškia naują įtakos aprangos erą ir pabrėžia statusą ir kompetenciją. Verslo žmonės vis labiau pasitiki nešiojamomis technologijomis – geresnei organizacijai, aktualesnei informacijai ir efektyvesniam dalyvavimui savo greitoje darbo kasdienybėje.

Su išmaniaisiais laikrodžiais verslo lyderiai yra ne tik visur pasiekiami, bet ir visada žingsniu priekyje, be visiškos priklausomybės nuo savo išmaniųjų telefonų. Aktualūs tyrimai šia tema rodo:

47% žmonių, kurie naudoja nešiojamas technologijas, jaučiasi gudresni
61% tiki esą geriau informuoti
37% tikina, kad nešiojamos technologijos pagerina jų karjeros šansus
61% įsitikinę, kad jie su nešiojamų technologijų pagalba gali padidinti savo asmeninį efektyvumą

Samsung prognozuoja nuo 2015-ų metų pasaulinį nešiojamų technologijų proveržį verslo kasdienybėje.

Produktyvios valandos

Technologija atpažįsta individualų, produktyvų laiką – žmonės naudoja naujas žinias ir susistemina darbo laiką pagal asmenines produktyvias valandas. Naujos programėlės, sujungtos su nešiojamais įtaisais, padeda žmonėms atverti visą savo potencialą. Kadangi naujų technologijų pagalba jie sužino savo produktyviausią darbo laiką, koks yra miego poreikis ir kada jiems geriausia pailsėti, kad pasisemtų naujos energijos. Tam tikrų kūno duomenų pastovus matavimas padeda vartotojui, geriau stebėti savo „vidinį laikrodį“ ir svarbius darbus atlikti savo asmeniniu aukščiausio pajėgumo laiku.

Lyza Klavena, Samsung Europoje Mobilios Inovacijos vadovė, paaiškina: „Vis daugiau žmonių atstovaują visavertį sveikatos požiūrį. Dėl šio įsitikinimo atsiranda nauja sveikatos programėlių ir įtaisų karta. Jie padeda žmonėms geriau suprasti, kada jie yra produktyviausi ir kada jiems geriau yra atkurti jėgas.“

Technologijos kaip šios galėtų geriau pagalvojus vesti prie lankstesnio įprasto „9 iki 5“ modelio, kai kalbama apie darbo laiką. Kad nauji vertinimo pobūdžiai pasitvirtina, parodo aktualūs tyrimo rezultatai, kurie buvo užsakyti Samsung 2014-ais metais. Pagal juos 75 procentai iš 4500 apklaustų asmenų nurodė, kad jie privačius reikalus tvarko ir darbo metu. Priešingai 77 procentai apklaustųjų atlieka kelias darbo užduotis savo laisvalaikiu. Beveik kas ketvirtas iš dešimt asmenų (38 procentai) pagrindė savo veiksmus tuo, kad taip galima atlikti daugiau darbo tuo pačiu metu. Beveik trečdalis apklaustų asmenų (32 procentai) mano, taip geriau organizuojantys privačias užduotis. Lygiai tiek pat asmenų nurodė, taip mažinantys stresą.

Lyza Klavena prognuozuoja tinkamai prie to: „Mes įsitikinę, kad 2015-ais metais riba tarp darbo laiko ir laisvalaikio vis mažės. Į ateitį orientuotos įmonės supras šią tendenciją ir organizuos pažangias namų ofiso galimybes bei kurs naują požiūrį į lankstesnį darbo laiką .“

Virtuali realybė

Virtuali realybė ir inovatyvus ekranų panaudojimas sukuria naują skaitmeninių parduotuvių kartą ir nugali patalpų apribojimus ir aukštas nuomos kainas. Mūsų pirkimo elgesys pagrinde įtakojamas modernaus technologinio vystymosi. Apsipirkimo galimybės per naujus kanalus turi savo kainą. Price Waterhouse Coopers Grupė praneša, kad 2014-ų metų pirmoje pusėje Didžiojoje Britanijoje kasdien užsidarydavo 16 parduotuvių.

Tradicinėse apsipirkimo gatvėse nuomos įmonių parduotuvėms yra didžiulės net nedideliam kvadratinių metrų skaičiui. Tuo svarbiau yra išnaudoti turimą plotą ir inovatyviai pristatyti produktus. Interaktyvūs ekranai ir planšetės vaidina čia vis didesnę rolę.

Iššokančio lango parduotuvės ir toliau populiarios ir tampa vis modernesnės. „Click & Collect” yra virtuali versija, su kuria vartotojai turi galimybę, apsipirkti nepriklausomai nuo vietos ir darbo laiko.

Virtuali realybė įsibrovė į tradicinę prekybą. Būtent didesnėse investicijose, kaip pavyzdžiui automobilio pirkime arba kelionės rezervavime siūloma virtuali konsultacija kaip apsisprendimo pagalba ir modernus apsipirkimo įspūdis. Papildomai virtuali realybė atveria naujas galimybes moderniems darbuotojų apmokymams.

Šaltinis: http://www.samsung.com/ch/news/corporate/trends

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime