Archive

Kaip papildyta realybė pakeis mūsų matymą ir supratimą

Dirbtuvių vadybininkas laiko planšetę virš naujo automobilio variklio skyriaus ir skanuoja jį su filmavimo kamera. Atsarginės dalies montavimui jis per programėlę gauna išsamius nurodymus. Tuo pačiu metu namuose jo žmona su išmaniuoju telefonu planuoja naują saloną. Lentynų komplektai, valgomojo stalai ir sofos projektuojami patalpoje, renkami, atmetami, užsakomi. Naujo kilimo taip pat reikia. Vienas paspaudimas ir baldai tinkamai kombinuojami. Kambaryje šalia sėdi sūnus su planšetiniu kompiuteriu ir ruošia namų darbus. Tam jis skanuoja su filmavimo kamera savo mokymo knygą ir papildomos realybės dėka pajunta visiškai naują skaitymo ir mokymosi įspūdį. Seniai išmiręs tiranozauras Reksas su 3D simuliacijomis tampa gyvybingas ir sūnus vėl džiaugiasi mokslu. 18 metų poros duktė kaip tik grįžta iš universiteto ir varto metro gyvenimo būdo žurnalą. Kai ji skaito straipsnį apie madų savaitę Berlyne, ji papildomai pasižiūri savo išmaniajame telefone žurnalo puslapiuose integruotus interviu vaizdo įrašus su dizaineriais.

Tai nėra ateities scenarijai. Jau šiandien yra įmanoma sujungti virtualų pasaulį su realybe ir išgyventi tai life. Metodika vadinasi papildoma realybė (Augmented Reality), kas skamba šiek tiek futuristiškai. Tačiau technologija nėra nauja. Jau 1960-ais metais buvo pateiktos pirmos sąvokos, kurios tiesa dar labai daug turėjo bendra su vizija. Dar prieš išmaniojo telefono 2007-ais metais įvedimą įmonės, daugiausia automobilių sektoriuje, tyrinėjo papildomos realybės sritį. Tuo metu dar buvo dirbama su dideliais asmeniniais kompiuteriais, išoriniais monitoriais ir vaizdo kameromis. Aplinkui nusidriekdavo kabelių raizgalynė. Su išmaniaisiais telefonais prasideda tikra papildomos realybės revoliucija. Ne tik, kadangi prietaisai telpa į kiekvieną kelnių kišenę, bet ir todėl, kad galima naudotis sudėtinga jutiklių sistema.

Su papildoma realybe šiandien galima išmaniojo telefono vaizdo kameros gyvos nuotraukos pagalba, bet ir su planšete arba duomenų akiniais parodyti papildomus virtualius duomenis ant spausdintų produktų, realių daiktų arba tikros vartotojo aplinkos. Fizinis pasaulis taip įvairių ryšių kanalų pagalba sujungiamas su skaitmeniniu ir sukuriami nauji emociniai patirties pasauliai. Tai visų pirma gali suteikti daug džiaugsmo žaidimų, pramogų arba marketingo srityse. Tačiau šiandien yra ir visai „rimtų“ pritaikymų: pavyzdžiui žinomo automobilių gamintojo programėlė, su kuria galima skanuoti iki 300 skirtingų komponentų vairuotojo kabinoje arba variklio skyriuje ir gauti naudingos informacijos. Arba žinomos baldų parduotuvės katalogo programėlė, kuri įgalina vartotojus išbandyti virtualius baldus savo realiose patalpose.

Didelės paklausos papildoma realybė sulaukia iš pramonės. Čia buvo atrasta papildoma technologijos vertė servise ir visų pirma mokymo scenarijuose. Tuo tarpu visiškai nesvarbu, koks verslo sektorius. Papildomos realybės privalumai visiškai aiškūs: sąveika su realybe ir informacijos gavimas realiu laiku – ten kur jos reikia. Kas vieną kartą išmėgino technologiją, dažniausiai yra priblokštas jos nauda.

Šaltinis: http://www.computerwoche.de/a/wie-augmented-reality-unser-sehen-und-verstehen-veraendern-wird,3212118

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Technologinės pažangos pasekmės mūsų darbo pasauliui

Su globalizacija ir skaitmeninimu keičiasi mūsų darbo ir socialinės sistemos. Šio vystymosi pasekmės yra naujos profesijos ir karjerų galimybės. Dinaminis informacinės ir komunikacijos technikos vystymasis, kaip internetas ir mobilios komunikacijos sistemos, taip pat nauji tiekėjų-klientų santykiai keičia pasiūlą ir verslo procesus. Tai veda link naujo darbo organizacijos kūrimo įmonėse ir tarp įmonių. Šių gilių pasikeitimų ypatumai yra tai, kad produkcija ir paslaugos atliekamos decentralizuotai, o užduočių perkėlimas (Outsourcing) tampa vis svarbesnis. Elektroniniuose verslo santykiuose visas pasaulis yra „klientas“ ir „tiekėjas“. Dažnai dirbama tinkluose.

To pasekoje auga naujos darbo formos kaip dalinis darbas, nuotolinis darbas, samdomas ir laikinas darbas, terminuoti darbo santykiai ir savarankiškas darbas. Taip keičiasi ir užduotys bei veiklos struktūros, kas anksčiau ar vėliau priveda prie įprastų profesijų išnykimo bei prie visiškai naujų karjeros modelių.

Techniniai organizaciniai pasikeitimai yra visa apimantys ir jų įtaka dalinai dramatiška. Jie turi ženklią įtaką socialiniams, žmogiškiems ir sveikatos klausimams. Kas šiuos pasikeitimų procesus nori sėkmingai įgyvendinti darbo pasaulyje, turi prasmingai sujungti visus aspektus viename procese. Taip turi būti išnaudoti bei atitinkamai remiami dirbančiųjų potencialai, kaip jų kvalifikacija, motyvacija, kūrybingumas ir noras mokintis.

Lankstumas, dinamika ir greitais prisitaikymas lemia sėkmę pasaulinėse lenktynėse. Didelės dinamikos organizacijoms žmonių žinios ir galimybės tampa lemiamu sėkmės faktoriumi. Kadangi įmonių veiksmo ir kitimo galimybės yra nustatomos jų dirbančiųjų potencialo bei vadovų požiūrio. Taip tampa aišku, kad pirmiausia yra svarbu atsakomybės, pajėgumo (kvalifikacijos, kompetencijų, kūrybinio potencialo, fizinės ir psichinės sveikatos) ir asmeninių pastangų (motyvacijos, pasitikėjimo, skatinimo) stiprinimas.

Šaltinis: http://www.me-vermitteln.de/me-arbeitswelt/me-industrie-im-%C3%BCberblick/me-im-wandel

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

 

 

 

Metalo ir elektros pramonė civilizacijos istorijoje

Globalizacija ir naujos technologijos tvariai keičia mūsų gyvenimą. Tačiau mūsų ekonominės ir socialinės sistemos reaguoja į šiuos pasikeitimus vangiai.

Kai tuo tarpu technologijos, įmonės ir rinkos keičiasi greitu tempu, mes velkamės iš paskos su reikalingomis mūsų ekonomikos ir socialinių sistemų reformomis. Įmonėms ir jų darbuotojams reikalingos pamatinės sąlygos, kurios pagrįstos lankstumu ir atsakomybe vietoj reguliavimo ir globėjiškumo.

Švietimas ir išsilavinimas turi vis didesnę įtaką individo gyvenimo ir darbo šansams ir mūsų šalies konkurencingumui. Kadangi pasaulyje darbo jėgos pasiūla auga, palyginti aukšti atlyginimai Vokietijoje gali išsilaikyti tik tuomet, jei jie bus pagrįsti atitinkamu pranašumu kvalifikacijoje.

Kvalifikacija visą gyvenimą tampa vis svarbesnė, nes informacinės technikos greitos pažangos įtakos dėka darbo specifinės žinios greitai sensta. Esminių kvalifikacijų suteikimas yra prioritetas. Taip žmonės gauna nepakeičiamą pagrindą įgyti naujoms žinioms ir jas adekvačiai pritaikyti.

Tačiau švietimo sektoriuje jau daug metų trūksta dinamikos ir inovacijų. Vokietijai skubiai reikalinga švietimo kampanija, kuri privestų prie daugiau efektyvumo, daugiau greičio ir daugiau konkurencingumo. Kuo greičiau ir lanksčiau turi būti kuriami ir atitinkami mokymo kursai ir profesijos, kad galėtume darbo pasaulio pokyčius ir techninę pažangą paversti naujomis darbo vietomis.

Šaltinis: http://www.me-vermitteln.de/me-arbeitswelt/me-industrie-im-%C3%BCberblick/me-im-wandel

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Nano technologijos galimybės

Gausybės rago šalis ar apokalipsė – nano aiškiaregių ginčas

Nano technikai priskiriamas milžiniškas potencialas, nors ligšioliniai pritaikymai buvo palyginus kuklūs. Tai nuopelnas išgarsėjusių aiškiaregių.

Tarp atomų: tuščia erdvė

Jau prieš 2500 metų graikų filosofas Demokritas suformulavo atomo hipotezę: visa materija susidaro iš mažų dalelių, tarp jų yra tuščia erdvė. Gamtos įvairumas atsiranda skirtingų atomų kombinacija. Tai yra „svarbiausia ir naudingiausia hipotezė, kuri kada nors yra buvusi sukurta apie gamtą“, du tūkstančius metų vėliau pastebėjo JAV fizikas Ričardas Feinmanas.

Nėra neįmanoma: daiktus kurti „atomas po atomo“

Ten dar daug vietos apačioje“, išpranašavo vėlesnis Nobelio premijos laureatas Feinmanas 1959-ais metais pranešimo metu, kuris šiandien pripažįstamas kaip techninio atomų pasaulio užkariavimo pradžia. Kokias mažas, buvo jo klausimas, galima kurti mašinas? „Nei vienas fizikos dėsnis nedraudžia, daiktus kurti atomas po atomo“, pranešė Feinmanas savo atrinktai publikai ir kalbėjo apie nano technologiją, dar prieš atsirandant šiam žodžiui.

Nuskaitymo tunelinis mikroskopas atvėrė duris

Kiekvienai vizijai reikia įrankių. Atomų pasaulio vartus 1982-ais metais atvėrė Gerdas Biningas ir Hainrichas Roreris Šveicarijos IBM laboratorijoje Riušlikone: jie sukūrė nuskaitymo tunelinį mikroskopą, su kuriuo galima ne tik stebėti atomus, bet ir juos perstumti. Po keturių metų jie už tai gavo Nobelio premiją.

Nano mašinos kaip kūrimo mašinos

Beveik tuo pačiu metu amerikietis Erikas Dreksleris su savo bestseleriu „Kūrimo mašinos“ sukėlė nano karštligę, kuri liko iki šių dienų. Dreksleriui žmonijos persikėlimas į gausybės rago šalį jau nebetoli. Kraujyje plaukiojantys mini povandeniniai laivai priklauso prie Drekslerio vizijos taip pat kaip nano surinkėjai, kurie gali atomas po atomo sukurti bet kokį daiktą.

Taikus žmogaus ir mašinos bendradarbiavimas?

Bilas Džojus, bendras kompiuterinio giganto Sun Microsystems įkūrėjas yra visa kita nei modernios technikos priešas, tačiau mano, kad žmogaus ir mašinos taikus bendradarbiavimas yra neįmanomas. Jo prieš du metus paskelbtame straipsnyje „Kodėl ateičiai mes nereikalingi“, jis nustato, kad robotikos, genų technologijos ir nano technologijos kombinacija atidarys naujovišką Pandoros skrynią. „Biologiniai sutvėrimai dar niekada neišgyveno susidūrę su pranašesniais konkurentais“, argumentuoja jis. Žmonės kaip nano mašinų zoologijos sodo gyventojai, kuri sumala į miltus visą pasaulio materiją, tokios yra kompiuterinio eksperto siaubo vizijos. Žmogus kaip rūšis, kuriai kyla pavojus, ir tai ne tik po 100 metų, bet jau po 30 metų. Vienintelė išeitis pasak Džojaus: atsisakyti nano tyrimų.

Šaltinis: http://www.stern.de/panorama/wissen/natur/nanotechnologie-nanotechnik-aus-dem-zwergenreich-soll-die-welt-veraendern-3377504.html

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

“Nano technologija … pakeis pasaulį”

Nano tyrėjams pasaulis negali būti per mažas. Jeigu buvo bandoma išgauti vieno nanometro storio pluoštą, reikėjo suskaldyti plauką į 50.000 dalių. Milijoninė milimetro dalis yra dydis, kuriuo mąsto nano ekspertai. Technika iš nykštukų valdų (graikiškai “nanos” reiškia nykštuką) turi pakeisti mūsų gyvenimą su greitesniais kompiuteriais, save plaunančiais langais, geresniais medicininiais implantais ir kitais revoliuciniais produktais. “Nano technologija ženkliai pakeis pasaulį, mūsų visuomenę – panašiai kaip garo mašina arba kompiuteris”, svajoja Miuncheno nano fizikas Volfgangas Heklas.

Nano technologija statybos rinkoje

Keli pritaikymai egzistuoja jau dabar: statybos parduotuvių lentynose guli stogo čerpės, kurios yra apsaugotos nuo purvo, samanų ir dumblių su nano paviršiaus apsauga. Specialūs nano dažai ant sienų yra tam, kad galima būtų nuvalyti grafičius kaip kreidą nuo lentos. Tyrėjai nusižiūrėjo šį metodą nuo lotoso žiedų lapelių viršutinio sluoksnio, nuo kurio sudėtingos nano struktūros vanduo nulaša su visu purvu. Nano dalelės pagerina ir kremus nuo saulės ir tarnauja kovoje su vėžiu.

Nano povandeniniai laivai – sapnas?

Per daug greitas prognozes, kaip pavyzdžiui savarankiškų nano robotų, ekspertai vertina skeptiškai. „Pavyzdžiui yra dvejonių, ar iš tiesų vieną dieną egzistuos nanometro dydžio mini povandeninis laivas“, sako biofizikas Heklas. „Gyvenimas turėjo beveik keturis milijardus metų išradimams – ko čia dar nėra, bus sunku įgyvendinti technologiškai.“

Nano mašina yra ne tik vien sumažintas didelis daiktas“

Nano pasaulis seka savomis taisyklėmis. „Nano mašina yra ne tik vien sumažintas didelis daiktas“, pabrėžia Heklas. „Negalima paprasčiausiai tūkstantį kartų sumažinti automobilio diferencialo pavarą ir štai jau turime mini povandeninio laivo pavarą. Pritaisyti plunksnas prie rankų ir skristi galų gale irgi nebuvo įmanoma.“

Kuo pavojingos nano dalelės?

Daugumoje atvejų nano technika įsibraus visai neypatingai ir vartotojui nepastebėjus. „Vartotojams galų gale vienodai, kas daro jų kompiuterius arba mobiliuosius telefonus tokiais mažais“, sako Michaelis Dekeris iš Europos Akademijos, mokslinių techninių vystymosi pasekmių tyrimo, Bad Neuenaro-Arvailerio. Technologijos pasekmių tyrimuose svarbu atsižvelgti į toksikologiją ir mediciną. „Nano dalelės yra labai mažos, ir gali patekti visur – pavyzdžiui į plaučius – ir dažnai stipriai reaguoja su kitomis molekulėmis. Mes turime ištirti, kaip tai yra pavojinga“, sako Dekeris.

Didelis karinis susidomėjimas nano technologija

Tai galima tikslingai panaudoti. „Nano technologija turi ginklų potencialą – ne vien tik todėl ji ženkliai remiama JAV armijos“, sako Eseno chemikas Giunteris Šmidas. Prieš kelis mėnesius JAV armija už 50 milijonų dolerių įkūrė „Kareivių Nano Technologijos Institutą“, kuris turi sukurti aukštųjų technologijų uniformą nano pagrindu. Ateities kareivis turės būti aprengtas nano technologijų medžiagomis, kurios vienodai saugos nuo karščio, šalčio, smūginių bangų ir spinduliuotės. Paprastai minkšta, lengva ir patogi medžiaga turi taip sukietėti pavojaus atveju, kad ji net atlaikytų ginklų kulkas. „Jungtinės valstijos turės nustatyti nano ginklų taisykles – panašiai kaip robotų ginklų“, sako Dekeris.

Šaltinis: http://www.stern.de/panorama/wissen/natur/nanotechnologie-nanotechnik-aus-dem-zwergenreich-soll-die-welt-veraendern-3377504.html

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Prisijungę ir vis dėlto vieniši?

Kokią įtaką daro technologijos mūsų socialiniam gyvenimui?

Pažanga mūsų skaitmeniniame pasaulyje siūlo neįtikėtiną potencialą, tačiau turi ir baimę sukeliančių aspektų. Kadangi technologija nuveda mus į vietas, kuriose nenorime būti. Baugina tai, kokią psichologinę valdžią turi išmanieji telefonai mūsų gyvenime – jie keičia ne tik, ką ir kaip mes darome, bet ir tai, kas mes esame… Apmąstymas.

Daug dalykų, kuriuos mes šiandien darome šalia kitų, kaip tikrinti Facebooko profilį arba el. paštą susirinkimo arba paskaitos metu, prieš kurį laiką būtų buvę keista arba trukdytų. Tačiau tai taip greitai tapo normaliu reiškiniu, kad mes tai darome šiandien kaip savaime suprantamą dalyką.

Tikri santykiai arba grynos sąsajos

Tačiau taip paspendžiame patys sau spąstus. Ne tik dėl pobūdžio, kaip mes kuriame santykius vieni su kitu, bet ir dėl to, kaip mes apsieiname su savimi ir savo gebėjimu apmąstyti patys save. Žmonės nori šiame pasaulyje, kur viskas atrodo pasiekiama, ir viską turėti. Jie nori būti su žmonėmis, tačiau tuo pačiu ir kitose vietose, kuriose gali būti su kitais žmonėmis. Mes norime kontroliuoti visas savo gyvenimo sritis. O čia yra didelis technologijos pranašumas, kur sąsajos yra svarbiau nei tikri santykiai. Kadangi WhatsApp žinutes arba Facebooko įrašus galima kontroliuoti, priešingai nei tikrus pokalbius. Aš galiu pateikti, ką aš tikrai noriu parodyti, aš galiu būti tiksliai tas asmuo, kuriuo aš noriu būti, arba bent jau vaidinu jį. Mes galime viską (arba beveik viską) valdyti, ištrinti arba pakeisti. Tai neįmanoma tikruose pokalbiuose. Ir taip nutinka, kad mes tikrus santykius paaukojame dėl grynų sąsajų.

Automatinių klausytojų pranašumas

Blogai yra tai, kad žmonės jau priprato prie to, kad tikri pokalbiai tampa labai trumpais – ar mes jau pasiruošę visiškai atsisakyti žmonių?

Kadangi mus dažnai užklumpa jausmas, kad mūsų niekas nesiklauso – ir šis aspektas yra centrinis mūsų santykiuose su technologija. Todėl taip patrauklu turėti Facebooko arba Twitterio profilį arba blogą. Kadangi šie „automatiniai klausytojai“ Facebooke arba Twitteryje, kurie suteikia jausmą, kad mažiausiai 300 žmonių tiksliai seka, ką aš darau, daro gyvenimą svarbiu, arba suteikia iliuziją, kad šie žmonės tavimi rūpinasi.

Mūsų vienatvės baimė

Tačiau kaip mes patekome prie šio taško? Tai susiję su tuo, kad technologija kreipiasi į mus ten, kur mes labiausiai pažeidžiami. Kadangi mes visi vieniši ir vieni su savimi. Taip mes kuriame socialinius tinklus, kuriuos su savo išmaniuoju telefonu turime visur su savimi, kurie suteikia mums sekimo iliuziją be tikros draugystės reikalavimų. Mes kreipiamės į technologiją, kad padėtume sau nesijausti vienišais. Tai santykių būdas, kurį mes galime paprastai kontroliuoti.

Išmanieji telefonai keičia mūsų veiksmus, kadangi jie patenkina tris centrines fantazijas:

  1. Mes galime nukreipti dėmesį ten, kur mes jį norime turėti (pavyzdžiui su nuotraukų atranka, kurias talpiname Facebooke).

  2. Iliuzija, kad mane visada išgirsta.

  3. Mums niekada nereikia būti vieniems.

Aš dalinuosi, vadinasi aš esu.

Tai trečias punktas, kuris skatina mane susimąstyti. Kadangi vienišumas yra problema, kuri reikalauja sprendimo. Taip kuriamos sąsajos, kad nesijaustume vienišais – tačiau šios sąsajos yra be tikro turinio. Tačiau be šių sąsajų mes nebesame patys savimi. Dėl ko mes kuriame vis daugiau sąsajų, kurios turinio atžvilgiu neturi reikšmės, ir izoliuojame save dar daugiau.

Taip mes tampame visuomene, kurioje galioje nebe principas: „aš mąstau, vadinasi aš esu“, o principas: „aš dalinuosi, vadinasi aš esu“. Mes naudojame technologijas, kad pagrįsti tai, kas mes esame.

Apmąstymas

Reikia apmąstymo ir pirma viso diskusijos apie tai, kur mus gali nuvesti mūsų išmanieji telefonai ir kokie pavojai slypi šiame vystymesi socialiniam bendravimui. Tai neturi reikšti, kad reikia atsisakyti išmaniųjų telefonų, tačiau pirma reikia sąmoningesnių santykių su išmaniaisiais telefonais, bet ir pagarbos ir įvertinimo mus supantiems žmonėms. Mes xeit bandome pavyzdžiui gruodžio 15-ą vieną dieną pabūti offline, kad patikrintume, koks yra gyvenimas be interneto.

Šaltinis: http://blog.xeit.ch/2013/12/verbunden-und-doch-allein/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

„Ne kiekviena technologija reiškia pažangą“

Internetas smarkiai pakeitė darbo pasaulį. Tačiau tai yra ne vien technologijos, kurios daro įtaką mūsų gyvenimui, bet ir jų naudojimo būdas. Sąmoningas kūrimas vietoj visiško paklusimo technikai – už tai pasisako Kanados ekonomistė Dijana-Gabrielė Tremblei.

Kodėl šiandien dirbantys žmonės jaučiasi taip, tarsi su jais būtų elgiamasi lyg su mašinomis, ir ką internetas turi bendro su darbo vietų perkėlimu, paaiškina Tremblei interviu su science.ORF.at.

science.ORF.at: Dažnai kalbama, kad internetas sukėlė ketvirtą pramoninę revoliuciją. Kalbant apie darbo pasaulį ir darbo santykius – ar sutinkate su šiuo požiūriu?

Dijana-Gabrielė Tremblei: Aš asmeniškai žiūriu į tai kaip į kontinuumą. Pasikeitimai vyksta visą laiką, vieni svarbesni už kitus. Kas man atrodo tikrai reikšminga, yra neapleisti tokių perversmų socialinio aspekto. Šie pasikeitimai nėra kažkas, kas mums užkraunama išorinių jėgų ir kam mes turime besąlygiškai paklusti. Daugelyje sektorių techninė pažanga nėra ypatingai permąstoma. Vyrauja supaprastintas požiūris, kad kiekviena nauja technologija reiškia pažangą. Aš esu prieš tokį deterministinį supratimą. Įmonės turi suvokti, kad tai yra ir valdymo klausimas: visada yra pasirinkimo galimybės, žmonės yra tie, kurie renkasi. Taigi ir techninė pažanga susijusi su darbo pasauliu yra tai, ką visuomenė gali pati formuoti.

Kuria kryptimi eina šie pasikeitimai ir kokie sprendimai turi būti pasirenkami įmonių?

Vienas didžiausių pasikeitimų yra aplinkybė, kad šiandien įmanoma dirbti visada ir visur. Taigi vienas didžiausių iššūkių yra užtikrinti, kad liktų užtektinai laiko privačiam gyvenimui. Daugelyje sektorių žmones ištinka Burn-Out sindromas. Ne tiktai dėl pasikeitimų, bet dėl to, kaip yra valdoma. Daug įmonių mažėja šiuo metu, jie mažina personalą. Taip išauga darbo intensyvumas, darbai, kuriuos turi atlikti darbuotojai, dažnai peržengia tai, kas yra įmanoma vienos darbo savaitės metu. Taip darbas pereina į laisvalaikio zoną, nes jis gali būti atliktas visur. Apklausose, kurias atlikau įmonėse, konstatuoju, kad trūksta atlikto darbo pripažinimo, nors tai yra vienas didžiausių darbininkų ir darbuotojų poreikių. Jie dažnai jaučiasi taip, tarsi su jais būtų elgiamasi kaip su mašinomis.

Tačiau internetas įtakoja ne tik individualaus darbo laiko pasikeitimus, bet ir darbo pobūdžio pasikeitimus bei darbo padalijimą bendrai. Kokias tendencijas galite įvardinti?

Didžiausias pasikeitimas prasidėjo dar prieš internetą, ir tai yra darbo vietų perkėlimas. Pradžioje tai buvo neva tekstilės pramonė, kuri buvo perkelta į Meksiką, Kiniją ir daug kitų Azijos šalių. Šiandien perkeliami ir labiau kvalifikuoti darbai, pavyzdžiui IT sektoriuje, kuris vis labiau nustumiamas į Indiją. Anksčiau tai buvo paprasti dalykai, šiandien tai vyksta visuose lygmenyse. Ypač tai yra rizika Šiaurės Amerikai ir Europai. Produkcijos apimtis pramoninėse šalyse taip gali ženkliai sumažėti.

O pramoninėse šalyse – kokius pasikeitimus galite įvardinti?

Aš intensyviai nagrinėjau teledarbą, taigi darbą iš namų, ir mane labai nustebino, kad tai nepaplito taip stipriai, kaip mes pradžioje tikėjomės. Šiaurinės Europos šalys ir JAV tai naudojo intensyviai. Pietinėse Europos šalyse tai priešingai beveik nepaplito. Pavyzdys Prancūzija: ten vadovai nori savo darbuotojus matyti įmonėje. Beveik nesinaudojama „vadovavimu pagal rezultatus“, o daug daugiau „vadovavimu stebint“. Tačiau ir tose šalyse, kurios stipriau rėmė darbą iš namų, yra tendencija, gražinti žmones atgal į įmonę. Yahoo vadovė neseniai pasakė, kad ji nori gražinti žmonės atgal į įmonės patalpas, kad neprapultų kolektyvo jausmas ir inovatyvus, bendras vystymasis.

Kurlink vystysis tai ateityje?

Aš manau, kad reikalingas geras miksas. Reikia užtikrinti, kad žmonės sueitų kartu, kad išvystytų idėjas ir susiburtų socialinėje jungtyje. Tuo pačiu mes žinome, kad darbe biuruose prarandama daug laiko. Taigi turi būti galimybė, kad tam tikri dalykai būtų atliekami iš namų. Ypač jauniems žmonėms, kurie tik pradeda darbą įmonėje, yra svarbu, būti vietoje, kad susipažintų su visais ir apsiprastų. Daug įmonių leidžia teledarbą tik tada, kai žmogus du metus pradirba įmonėje. Kitas dalykas, kurį mes nagrinėjome 70-ais metais, ir tikėjomės, kad tai smarkiai paplis, buvo „lankstaus laiko“ modelis, taigi lankstus, individualus laiko paskirstymas. Ir tai ne visiškai paplito. Duomenys rodo, kad šiandien beveik niekas neužsiima tokiu darbo modeliu.

Kokią darbo prieigą turi šiandienos jauna karta? Kokia svarbi yra karjera prieš išpildytą privatų gyvenimą?

Ekonomiškai gerais laikais žmonės išreiškia norus, kaip pavyzdžiui daugiau laiko šeimai. Jeigu laikai greičiau sunkūs, tendencija yra, kad tiek jaunesni, tiek vyresni žmonės sutinka su daugiau darbo valandų. Anksčiau žmonės buvo patenkinti, kad turi darbą, kuris pačiam patinka. Šiandien svarbi ir darbo aplinka: žmonės nori jaustis saugiai, jie nori komunikatyvios aplinkos, jie nori, kad vadovai būtų grupės prižiūrėtojais, kurie yra atviri tam, kas vyksta jų įmonėse. Ir kaip jau minėta: žmonės nori pripažinimo. Aktualūs įmonių pavyzdžiai, kurios mažina personalą, o darbuotojai sužino apie tai prieš dieną iš laikraščių, žinoma prieštarauja šiems norams.

Šie nesaugūs darbo santykiai yra juk visur: kas šiandien gauna darbą, negali būti tikras, kad turės šį visą savo gyvenimą. Mažuma žino, kur jie bus po penkių metų.

Tiksliai. Kai pasižiūrime į duomenis, šie aiškiai rodo, kad yra daug žmonių, kurie dirba nepilną darbo dieną, dirba su terminuota darbo sutartimi arba išvis dirba tik pagal darbinės veiklos susitarimą. Ypač Prancūzija yra labai kūrybinga, kai iškyla problema, sukurti pavadinimus šiems darbams, kurie turi pagelbėti jauniems žmonėms, rasti savo vietą darbo rinkoje. Šios schemos yra remiamos valstybės. Toks netvirtų darbo vietų kūrimas priveda prie to, kad žmonės supranta tokį darbą kaip normalų būdą įsitvirtinti darbo rinkoje. Tačiau tai ne tiesa. Kadangi tai nesibaigia po metų, žmonės keliauja nuo vieno darbinės veiklos susitarimo iki kito – metų metus.

Taip pat nebėra „vidinės darbo rinkos“ įmonėse. Tik retsykiais yra galimybė, pakilti karjeros laipteliais įmonėje, vietoj to svarbios sritys dalijamos savarankiškai dirbantiems asmenims terminuotų sutarčių pagrindu. Ir šie savarankiškai dirbantys asmenys keliauja nuo vieno netvirto darbo susitarimo iki sekančio. Tai priveda prie to, kad iš žmonių tikimąsi, kad šie individualiai rūpinsis savo tolesniu profesiniu mokymųsi.

Šie darbo pobūdžiai yra geras pagindas šiuolaikiško išnaudojimo formoms. Kokią bendrą visuomeninę įtaką tai gali turėti?

Darbo stabilumas šiuo metu yra didžiausias iššūkis. Ir dalykas, kurio negalima pamiršti, yra tai, kad tai tikrai turi visuomeninę įtaką. Kad tai suprasti, reikia tik žvilgtelėti į Pietų Europą. Ekonominė krizė turi ženklią įtaką gimstamumui, jis mažėja. O tai ilgalaike perspektyva turės didžiulę makroekonominę įtaką. Idėja turi būti, stabilizuoti darbo santykius. Tam reikia kolektyvinių pastangų, kurios būtų atskirose šalyse. Deja tenka pastebėti, kad daug šalių eina į priešingą pusę. Jie mažina saugumo sistemas ir pasiūlą dirbantiems žmonėms.

Interviu: Tereza Aigner, science.ORF.at

Šaltinis: http://science.orf.at/stories/1722241/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Make It Possible – technologija pakeičia viską

Visi, kurie yra gimę 1980-ais metais, vis dar gali prisiminti, kaip buvo prisijungti prie interneto per telefono liniją. Tada nebuvo nei Livestreaming nei VOD paslaugų. Po 10-ies metų internetas yra visur. Šiandien mes nebegalime įsivaizduoti mūsų gyvenimo be išmaniųjų telefonų arba greitos interneto prieigos.

Interneto revoliucija įvyko ne savaime. Įmonės, kaip kiniečių technologijų milžinas Huawei, įdarbina pasauliniu mastu ekspertus, kurie mums siūlo greitą internetą ir saugų duomenų įrašymą debesų kompiuterijoje. Praėjo tik keli metai, kai mums reikėdavo valandų, parsisiųsti vienai duomenų rinkmenai ir persiųsti toliau. Šiandien mes galime tą pačią duomenų rinkmeną greito interneto dėka parsisiųsti per kelias minutes ir pasidalinti!

Internetas vystėsi žaibiškai per paskutinius metus. Prieš 10 metų asmeninis kompiuteris buvo technologijos pažiba. Tada prasidėjo nešiojamųjų kompiuterių era. Šiandien mes matome dar greitesnį mobiliųjų prietaisų augimą. Planšetės ir išmanieji telefonai su interneto prieiga yra visiems prieinami.

Augantis mobiliųjų prietaisų prieinamumas privedė prie klientų norų pasikeitimo. Telefonas nebėra vien tik priemonė – tai yra svarbi mūsų gyvenimo būdo dalis. Todėl yra kuriami tokie modeliai kaip išmanusis telefonas „Huawei P8“ su šviesos tapybos funkcija, muzikinė planšetė „MediaPad M2“ arba modernus „Huawei laikrodis“. Šie produktai sujungia aukštos kokybės technologinius sprendimus su inovatyviu dizainu. Šie prietaisai prisitaiko prie individualių vartotojo norų ir tuo skiriasi nuo masės.

Ir mūsų darbo stilius pasikeitė. Prieš kelis metus biuruose buvo dirbama su kabeliniu prijungimu. Šiandien galime visur įvykdyti savo darbinius įsipareigojimus. Kad mėgautis greita interneto prieiga, reikia tik Huawei maršrutizatoriaus, kuris garantuoja greitesnę ir geresnę interneto prieigą.

Paskutiniais metais be abejonių stebėjome ypatingą duomenų prieigos kokybės pokytį. Technologija dar niekada nebuvo tokia paprasta. Šiandien mums prieinami neriboti tinklo resursai. Internetas pakeitė ir mūsų gyvenimo stilių. Mums nebereikia laukti pašte arba banke. Mobilaus interneto dėka galime saugiai sumokėti savo sąskaitas ir metro. Tai dar toli gražu ne viskas.

Ekspertai visame pasaulyje kiekvieną dieną kuria naujus sprendimus, kad padarytų mūsų gyvenimą paprastesniu. Jau dabar galime sukurti savo biurą praktiškai visur. Mobilių plačiajuosčių sprendimų dėka kaip „Huawei mobilus maršrutizatorius“ galime netgi patogiai dirbti savo automobilyje. Ir ekspertai, kuriems savo darbui reikalingas plačiajuostis ryšys, gali mobiliai dirbti su šiais sprendimais. Pokytis buvo įgyvendintas inovacijos, kūrybingumo ir nukreipimo į žmogaus poreikius dėka.

Šaltinis: http://consumer.huawei.com/at/press/news/hw-456286.htm

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime