Author Archive

Agile projektų valdymas

Agile projektų valdymo metodai kaip Scrum ir Kanban žada efektyvius procesus, motyvuotus darbuotojus ir patenkintus klientus. Tačiau neteisingas jų naudojimas gali paveikti ir į priešingą pusę. Praktinis tyrimas leidžia pažvelgti į sėkmės metodus taip pat į įgyvendinimo rizikas.

Scrum ir Kanban yra populiarūs agile metodai, kurie sparčiai plinta ir agentūrų pasaulyje. Priežastis: jie padeda IT užsakymus atlikti greičiau, saugiau ir sėkmingiau, nei tai būtų įmanoma su standartiniu projektų valdymu. Už žodžio „agile“ slypi idėja, plėtoti projektą arba produktą žingsnis pro žingsnio ciklais su save patį organizuojančiu, tarpdisciplininiu kolektyvu. Prasmė yra, užsakymą laikyti kuo mažesniu, dedant prioritetus, klientų norus įgyvendinti greitai ir vėlesnėse projekto fazėse lanksčiai reaguoti į pasikeitimus.

Idėjos varoma plėtra

Klasikiniame projektų valdyme planavimo ir specifikacijos fazė yra pagrindas, taip vadinamas „Big Design Up-Front“, pirmiausia nustatoma viso atliktino sprendimo apimtis. Dažnai projektų vadovai plėtodami projektą pastebi, kad neužtenka laiko ir biudžeto, kad viską įgyvendintų. Arba jie nustato, kas projekto kolektyvas dirbo šalia kliento ar rinkos poreikių. Pasekmės šios „Plano varomos plėtros“ yra stresas, nepasitenkinimas ir nepakankamas ekonomiškumas.

Agile prielaida apibrėžia jau pradžioje biudžetą kaip konstantą – ir žiūri kartu su klientu, kokius reikalavimus šioje apimtyje galima įgyvendinti. Čia kalbama apie „Idėjos varomą plėtrą“. Šio metodo privalumai aiškiai matomi: klientas gali nuo pat projekto pradžios dalyvauti ir atskiroms užduotims nuo iteracijos iki iteracijos suteikti prioritetą (Apimties valdymas). Išsamios specifikacijos būna tik tuomet, kai jos tikrai reikalingos. Be to kolektyvas gali tiesiogiai sekantiems žingsniams panaudoti mokymosi efektus iš praėjusių iteracijų. Reguliarus naujų versijų tiekimas, didelis skaidrumas ir aiški projekto pažanga, kurios metu sprendimo apimtis ir kokybė auga sulig kiekviena iteracija, padeda tiek plėtros kolektyvui tiek klientui – ir todėl, kad reguliarios retrospektyvos kuria geresnę nuotaiką kolektyve.

Šaltinis: http://t3n.de/magazin/praxisbericht-scrum-kanban-scrumbuts-agiles-232822/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Agile kritinis įvertinimas

Į klausimą, kaip agile vertybės gali būti paverčiamos į procesus ir metodus, gali duoti atsakymą agile įvertinimas.

Yra pasiūlymas su taip vadinamu agile matavimo indeksu programinės įrangos projektus vertinti taip pat kaip CMMI su pastoviais faktoriais. Panašiai pavadintas agile matavimo indeksas vertina programinės įrangos projektus 5 skirtingais matmenimis (trukmė, rizika, atradimai, pastangos ir sąveika). Toliau yra agile savęs įvertinimas, kad nustatytume, ar kolektyvas dirba agile būdu (Nokia testas, Karlskrona testas).

Yra ginčytina, ar programinės įrangos kūrimas taip gerai suprantamas, kad būtų galima tai daryti planiniu būdu: kritikai argumentuoja, kad programinė įranga yra ne kas kito kaip „vykdomos žinios“. Tačiau žinių negalima pagaminti inžineriniu būdu, kaip pavyzdžiui galima pastatyti tiltą arba namą, jos gaunamos kūrybingo proceso metu. Su tikslu, kad tiek tikslai, tiek aplinka (dalyvaujantys žmonės, rinkos reikalavimai, techninė aplinka, sąsajos) yra lankstūs ir gali pasikeisti su laiku.

Su agile metodais galima labai greitai reaguoti į pasikeitusius reikalavimus, kadangi kūrimo ciklai paprastai nuo pat pradžių yra trumpalaikiai. Reikalavimai paprastai nustatomi trumpais aprašymais ir suformuluojami tiktai prieš pat projekto įgyvendinimą ir testavimą. Trumpo laiko dėka reikalavimai yra pakankamai atskirti nuo vėlesnių pakeitimų.

Tiesą sakant nei V Modelis nei RUP nedraudžia agile elementų kaip Greitas Prototipas panaudojimo nei prieš reikalavimų kūrimą bei dizaino aprašymą nei jų vykdymo metu. Bendrai pažiūrėjus projektams reikalingas agile procesas, vien tam, kad atsižvelgtume ir integruotume pasikeitimus, kurie iškyla projekto metu. Procesų modeliai padeda, šiuos pasikeitimus įtraukti į projektą.

Sudarant sutartį turi būti atsižvelgta į agile proceso būdų savybes. Aiškūs turinio nurodymai yra nelabai įmanomi, kadangi reikalavimai vystomi projekto eigos metu.

Dėl sąmyšio apie agile metodus į šiuos kartais neteisingai žiūrima kaip į visagales priemones iškilus projektų problemoms. Taip aišku nėra: pagrindinės kliūtys galioja tiek agile tiek tradiciniams procesams.

Pasak Standish Chaoso ataskaitos 2011-ais metais, projektai, kurie buvo sukurti su agile metodika, turi ženkliai didesnę tikimybę būti sėkmingai užbaigtais. Jei krioklio metodikos panaudojime tik 14 procentų projektų yra sėkmingi, 57 procentai probleminiai ir nepavykę 29 procentai, priešingai tam projektai su agile metodika yra 42 procentai sėkmingi, 49 procentai probleminiai ir tik 9 procentai nepavykę. Koblenco universiteto, Vokietijos Projektų Valdymo Bendrijos ir Tarptautinio Projektų Valdymo Status Quo Agile tyrimas parodė visų tirtų krypčių pagerintą agile metodų efektyvumą palyginus su klasikiniu projektų valdymu. Tuo tarpu Scrum buvo įvertintas ypač gerai. Tyrime dalyvavo daugiau nei 600 dalyvių iš 30 šalių.

Šaltinis: https://de.wikipedia.org/wiki/Agile_Softwareentwicklung

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Agile metodų ir procesų privalumai

Agile metodas

Griežtai pažiūrėjus agile metodas reiškia į judrumą nutaikytą programinės įrangos kūrimą.

Agile metodų požymis yra tai, kad jie viename procese gali tarnauti palaikant kuo mažesnes pastangas. Jų šūkis yra: kuo daugiau tu dirbsi pagal planą, tuo daugiau gausi to, ką susiplanavai, bet ne tai, ko tau reikia. Iš ten kilo keli agile modeliavimo ir ekstremalaus programavimo principai.

Agile metodus galima padalinti į dvi grupes: į tikrus metodus ir į principus, kuriais pagrįsti metodai.

Agile metodų pavyzdžiai:

  • Programavimas poromis

  • Į testus orientuotas kūrimas

  • Nuolatinis pertvarkymas

  • Istorijos kortelės

  • Greita kodo apžvalga

Agile procesas

Veikimo tikslas yra, programinės įrangos kūrimą padaryti efektyvesniu, atsisakant biurokratijos ir daugiau atsižvelgiant į žmogiškus aspektus.

Dauguma agile procesų paremti tuo, kad jie bando gryną projektavimo etapą sumažinti kaip galima daugiau ir kūrimo procese kuo greičiau tiekti veikiančią programinę įrangą, kuri reguliariais, trumpais laikotarpiais gali būti pateikta klientui bendram aptarimui. Šiuo būdu bet kuriuo momentu turi būti įmanoma, lanksčiai reaguoti į kliento norus, tuo padidinant kliento pasitenkinimą. Tuo jie skiriasi nuo klasikinių veiksmo modelių kaip V Modelis arba Rational Unified Process.

Visiems agile procesams yra bendra, kad jie remiasi daugybe metodų, palaikyti kuo mažesnes pastangas. Tuo tarpu jau yra galybė agile procesų. Prie žinomiausių priskiriami:

  • Prisitaikančios programinės įrangos kūrimas
  • Crystal

  • Ekstremalus programavimas

  • Ypatybe varomas kūrimas

  • Kanban

  • Scrum

  • Agile testavimas

  • Elgesiu varomas kūrimas

Rational Unified Process daugumos agile metodų atstovų (dauguma jų pasirašė Agile Manifestą) yra traktuojamas kaip ne agile, sunkiasvoris procesas. Tiesa, tai yra ginčytina arba buvo bandoma su Agile Unified Process išvystyti agile RUP variantą.

Šaltinis: https://de.wikipedia.org/wiki/Agile_Softwareentwicklung

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Agile vertybės, metodai ir principai

Agile vertybės sudaro fundamentą. Agile principai pagrįsti agile vertybėmis ir sudaro veiksmo pagrindus. Agile metodai yra konkretūs procesai programinės įrangos kūrimo metu, kurie remiasi vertybėmis ir principais. Agile procesas yra visų pritaikomų metodų sąranka ir tarnauja agile programinės įrangos kūrimui.

Agile vertybės

Agile programinės įrangos kūrimo vertybės sudaro fundamentą. 2001-ais metais 17 pirmųjų pasirašiusiųjų suformulavo šias vertybes kaip Agile Manifestą.

Mes atrandame geresnius kelius, kurti programinę įrangą, darydami tai patys ir padėdami kitiems. Šios veiklos metu mes išmokome šių vertybių:

1. Žmonės yra svarbiau nei procesai ir priemonės

2. Veikianti programinė įranga yra svarbiau nei išsamios dokumentacijos

3. Bendradarbiavimas su klientu yra svarbiau nei derybos dėl sutarties

4. Reagavimas į pasikeitimus yra svarbiau nei plano sekimas

Tai reiškia, kad nors mes vertiname vertybes dešinėje pusėje, vertybes kairėje pusėje vertiname labiau.“

Manifestas nurodo autorius ir pirmuosius pasirašiusiuosius, kurie dirba įvairiose agile programinės įrangos kūrimo srityse. Pasirašiusiųjų sąrašas apima tūkstančius asmenų ir toliau auga.

Agile principas

Agile principas yra agile darbo šūkis.

Kartais agile principai vadinami ir metodu. Iš esmės neteisingas sąvokos metodas panaudojimas principams agile metodų atstovų yra naudojamas tikslingai. Sunkių procesų metu sudėtingų metodų aprašymai užgožia principus ir dažnai principai yra pamirštami. Šalia to procesai anksčiau buvo aprašomi pagrinde per metodus, o ne per principus. Principų kaip metodų išvardijimas turi suteikti principams daugiau vertės nei formaliems metodams. Agile Manifeste išvardinti dvylika principų.

1. Kliento patenkinimas išankstiniu ir nepertraukiamu vertingos programinės įrangos tiekimu

2. Agile procesai naudoja pasikeitimus (netgi vėliau kūrime) kliento pranašumui

3. Veikiančios programinės įrangos tiekimas reguliariais, ypač trumpais laikotarpiais (kelios savaitės arba mėnesiai)

4. Beveik kasdienis bendradarbiavimas su ekspertais ir kūrėjais projekto metu

5. Aplinkos paruošimas ir parama, kuri reikalinga motyvuotiems individams užduoties atlikimui.

6. Informacijos teikimas pagal galimybę pokalbyje akis į akį

7. Svarbiausias pažangos rodiklis yra programinės įrangos veikimas

8. Užsakovų, kūrėjų ir vartotojų vienodo darbo tempo laikymasis tvariam kūrimui

9. Pastovus techninio pažangumo ir gero dizaino stebėjimas

10. Paprastumas yra svarbiausia (KISS principas)

11. Kolektyvo saviorganizacija planavimo ir įgyvendinimo metu

12. Kolektyvo savirefleksija yra svarbiau nei savo veiksmų pritaikymas efektyvumo gerinimo atžvilgiu

Perėjimas tarp principų ir metodų yra laisvas.

Šaltinis: https://de.wikipedia.org/wiki/Agile_Softwareentwicklung

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Agile programinės įrangos kūrimas

Agile programinės įrangos kūrimas yra pagrindinė sąvoka judrumo panaudojimui (lotyniškai agilis: judrus) programinės įrangos kūrime. Priklausomai nuo konteksto sąvoka reiškia programinės įrangos kūrimo sektorių sąvokas – kaip Agile Modeling atveju – arba bendrą programinės įrangos kūrimo procesą. Agile programinės įrangos kūrimas bando išsiversti su mažu biurokratiniu aparatu, mažai taisyklių ir dažniausiai su mažai ciklinio proceso.

Tikslas

Agile programinės įrangos kūrimo tikslas yra, programinės įrangos kūrimą padaryti lankstesniu ir pigesniu, nei tai yra klasikiniais darbo atvejais. Norima susikoncentruoti ties siektinais tikslais ir techninėmis bei socialinėmis programinės įrangos kūrimo problemomis. Agile programinės įrangos kūrimas yra priešingas judėjimas nei sudėtingi ir biurokratiniai tradicinės programinės įrangos kūrimo procesai kaip Rational Unified Process arba V Modelis.

Istorinis vystymasis

Pirmos agile programinės įrangos kūrimo užuominos pastebimos 1990-ų metų pradžioje. Populiarumo jis sulaukė 1999-ais metais, kai Kentas Bekundas ir kiti išleido knygą apie Extreme Programming. Susidomėjimas Extreme Programming nutiesė kelią kitiems agile procesams ir metodams. Pavadinimas agile šiam programinės įrangos kūrimui buvo išrinktas 2001-ų metų vasarį susitikime Jutoje, kaip pamaina iki tol naudojamam „lengvas“ (angliškai lightweight). Šiame susitikime buvo suformuluotas ir Agile Manifestas.

2005-ų metų pabaigoje Forrester Research buvo publikuotas tyrimas, kuris įrodo, kad 14 procentų visų projektų Šiaurės Amerikoje ir Europoje savo programinę įrangą kuria remdamiesi agile procesais. Kiti 19 procentų galvoja apie jų panaudojimą.

VersionOne 2013-ais metais savo septintoje kasmetinėje apklausoje apie agile metodiką nustatė, kad jau 84 procentai visų įmonių naudoja agile procesus.

Šaltinis: https://de.wikipedia.org/wiki/Agile_Softwareentwicklung

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Pirmyn į ateitį

Holivudas jau seniai mąsto apie ateities techniką. Kartais visai ne į temą, kartais pataiko. Atgal į ateitį dienos santrauka.

Beprotiškai futuristiniame pasaulyje atsiduria Martis Makflajus, kai jis filme „Atgal į ateitį 2“ atsiranda 2015-uose metuose. Po kelionės laiko mašina jis atkeliauja 2015-ų metų spalio 21-ą – arba bent jau versijoje, kaip aštuoniasdešimtaisiais buvo įsivaizduojama, kai filmas pasirodė kino teatruose. Kai kuria prasme tuo metu visai gerai buvo numatoma techninė pažanga.

Likti ant žemės yra nuobodu

Skraidančios lentos! Jos tiesą sakant pakankamai nereikalingos, tačiau kas vieną kartą jas pamatė, turi jas turėti. Kai Martis Makflajus aštuoniasdešimtaisiais juda su riedlente, 2015-ų metų jaunimas dumia su skraidančiom lentom per gatves. Deja tikrovė mus nuvylė ta linkme: tiesa, yra bandymų, gaminti skraidančias lentas, tačiau tokios jau smagios jos ligšiol nėra. Skraidančias lentas galima realizuoti su superlaidumo magnetais, tačiau jos gali judėti tik nurodyta linkme, kuri prieš tai buvo nutiesta žeme. Realistinio tikros skraidančios lentos modelio iki šiol nėra. Gaila – kadangi komercinė pasekmė būtų garantuota.

Geriau atrodo su 3D ekranais. Filme reklaminė lenta virš kino teatro praneša apie Blockbuster „Baltasis ryklys 19“ – ir ekrane atsiranda trijų dimensijų ryklys, kuris tarsi puola Martį Makflajų. Ši technologija šiandien iš tiesų ranka pasiekiama. Vienos Techninis Universitetas ir įmonė TriLite pristato lazerinio ekrano prototipą, kuris įgalina 3D vaizdą, be jokių specialių akinių. Šiuo atveju „Atgal į ateitį“ teisingai atspėjo technologiją, kuri tuomet dar net neturėjo pradmenų.

Daugelyje Holivudo ateities scenarijų automobilis pakilo į orą. Ir „Atgal į ateitį“ skrendama vietoj to, kad nuobodžiai riedėtume per gatvę. Iš šios idėjos kol kas nieko neįvyko, ir neprognozuojama, kai tai greitai pasikeis. Iš energetinės perspektyvos negalima įsivaizduoti kažko dar neefektyvesnio kaip skraidantis individualus transportas. Šiandien planuojama (ir moksliniame eismo ir miesto planavime) daugiau viešasis transportas ir trumpų atstumų miestas.

Kur dingo internetas?

Kiti pokyčiai, kurie šiandien sprendžia mūsų kasdienybę, nebuvo numatyti. Apie internetą ir mobilią komunikaciją filme nieko nerodoma. Informacijos ir komunikacijos technologija (vienas tyrimų tikslų Vienos TU) pakeitė mūsų gyvenimą per paskutinius dešimtmečius radikaliau nei kokia kita technologinė sritis. Vienintelė naujovė, kuri yra pristatoma „Atgal į ateitį 2“, yra vaizdo telefonija per didelius ekranus – tai tiksli prognozė, tačiau šiuo atžvilgiu filmo kūrėjai jau aštuoniasdešimtaisiais galėjo būti kūrybingesni.

Tiksliai išpranašauti buvo specialūs akiniai, kurie rodo informaciją – jie primena kažkuo Google-Glass projektą. Vienos TU realizuojami panašūs projektai. Taip išmanūs akiniai pavyzdžiui vaizdo kameros pagalba galėtų nustatyti, kur jie tuo metu randasi, ir priklausomai nuo to, paskelbti nuorodas. Sudėtinguose pastatuose kaip pavyzdžiui oro uoste galima būtų išvengti bereikalingų apylankų.

Vienoje srityje reikėtų tikrai džiaugtis, kad „Atgal į ateitį“ ženkliai prašovė: rėksmingai įkyri metalo spalvos mada, kuri pristatoma šiame filme, laimei neįsitvirtino. Nors: ar mes nesutiktume su tuo, jeigu už tai gautume skraidančias lentas?

Šaltinis: https://www.tuwien.ac.at/aktuelles/news_detail/article/9739/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Kaip medijos įtakoja mūsų gyvenimą?

Ar per internetą, laikraštį, knygas arba internetą. Pasak 2009-ais metais pasirodžiusio tyrimo Austrijoje kiekvienas žmogus vidutiniškai iki 100 kartų per dieną yra konfrontuojamas su kažkuria šių medijų. Toliau medijos turi daugiau įtakos vaikams nei tėvai, mokytojai arba draugai. Tai galioja tiek naujoms tiek įprastoms medijoms. Tuo tarpu buvo ištirtas medijų vartojimas pas jaunuolius tarp 10 ir 16 metų nuo knygos iki televizoriaus iki interneto ir SMS. Medijų įtaka vaikams neturėtų reikšti siaubo scenarijaus tėvams ir pedagogams. Tyrimas nori rasti būdus, vaikams ir jaunuoliams modernių medijų dėka žaismingai perteikti žinias.

Tuo tarpu reikia būti atsargiems, kad nebūtume apriboti savos nuomonės, kuri pirmiausia vaikams vaidina centrinę rolę charakterio vystymesi. Tačiau apie tai vėliau. Anksti ryte, pakeliui į darbą, arba vakarinio televizijos seanso metu. Medijas galima palyginti su didžiuliu, supainiotu tinklu, kuris puikiai integravosi mūsų kasdieniame gyvenime, ir kuriam mes sunkiai galime atsispirti.

Šis faktas siūlo platų galimybių spektrą, ne tik vartotojams – kaip pavyzdžiui greitam ir tikslingam informacijos gavimui, komunikacijai, švietimui ir pramogai. Ir politikoje, ekonomikoje ir religijoje medijos vaidina centrinį vaidmenį. Ten tikslinga neteisinga informacija arba paprasčiausiai pranešimų praleidimu gali būti nuskriaudžiamos tam tikros partijos, įmonės arba religinės grupės, arba atitinkamai remiamos. Tikslingu medijų panaudojimu liaudis gali daryti didelį spaudimą politikai. Tai veikia aišku tik tada, kai naudojama medija yra prieinama plačiai potencialių rinkėjų masei, kaip pavyzdžiui televizija arba žurnalai.

Platus mūsų gyvenimo aspektas, kuris yra stipriai įtakojamas, yra mūsų vartotojiškas elgesys. Modernios medijos kaip internetas, žurnalai arba televizija yra trys pagrindiniai reklamos skleidėjai. Dideli koncernai kasmet investuoja daug milijonų į reklamą – ne be priežasties. Plataus mąsto reklaminės kampanijos stipriai įtakoja mūsų asmeninę nuomonę apie tam tikrus produktus. Tik neapsižiūrėk, jau kaupiasi namų ūkyje nereikalingi produktai, kuriuos kažkada matėme reklamoje ir galvojome: „Šito man būtinai reikia! Taigi rekomenduojama ekspertų.“ Kai tik pradedame galvoti nuodugniau apie produktą, atsitokėjame, kad tai buvo vien pinigų švaistymas.

Kitas mūsų gyvenimo punktas, kuris per nesąmoningą medijų įtaką lėtai, bet nuolat yra įtakojamas, yra mūsų dienotvarkė. Mobilusis telefonas ir internetas modernioje visuomenėje reiškia svarbią komunikacijos sąsają, tiek jaunuoliams tiek suaugusiems. Ar per telefoną, SMS ar el. paštą. Nuolat tobulėjančių technologijų komunikacijos sektoriuje dėka, yra vis paprasčiau susiorganizuoti arba susitarti. Tačiau to paseka yra tai, kad mūsų gyvenimas tampa vis greitesniu ir staigesniu. Dažnai nelieka laiko atsipalaiduoti, kadangi visą laiką kalbame telefonu arba rašome el. žinutes.

Kai kuriuose namų ūkiuose televizijos programa jau diktuoja kasdienį gyvenimą. Pradedame planuoti savo gyvenimą pagal televizorių, vietoj to, kad pritaikyti televizorių savo gyvenimo ritmui. Šalia žinių, dokumentacijų ir dalykinių knygų mūsų pasaulėvaizdį gali įtakoti ir pramoginės medijos, kas yra daug blogiau. Nes šiuos atveju viskas vyksta nesąmoningai. Grupės ir asmenys, politinių ar religinių pažiūrų, gali medijų pagalba būti lengvai stilizuojami kaip piktybiniai.

Kaip pavyzdį galima paimti nacių režimą, kuris vaikiškų knygų pagalba kurstė žmones prieš žydus. Žurnalistai praleidžia tam tikrus aspektus ir vietoj to pabrėžia kitus. Taip jie manipuliuoja mūsų mąstymu, ir būtent ta linkme, kuri jiems yra parankesnė. Būtent ekonominiame sektoriuje medijos gali turėti mirtiną įtaką investuotojų nuomonei, kas gali stipriai įtakoti ekonomikos augimą. Todėl medijų vartotojas turi pradėti pats galvoti. Pradėti atrasti melą ir atskirti jį nuo tiesos. Ne iškart viskuo tikėti, ką girdime per radiją arba skaitome internete. Pradžioje pamąstyti, pačiam kontroliuoti ar tai, kas pasakojama, tikrai atitinka realybę. Neapsisprendus arba trūkstant specialių žinių, galima paklausti patikimų žmonių, kad sužinotume jų požiūrį tam tikra tema.

Reikia mokintis, neleisti kurti savo gyvenimo medijoms, pačiam apsispręsti, kam pritariame etiniuose, ekonominiuose, religiniuose arba politiniuose klausimuose arba nepritariame. Tai gali būti labai sunku, visų pirma tada, kai užaugome medijų apsuptoje aplinkoje ir nieko kito nežinome. Nuo vaikystės esame jų įtakojami, sąmoningai ar nesąmoningai. Mano nuomone vien faktas, kad apie šią temą mąstome, yra pirmas žingsnis į pasaulį, kur sava nuomonė yra pirmoje vietoje!

Šaltinis: https://schulzeug.at/deutsch/eroerterungen/wie-beeinflussen-medien-unser-leben/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Kaip internetas keičia mūsų gyvenimą

Naujos medijos užplūsta mus ir gali privesti prie konteksto žlugimo, mano Katarina Katser. Ji yra socialinė psichologė ir dirba komunikacijos internete eksperte Europos Tarybos komisijoms ir Vokietijos Bundestagui. Jos knyga “Virtuali psichologija. Gyvenimas tinkle“ pasirodė ką tik.

Bremeno radijas: „Virtuali psichologija“ skamba kaip „Virtualus kriminalumas“. Ar internetas piktas?

Katarina Katser: Yra pykčio žinučių, virtualaus mobingo ir šūdo audrų. Tačiau socialiniuose tinkluose organizuojamos ir plataus mąsto pagalbos akcijos, pavyzdžiui pabėgėliams. Virtualioje psichologijoje kalbama ir apie tai, ką mums iš principo reiškia, kai išmanieji telefonai ir t.t. vis labiau braunasi į mūsų gyvenimą. Dauguma jau nebegalvoja apie tai. Jie priima technologiją tokią, kokia ji yra, ir nešiojasi ją kelnių kišenėje kaip savaime suprantama.

Bremeno radijas: Na ir?

Katarina Katser: Kai kas vyksta suvokimo lygyje, kai mes 24 valandas esame online ir niekada nesiskiriame nuo tinklo. Tai mus įtakoja – galbūt ir neigiamai. Padidėja stresas. Kai kurie žmonės dar vakarais lovoje randasi Twitter arba Facebook.

Bremeno radijas: Bet jauni žmonės juk apsieina su tuo suvereniau.

Katarina Katser: Pasirodo, kad būtent jauna karta, taip vadinami skaitmeniniai čionykščiai, jaučia didžiulį stresą. Reikalavimai ten labai dideli: jei aš nebūsiu WhatsApp arba neatsakysiu tuojau pat į kiekvieną žinutę, aš iškrisiu. Jie nebesiryžta atsijungti.

Bremeno radijas: Internetą turim ne tik nuo vakar. Nejaugi tiek daug kas pasikeitė?

Katarina Katser: Problemų padaugėjo – išmaniųjų telefonų arba planšečių dėka, kuriuos mes nuolat nešiojamės kartu. Tais laikais dar nebuvo Snapchat, WhatsApp arba Facebook. Yra tiek pritaikymų. Jie gali būti labai naudingi, bet gali ir perlenkti lazdą. Mes turime funkcionuoti šiuo interneto ritmu. Nuolat ateina nauji reikalavimai: priminimas apie vizitą, pirkinių sąrašas, profilis turi būti atnaujintas. Taip sukuriamas didžiulis laiko spaudimas. Mes turime prisitaikyti prie šio ritmo. Tai mus apkrauna. Tai gali privesti prie konteksto žlugimo.

Bremeno radijas: Kaip mes iš to vėl išeisime?

Katarina Katser: Pamišėliška tame yra tai, kad taip einasi daugumai žmonių. Dauguma taip galvoja, bet nei vienas nesiryžta pasireikšti. Už to slypi baimė, patekti į pašaliečio rolę. Mes turime sukurti daugiau pasitikėjimo savimi, kad visiems taip einasi, ir žiūrėti, kaip galima sukurti kokias nors strategijas.

Šaltinis: http://www.radiobremen.de/wissen/themen/cyberpsychologie-katzer100.html

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Kaip „daiktų internetas“ keičia mūsų gyvenimą?

Per praeitus 15 metų internetas radikaliai įtakojo mūsų gyvenimo būdą. Ypač medijų verslo sektorius, dalių prekyba ir finansų sektorius buvo visiškai pakeisti šios technologijos. Tačiau tai tik pradžia: „daiktų internetas revoliucionuos per sekančius dešimt metų žemės ūkį, pramonę, transportą bei kiekvieną kitą svarbų ekonomikos sektorių. Prie šios išvados priėjo Pasaulio Ekonomikos Forumo (PEF) ir technologijos įmonės Accenture ekspertai jų bendrai paruoštame pranešime „Pramoninis daiktų internetas: sujungtų produktų ir serviso potencialo atlaisvinimas“. Šis vystymasis atitinkamai turės ženklios įtakos aplinkai ir visuomenei. Tačiau viskas iš eilės.

Kas yra daiktų internetas?

Šiandien pats internetas yra mūsų dėmesio centre. Mes jį naudojame asmeniniame kompiuteryje arba išmaniojo telefono arba planšetės dėka nuolat nešiojamės jį su savimi. Tačiau ateityje internetas vis labiau įsiskverbs į mūsų kasdienybę – nes vis daugiau kasdienių daiktų bus online ir sujungti tinkle. Mes jau padarėme žingsnius link to: geras pavyzdys yra modernūs pulso matuokliai, kurie sporto metu renka duomenis apie mūsų kūną, šiuos pakrauna į debesų kompiuteriją, sinchronizuoja ir tada įvertina mūsų pasiekimus. Ir pramonė juda šia linkme: sąvoka „pramonė 4.0“ yra apie tai, kad pramoninės mašinos bus sujungtos viena su kita. Taip – paprasčiau pasakius – ne tik pavienė mašina taps išmanesnė, bet ir visi gamybos procesai efektyvesni. Čia kalbama apie „pramoninį daiktų internetą“

PEF ir Accenture ekspertai šį vystymąsį išnagrinėjo nuosekliau. Prie kokių išvadų jie priėjo? Iš anksto pasakysim: yra daug teigiamų aspektų. „Žmogaus ir mašinos bendradarbiavimas turės ženklią įtaką darbo efektyvumui“, reiškia pranešime. Taip visuomenė taps tvaresne, kaip aiškina Aleksandras Holstas, Accenture verslo strategijos vadovas. „Tvaresnė šiame kontekste reiškia dažniausiai, kad produktai galės būti gaminami iš mažiau medžiagų ir su mažiau energijos.“ Šis produkto proceso optimizavimas taps galimu geresnio suderinimo tarp atskirų produkcijos etapų dėka. O kadangi yra tikėtina, kad „individuali produkcija“ ateityje augs, yra mažesnė tikimybė, kad bus atliekų ir likutinių masių.

Viskas nesibaigs fabrike

Be to yra dar aspektas, kad daiktų internetas kuria naujas galimybes perdirbimo ekonomikai – Circular Economy“, sako Holstas. Tai svarbu ne tik produkcijos procese, taigi fabrike, bet ir tada, kai produktas jau yra pas vartotoją. Ką tai reiškia praktiškai? Pavyzdžiui, kad produktų gyvavimo ciklas pailgės. Pakartotinio naudojimo, remonto, tobulinimo ir tolesnio pardavimo dėka (pvz. Google Project Ara, modulinis išmanusis telefonas), produktai bus ilgiau naudojami, nes jie bus papildomi ir galės prisitaikyti prie vis kintančių poreikių. Su rezultatu, kad tuo pačiu ateityje vis mažiau prietaisų bus išmetami.

Daiktų interneto dėka įgalinami ir bendradarbiavimo modeliai. Kaip pavyzdį Holstas pateikia „UberPool“ technologinę galimybę kurti važiavimo kartu bendrijas. Tolesnis pakeitimas: produktas tampa servisu. Tai reiškia, kad mes ne tik įsigyjame produktą ir tada jį turime, bet paprasčiausiai mokame ir už vartojimą tuo pačiu – ko paseka yra padidėjęs resursų produktyvumas. Šios tendencijos pavyzdys yra Michelin „padangos kaip servisas“.

Ypač produktų kaip serviso aspektas reiškia ženklius šansus resursų efektyvumui“, pabrėžia Holstas, kadangi tai didina gamintojo motyvaciją gaminti vėl panaudojamus produktus iš mažiau medžiagų – kadangi pirmiausia yra svarbi galia. Šalia ekologinių aspektų reikia atsižvelgti ir į socialinius iššūkius (pasitikėjimas/duomenų saugumas, sėdimas gyvenimo būdas/prasta mityba, išsilavinimas). Čia daiktų internetas irgi galėtų padėti.

Viskas optimalu?

Vystymasis link daiktų interneto nepraeis be kliūčių, čia ekspertai vieningos nuomonės. Nors tai ir sumažins žalą aplinkai, augantis tinklas reiškia duomenų saugumo ir privačios sferos klausimą. Jei ateityje visos pramonės šakos bus sujungtos viena su kita, kyla potencialus virtualių užpuolimų pavojus. Iššūkis, kuris bus svarbus privatiems asmenims, įmonėms ir vyriausybėms.

Šaltinis: http://fokus-nachhaltig.ch/wie-verandert-das-internet-der-dinge-unser-leben/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Tai yra pagrindinės ateities technologijos

Ar duomenys debesų kompiuterijoje, mašinos, kurios komunikuoja viena su kita, arba aptarnavimo sektoriaus automatizavimas – investicijų bendrovė GAM identifikavo penkias pagrindines temas, kurios nulems mūsų ateitį. Ir dėl kurių turės naudos ir investuotojai.

Beveik kiekvienas naudojasi tuo kasdien, nedaug apie tai galvodamas. Internetas tvariai pakeitė ekonomiką. Pasak Marko Havtino, investicijų bendrovės GAM investicijų direktoriaus, tai yra tik pradžia. Jis nurodo aktualius konsultacinės bendrovės McKinsey tyrimus, pagal kuriuos internetas ir juo įgalintos technologijos galėtų generuoti iki 30 bilijonų JAV dolerių papildomos vertės. Palyginimui: šiuo metu JAV bendrasis vidaus produktas yra tik 15 bilijonų JAV dolerių.

Ilgalaikio augimo tendencijos pradžia

Mes įsitikinę, kad mes randamės ankstyvojoje ilgalaikio, tvaraus augimo tendencijos fazėje. O internetas sudaro šio augimo branduolį“, sako Havtinas, kuris sudarė penkias pagrindines ateities augimo sritis: taip vadinamą daiktų internetą, mokslinio darbo automatizavimą, robotiką, mobilų internetą ir tendenciją link darbo su debesų kompiuterija. Šios temos siūlo labai palankią progą investuotojams.

Daiktų internetas yra žinomas ir anglišku raktažodžiu „Machine-to-machine communication“, taigi tinklai iš kompiuterių arba mašinų, kurios komunikuoja viena su kita. Savaeigiai automobiliai yra tik pavyzdys. Kita, jau naudojama galimybė: Rolls-Royce pasak GAM jau sugeba įmonės pagamintus lėktuvų variklius su paprastų jutiklių pagalba stebėti realiu laiku. „Tai įgalina proaktyvų variklių servisą“, paaiškina Havtinas. Pažanga, kaip ši, galėtų atnešti ženklų efektyvumo padidinimą ir išlaidų sumažinimą, mano ekspertas.

Galimas didelis išlaidų sumažinimas sveikatos sektoriuje

Kaip mokslinio darbo automatizavimą GAM supranta, kad vis dažniau žmogaus darbas bus pakeičiamas technologijos arba bent jau paremiamas kompiuterio. Tai turėtų pagal Havtino vertinimą vien sveikatos sektoriuje atnešti iki 300 – 400 milijardų JAV dolerių sutaupymą per sekančius dešimt metų. „Šios srities automatizavimas įgalintų visus turimus pacientų sveikatos duomenis sujungti tinkle“, paaiškina Havtinas. Iš to turėtų naudos pavyzdžiui amerikiečių specialios mikroschemos gamintojo Xilinx akcijos.

Ateities temoje robotika investicijų ekspertas nurodo robotų technikos pažangą duomenų gavybos ir dirbtinio intelekto srityse. Ši galėtų naudojimo galimybes ženkliai padidinti. „Tai turės didelę įtaką Kinijai, kur atlyginimai pasiekė lygį, kuriame vis prasmingesnis darosi robotų panaudojimas“, taip tęsia Havtinas. Panaudojimo galimybės yra nuo chirurgijos link prekių sandėlių valdymo iki 3D spausdinimo.

6,5 milijardai mobilių prietaisų

Mobilus internetas skamba pradžioje mažiau futuristiškai nei kitos minėtos sritys. Tačiau šiuo metu 6,5 milijardai žmonių pasaulyje naudojasi mobiliais prietaisais. „Taip susidaro gigantiški tinklo efektai“, mano GAM ekspertas. Investuotojams peršasi jo nuomone įmonių kaip ARM arba InvenSense akcijos. Šios gamina procesorius ir jutiklius įvairiems išmaniųjų telefonų gamintojams. „Taip investuotojai galėtų išvengti dilemos apsispręsti, ar ateityje parduoti daugiau Apple ar Samsung prietaisų. Kadangi visiems išmaniesiems telefonams galiausiai reikia labai panašių sudėtinių dalių iš to paties tiekėjo“, mano Havtinas.

Verta dėmesio yra galiausiai debesų kompiuterijos technologija, taigi galimybė, IT servisą naudoti lanksčiai per tinklą, vietoj to, kad išnaudojant daug lėšų kurti ir prižiūrėti nuosavą infrastruktūrą. Šiame pakankamai naujame software segmente pagal JAV rinkos tyrimų instituto Gartner prognozę pelnas sekančiais metais kils 19 procentų. Tai būtų software verslo sektoriui daugiau nei vidutinė vertė. Nenuostabu, kad debesų kompiuterija yra patraukli investicijų niša.

Tačiau investuotojams reikia gerai pasižiūrėti. „Kai atskiri sektoriai kaip pavyzdžiui debesų kompiuterijos serviso teikėjai jau yra gerai įvertinti, kitos sritys dar turi daug potencialo“, mano Havtinas. „Iš esmės technologijos sektorius turėtų ateityje pasirodyti ryškiau fragmentuotas nei ligšiol.“ Tai siūlo iš vienos pusės šansus aktyviems investuotojams, bet ir sukelia didelius reikalavimus gebėjimui, analizuoti įmones ir jų verslo modelius.

Šaltinis: http://www.finanzen100.de/finanznachrichten/wirtschaft/technologie-aktien-das-sind-die-schluesseltechnologien-der-zukunft_H190704190_64255/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime