Straipsniai

Kada naudoti Scrum, kada Kanban?

AOE media įvedė ir Kanban: Tam yra skirta daug iškabų su daugybe skirtingų dizainų ir daugybe skilčių. Pradžioje kolektyvai dar neturėjo daug patirties, kada koks metodas yra naudotinas: todėl naudojo Scrum ir Kanban paraleliai. Taip buvo galima labai gerai palyginti, koks metodas kokiam kolektyvui tiko geriausiai. Kanban veda link ženklių pagerėjimų kolektyvuose, kurie dirba ne tik su projektu, su nuolatinėmis, blogai planuojamomis užduotimis ir su mažesniais projektais, kurių negalima dalinti į iteracijas. Dideliems, sudėtingiems užsakymams ir ypač ilgalaikiams projektams labiau tinka Scrum.

Savęs motyvacija ir skaidrumas

AOE media įmonės vadovybė ir programuotojai tuo pačiu atrado agile vystymąsi sau. Pionieriai iš įvairių įmonės skyrių bendrai susikūrė agile metodų įvedimą, kurie stipriai susiję su savęs motyvavimu ir apsisprendimu ir taip labai tinka prie įmonės mažos hierarchijos ir agentūros vertybių. Agile vystymosi metu vadovybė vis daugiau mąstė apie vidinius veiksnius kaip dalyvavimas, atsakomybė arba motyvacija, kurie kyla iš asmens arba užduoties.

Kad darbuotojai savo užduotis – kaip Scrum ir Kanban – gali rinktis iš projekto patys, veda link didesnio pasitenkinimo darbu ir nuostabių rezultatų. Ypač Scrum įgalina didelį skaidrumą. Iš vienos pusės kolektyve, iš kitos klientui: išleidimo planai reguliarių aktualizavimų kiekvienos iteracijos pabaigoje dėka nebėra tylus noras, bet jau realybė. Ir taip tęsiasi iki sutarties formavimo: AOE media siūlo klientams pavyzdžiui savo sukurtą agile pastovių kainų sutartį.

Šaltinis: http://t3n.de/magazin/praxisbericht-scrum-kanban-scrumbuts-agiles-232822/2/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Tipiški ScrumButs

AOE media agentūra jau 2007-ais metais pradėjo įgyvendinti pirmus projektus su agile metodų pagalba ir padarė pirmą praktinę patirtį su planavimais, atsiliepimais ir retrospektyvomis – ir pasiekė pirmus rezultatus. Retrospektyvos greitai parodė, kad Scrum galima nuolat gerinti. Tačiau šioje vietoje reikėtų būti atsargiems: kas įveda Scrum, tam dažnai kyla didelė pagunda, tiesiogiai daryti savo Scrum pakeitimus (ScrumButs) ir svarbius elementus pašalinti dėl racionalumo. Tačiau dažnai pasirodo, kad paprasčiausiai buvo nesuprasta šių elementų svarba, kurie yra svarbūs sėkmei pasiekti. Tipiški ScrumBut pavyzdžiai yra:

Mes naudojame Scrum, tačiau mes…

  • atsisakome Scrum meistro, kadangi kolektyvas per mažas.

  • mums nereikia sudėtingo atskirų užduočių apimties vertinimo.

  • prailginame sprintus, kol pasiekiame tikslą.

  • apsieiname be retrospektyvų.

Absoliutus Scrum privalumas yra reguliarūs, nustatyti laikotarpiai (Timeboxes). Jeigu darbas nustatytos iteracijos metu nesuspėjamas atlikti, kolektyvas jokiu būdu neturėtų prailginti laikotarpio. Daugiau reikėtų galvoti apie tai, kaip suskirstyti projektą į mažesnius prieaugius. Šūkis yra: „Kaip padalinti dramblį?“. Kita rizika yra, kad Scrum meistras elgsis kaip projekto vadovas ir įsivaizduos save kolektyvo vadovu. Tačiau Scrum atveju kolektyvas yra autoritetas. Šalia to klientas turi būti pasiruošęs agile plėtrai – taigi nebegyventi ir nebegalvoti plano varoma plėtra, bet perimti produkto savininko rolę. Jei tai neįvyksta, projektą galima tik sunkiai įgyvendinti su Scrum pagalba. Visa tai priveda prie to, kad organizacijos (tiek kliento, tiek paslaugų teikėjo pusėje) su blogomis Scrum interpretacijomis greitai linksta link to, metodą mesti kaip netinkamą per bortą ir padaryti atsakingu už projekto nepasisekimą. Tačiau Scrum reikia būtinai įgyvendinti tiksliai. Vėliau galima padaryti prasmingus, įmonei tinkamus pakeitimus. Šie neturėtų būti tokie radikalūs kaip ScrumBut, tačiau pavyzdžiui galima pritaikyti Scrum meistro rolę. AOE media pavyzdžiui rado savo kelią ir žiūri į Scrum kaip į pagrindą, kurį galima pritaikyti skirtingiems projektams ir situacijoms.

Šaltinis: http://t3n.de/magazin/praxisbericht-scrum-kanban-scrumbuts-agiles-232822/2/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

 

Scrum ir Kanban

Kaip veikia Scrum?

Kiekvienas Scrum projektas prasideda tuo, kad taip vadinamas produkto savininkas sukuria produkto neatliktų darbų sąrašą, pirmenybinį užduočių sąrašą kolektyvui. Jei produkto savininkas yra netiesiogiai klientas, šis gali užduotį perleisti ir proxy produkto savininkui, kurį pasiūlo užsakovas. Visos užduotys sudarytos iš sprintų (iteracijų), tiksliai nustatytų dviejų savaičių laikotarpių. Planavimo fazėje – sprinto „planavime“ – kolektyvas pasiima užduotis iš produkto neatliktų užduočių sąrašo, kurias realiai galima įgyvendinti nustatytu laiku. Bendrai nusprendžiama, kaip bus dirbama (kolektyvo susitarimas).

Kai produkto savininkas yra atsakingas už projekto sėkmę ir investicijų grįžimą, Scrum meistras rūpinasi tuo, kad visi suprastų procesą ir jo laikytųsi. Taip pat jis prižiūri, kad kolektyvas galėtų netrukdomai dirbti. Kiekvieno sprinto rezultatas yra projekto prieaugis (pavyzdžiui veikiantis kliento prisijungimas), kurio kokybė atlaikė peržiūros procesą ir kurį galima tiekti klientui. Toliau sekanti retrospektyva tikrina pabaigtą sprintą, atsižvelgiant į Scrum proceso kokybę: Kaip jaučiasi kolektyvas? Ar veikia priemonės? Kito sprinto pradžioje kolektyvas renkasi sekančias užduotis iš produkto neatliktų darbų sąrašo, kurias produkto savininkas nustatė kaip ypatingai svarbias – ir sekantis sprintas prasideda.

Kaip galima pritaikyti Kanban?

Daugybė agentūrų naudoja Scrum ir Kanban skirtingiems projektams ir kolektyvams. Priešingai nei Scrum, Kanban yra metodas, kuris turi užtikrinti nepertraukiamą darbo eigą (Flow). Tam yra vizualizuojamos visos užduotys ir procesai (taigi ir problemos, kurios šiom trukdo) ir daromos suprantamomis. Tai vyksta iškabos pagalba, kuri yra padalinta į eilutes ir skiltis (Lanes). Į šią iškabą keliauja visos užduotys bilietų virš atskirų skilčių forma. Kiekviena skiltis reiškia darbo žingsnį. Taip projekto dalyviai gali bet kuriuo momentu matyti, koks statusas yra priskirtas kokiai užduočiai.

Šalia to yra riba paraleliai vykstančioms užduotims. Tai reiškia, kad skiltyje „Plėtra“ pavyzdžiui vienu metu gali būti tik keturi bilietai. Tikslas yra, kad kiekvienas darbuotojas pagal galimybes dirbtų tik su viena užduotimi, o ne su keliomis paraleliai. Už to slypi darbo eigos mintis: bilietai turi eiti pagal galimybes vienodai ir be didelių laukimo pauzių arba blokadų per neatliktų užduočių sąrašą. Kas trukdo darbo eigą, yra analizuojama ir galimai šalinama. Šiuo būdu galima vizualizuoti proceso problemas ir jas viena po kitos išspręsti. Priešingai nei Scrum, Kanban vizualizuoja tik aktualų procesą, tačiau šio reikšmingai nekeičia.

Šaltinis: http://t3n.de/magazin/praxisbericht-scrum-kanban-scrumbuts-agiles-232822/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Agile projektų valdymas

Agile projektų valdymo metodai kaip Scrum ir Kanban žada efektyvius procesus, motyvuotus darbuotojus ir patenkintus klientus. Tačiau neteisingas jų naudojimas gali paveikti ir į priešingą pusę. Praktinis tyrimas leidžia pažvelgti į sėkmės metodus taip pat į įgyvendinimo rizikas.

Scrum ir Kanban yra populiarūs agile metodai, kurie sparčiai plinta ir agentūrų pasaulyje. Priežastis: jie padeda IT užsakymus atlikti greičiau, saugiau ir sėkmingiau, nei tai būtų įmanoma su standartiniu projektų valdymu. Už žodžio „agile“ slypi idėja, plėtoti projektą arba produktą žingsnis pro žingsnio ciklais su save patį organizuojančiu, tarpdisciplininiu kolektyvu. Prasmė yra, užsakymą laikyti kuo mažesniu, dedant prioritetus, klientų norus įgyvendinti greitai ir vėlesnėse projekto fazėse lanksčiai reaguoti į pasikeitimus.

Idėjos varoma plėtra

Klasikiniame projektų valdyme planavimo ir specifikacijos fazė yra pagrindas, taip vadinamas „Big Design Up-Front“, pirmiausia nustatoma viso atliktino sprendimo apimtis. Dažnai projektų vadovai plėtodami projektą pastebi, kad neužtenka laiko ir biudžeto, kad viską įgyvendintų. Arba jie nustato, kas projekto kolektyvas dirbo šalia kliento ar rinkos poreikių. Pasekmės šios „Plano varomos plėtros“ yra stresas, nepasitenkinimas ir nepakankamas ekonomiškumas.

Agile prielaida apibrėžia jau pradžioje biudžetą kaip konstantą – ir žiūri kartu su klientu, kokius reikalavimus šioje apimtyje galima įgyvendinti. Čia kalbama apie „Idėjos varomą plėtrą“. Šio metodo privalumai aiškiai matomi: klientas gali nuo pat projekto pradžios dalyvauti ir atskiroms užduotims nuo iteracijos iki iteracijos suteikti prioritetą (Apimties valdymas). Išsamios specifikacijos būna tik tuomet, kai jos tikrai reikalingos. Be to kolektyvas gali tiesiogiai sekantiems žingsniams panaudoti mokymosi efektus iš praėjusių iteracijų. Reguliarus naujų versijų tiekimas, didelis skaidrumas ir aiški projekto pažanga, kurios metu sprendimo apimtis ir kokybė auga sulig kiekviena iteracija, padeda tiek plėtros kolektyvui tiek klientui – ir todėl, kad reguliarios retrospektyvos kuria geresnę nuotaiką kolektyve.

Šaltinis: http://t3n.de/magazin/praxisbericht-scrum-kanban-scrumbuts-agiles-232822/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Agile kritinis įvertinimas

Į klausimą, kaip agile vertybės gali būti paverčiamos į procesus ir metodus, gali duoti atsakymą agile įvertinimas.

Yra pasiūlymas su taip vadinamu agile matavimo indeksu programinės įrangos projektus vertinti taip pat kaip CMMI su pastoviais faktoriais. Panašiai pavadintas agile matavimo indeksas vertina programinės įrangos projektus 5 skirtingais matmenimis (trukmė, rizika, atradimai, pastangos ir sąveika). Toliau yra agile savęs įvertinimas, kad nustatytume, ar kolektyvas dirba agile būdu (Nokia testas, Karlskrona testas).

Yra ginčytina, ar programinės įrangos kūrimas taip gerai suprantamas, kad būtų galima tai daryti planiniu būdu: kritikai argumentuoja, kad programinė įranga yra ne kas kito kaip „vykdomos žinios“. Tačiau žinių negalima pagaminti inžineriniu būdu, kaip pavyzdžiui galima pastatyti tiltą arba namą, jos gaunamos kūrybingo proceso metu. Su tikslu, kad tiek tikslai, tiek aplinka (dalyvaujantys žmonės, rinkos reikalavimai, techninė aplinka, sąsajos) yra lankstūs ir gali pasikeisti su laiku.

Su agile metodais galima labai greitai reaguoti į pasikeitusius reikalavimus, kadangi kūrimo ciklai paprastai nuo pat pradžių yra trumpalaikiai. Reikalavimai paprastai nustatomi trumpais aprašymais ir suformuluojami tiktai prieš pat projekto įgyvendinimą ir testavimą. Trumpo laiko dėka reikalavimai yra pakankamai atskirti nuo vėlesnių pakeitimų.

Tiesą sakant nei V Modelis nei RUP nedraudžia agile elementų kaip Greitas Prototipas panaudojimo nei prieš reikalavimų kūrimą bei dizaino aprašymą nei jų vykdymo metu. Bendrai pažiūrėjus projektams reikalingas agile procesas, vien tam, kad atsižvelgtume ir integruotume pasikeitimus, kurie iškyla projekto metu. Procesų modeliai padeda, šiuos pasikeitimus įtraukti į projektą.

Sudarant sutartį turi būti atsižvelgta į agile proceso būdų savybes. Aiškūs turinio nurodymai yra nelabai įmanomi, kadangi reikalavimai vystomi projekto eigos metu.

Dėl sąmyšio apie agile metodus į šiuos kartais neteisingai žiūrima kaip į visagales priemones iškilus projektų problemoms. Taip aišku nėra: pagrindinės kliūtys galioja tiek agile tiek tradiciniams procesams.

Pasak Standish Chaoso ataskaitos 2011-ais metais, projektai, kurie buvo sukurti su agile metodika, turi ženkliai didesnę tikimybę būti sėkmingai užbaigtais. Jei krioklio metodikos panaudojime tik 14 procentų projektų yra sėkmingi, 57 procentai probleminiai ir nepavykę 29 procentai, priešingai tam projektai su agile metodika yra 42 procentai sėkmingi, 49 procentai probleminiai ir tik 9 procentai nepavykę. Koblenco universiteto, Vokietijos Projektų Valdymo Bendrijos ir Tarptautinio Projektų Valdymo Status Quo Agile tyrimas parodė visų tirtų krypčių pagerintą agile metodų efektyvumą palyginus su klasikiniu projektų valdymu. Tuo tarpu Scrum buvo įvertintas ypač gerai. Tyrime dalyvavo daugiau nei 600 dalyvių iš 30 šalių.

Šaltinis: https://de.wikipedia.org/wiki/Agile_Softwareentwicklung

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Agile metodų ir procesų privalumai

Agile metodas

Griežtai pažiūrėjus agile metodas reiškia į judrumą nutaikytą programinės įrangos kūrimą.

Agile metodų požymis yra tai, kad jie viename procese gali tarnauti palaikant kuo mažesnes pastangas. Jų šūkis yra: kuo daugiau tu dirbsi pagal planą, tuo daugiau gausi to, ką susiplanavai, bet ne tai, ko tau reikia. Iš ten kilo keli agile modeliavimo ir ekstremalaus programavimo principai.

Agile metodus galima padalinti į dvi grupes: į tikrus metodus ir į principus, kuriais pagrįsti metodai.

Agile metodų pavyzdžiai:

  • Programavimas poromis

  • Į testus orientuotas kūrimas

  • Nuolatinis pertvarkymas

  • Istorijos kortelės

  • Greita kodo apžvalga

Agile procesas

Veikimo tikslas yra, programinės įrangos kūrimą padaryti efektyvesniu, atsisakant biurokratijos ir daugiau atsižvelgiant į žmogiškus aspektus.

Dauguma agile procesų paremti tuo, kad jie bando gryną projektavimo etapą sumažinti kaip galima daugiau ir kūrimo procese kuo greičiau tiekti veikiančią programinę įrangą, kuri reguliariais, trumpais laikotarpiais gali būti pateikta klientui bendram aptarimui. Šiuo būdu bet kuriuo momentu turi būti įmanoma, lanksčiai reaguoti į kliento norus, tuo padidinant kliento pasitenkinimą. Tuo jie skiriasi nuo klasikinių veiksmo modelių kaip V Modelis arba Rational Unified Process.

Visiems agile procesams yra bendra, kad jie remiasi daugybe metodų, palaikyti kuo mažesnes pastangas. Tuo tarpu jau yra galybė agile procesų. Prie žinomiausių priskiriami:

  • Prisitaikančios programinės įrangos kūrimas
  • Crystal

  • Ekstremalus programavimas

  • Ypatybe varomas kūrimas

  • Kanban

  • Scrum

  • Agile testavimas

  • Elgesiu varomas kūrimas

Rational Unified Process daugumos agile metodų atstovų (dauguma jų pasirašė Agile Manifestą) yra traktuojamas kaip ne agile, sunkiasvoris procesas. Tiesa, tai yra ginčytina arba buvo bandoma su Agile Unified Process išvystyti agile RUP variantą.

Šaltinis: https://de.wikipedia.org/wiki/Agile_Softwareentwicklung

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Agile vertybės, metodai ir principai

Agile vertybės sudaro fundamentą. Agile principai pagrįsti agile vertybėmis ir sudaro veiksmo pagrindus. Agile metodai yra konkretūs procesai programinės įrangos kūrimo metu, kurie remiasi vertybėmis ir principais. Agile procesas yra visų pritaikomų metodų sąranka ir tarnauja agile programinės įrangos kūrimui.

Agile vertybės

Agile programinės įrangos kūrimo vertybės sudaro fundamentą. 2001-ais metais 17 pirmųjų pasirašiusiųjų suformulavo šias vertybes kaip Agile Manifestą.

Mes atrandame geresnius kelius, kurti programinę įrangą, darydami tai patys ir padėdami kitiems. Šios veiklos metu mes išmokome šių vertybių:

1. Žmonės yra svarbiau nei procesai ir priemonės

2. Veikianti programinė įranga yra svarbiau nei išsamios dokumentacijos

3. Bendradarbiavimas su klientu yra svarbiau nei derybos dėl sutarties

4. Reagavimas į pasikeitimus yra svarbiau nei plano sekimas

Tai reiškia, kad nors mes vertiname vertybes dešinėje pusėje, vertybes kairėje pusėje vertiname labiau.“

Manifestas nurodo autorius ir pirmuosius pasirašiusiuosius, kurie dirba įvairiose agile programinės įrangos kūrimo srityse. Pasirašiusiųjų sąrašas apima tūkstančius asmenų ir toliau auga.

Agile principas

Agile principas yra agile darbo šūkis.

Kartais agile principai vadinami ir metodu. Iš esmės neteisingas sąvokos metodas panaudojimas principams agile metodų atstovų yra naudojamas tikslingai. Sunkių procesų metu sudėtingų metodų aprašymai užgožia principus ir dažnai principai yra pamirštami. Šalia to procesai anksčiau buvo aprašomi pagrinde per metodus, o ne per principus. Principų kaip metodų išvardijimas turi suteikti principams daugiau vertės nei formaliems metodams. Agile Manifeste išvardinti dvylika principų.

1. Kliento patenkinimas išankstiniu ir nepertraukiamu vertingos programinės įrangos tiekimu

2. Agile procesai naudoja pasikeitimus (netgi vėliau kūrime) kliento pranašumui

3. Veikiančios programinės įrangos tiekimas reguliariais, ypač trumpais laikotarpiais (kelios savaitės arba mėnesiai)

4. Beveik kasdienis bendradarbiavimas su ekspertais ir kūrėjais projekto metu

5. Aplinkos paruošimas ir parama, kuri reikalinga motyvuotiems individams užduoties atlikimui.

6. Informacijos teikimas pagal galimybę pokalbyje akis į akį

7. Svarbiausias pažangos rodiklis yra programinės įrangos veikimas

8. Užsakovų, kūrėjų ir vartotojų vienodo darbo tempo laikymasis tvariam kūrimui

9. Pastovus techninio pažangumo ir gero dizaino stebėjimas

10. Paprastumas yra svarbiausia (KISS principas)

11. Kolektyvo saviorganizacija planavimo ir įgyvendinimo metu

12. Kolektyvo savirefleksija yra svarbiau nei savo veiksmų pritaikymas efektyvumo gerinimo atžvilgiu

Perėjimas tarp principų ir metodų yra laisvas.

Šaltinis: https://de.wikipedia.org/wiki/Agile_Softwareentwicklung

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Agile programinės įrangos kūrimas

Agile programinės įrangos kūrimas yra pagrindinė sąvoka judrumo panaudojimui (lotyniškai agilis: judrus) programinės įrangos kūrime. Priklausomai nuo konteksto sąvoka reiškia programinės įrangos kūrimo sektorių sąvokas – kaip Agile Modeling atveju – arba bendrą programinės įrangos kūrimo procesą. Agile programinės įrangos kūrimas bando išsiversti su mažu biurokratiniu aparatu, mažai taisyklių ir dažniausiai su mažai ciklinio proceso.

Tikslas

Agile programinės įrangos kūrimo tikslas yra, programinės įrangos kūrimą padaryti lankstesniu ir pigesniu, nei tai yra klasikiniais darbo atvejais. Norima susikoncentruoti ties siektinais tikslais ir techninėmis bei socialinėmis programinės įrangos kūrimo problemomis. Agile programinės įrangos kūrimas yra priešingas judėjimas nei sudėtingi ir biurokratiniai tradicinės programinės įrangos kūrimo procesai kaip Rational Unified Process arba V Modelis.

Istorinis vystymasis

Pirmos agile programinės įrangos kūrimo užuominos pastebimos 1990-ų metų pradžioje. Populiarumo jis sulaukė 1999-ais metais, kai Kentas Bekundas ir kiti išleido knygą apie Extreme Programming. Susidomėjimas Extreme Programming nutiesė kelią kitiems agile procesams ir metodams. Pavadinimas agile šiam programinės įrangos kūrimui buvo išrinktas 2001-ų metų vasarį susitikime Jutoje, kaip pamaina iki tol naudojamam „lengvas“ (angliškai lightweight). Šiame susitikime buvo suformuluotas ir Agile Manifestas.

2005-ų metų pabaigoje Forrester Research buvo publikuotas tyrimas, kuris įrodo, kad 14 procentų visų projektų Šiaurės Amerikoje ir Europoje savo programinę įrangą kuria remdamiesi agile procesais. Kiti 19 procentų galvoja apie jų panaudojimą.

VersionOne 2013-ais metais savo septintoje kasmetinėje apklausoje apie agile metodiką nustatė, kad jau 84 procentai visų įmonių naudoja agile procesus.

Šaltinis: https://de.wikipedia.org/wiki/Agile_Softwareentwicklung

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Pirmyn į ateitį

Holivudas jau seniai mąsto apie ateities techniką. Kartais visai ne į temą, kartais pataiko. Atgal į ateitį dienos santrauka.

Beprotiškai futuristiniame pasaulyje atsiduria Martis Makflajus, kai jis filme „Atgal į ateitį 2“ atsiranda 2015-uose metuose. Po kelionės laiko mašina jis atkeliauja 2015-ų metų spalio 21-ą – arba bent jau versijoje, kaip aštuoniasdešimtaisiais buvo įsivaizduojama, kai filmas pasirodė kino teatruose. Kai kuria prasme tuo metu visai gerai buvo numatoma techninė pažanga.

Likti ant žemės yra nuobodu

Skraidančios lentos! Jos tiesą sakant pakankamai nereikalingos, tačiau kas vieną kartą jas pamatė, turi jas turėti. Kai Martis Makflajus aštuoniasdešimtaisiais juda su riedlente, 2015-ų metų jaunimas dumia su skraidančiom lentom per gatves. Deja tikrovė mus nuvylė ta linkme: tiesa, yra bandymų, gaminti skraidančias lentas, tačiau tokios jau smagios jos ligšiol nėra. Skraidančias lentas galima realizuoti su superlaidumo magnetais, tačiau jos gali judėti tik nurodyta linkme, kuri prieš tai buvo nutiesta žeme. Realistinio tikros skraidančios lentos modelio iki šiol nėra. Gaila – kadangi komercinė pasekmė būtų garantuota.

Geriau atrodo su 3D ekranais. Filme reklaminė lenta virš kino teatro praneša apie Blockbuster „Baltasis ryklys 19“ – ir ekrane atsiranda trijų dimensijų ryklys, kuris tarsi puola Martį Makflajų. Ši technologija šiandien iš tiesų ranka pasiekiama. Vienos Techninis Universitetas ir įmonė TriLite pristato lazerinio ekrano prototipą, kuris įgalina 3D vaizdą, be jokių specialių akinių. Šiuo atveju „Atgal į ateitį“ teisingai atspėjo technologiją, kuri tuomet dar net neturėjo pradmenų.

Daugelyje Holivudo ateities scenarijų automobilis pakilo į orą. Ir „Atgal į ateitį“ skrendama vietoj to, kad nuobodžiai riedėtume per gatvę. Iš šios idėjos kol kas nieko neįvyko, ir neprognozuojama, kai tai greitai pasikeis. Iš energetinės perspektyvos negalima įsivaizduoti kažko dar neefektyvesnio kaip skraidantis individualus transportas. Šiandien planuojama (ir moksliniame eismo ir miesto planavime) daugiau viešasis transportas ir trumpų atstumų miestas.

Kur dingo internetas?

Kiti pokyčiai, kurie šiandien sprendžia mūsų kasdienybę, nebuvo numatyti. Apie internetą ir mobilią komunikaciją filme nieko nerodoma. Informacijos ir komunikacijos technologija (vienas tyrimų tikslų Vienos TU) pakeitė mūsų gyvenimą per paskutinius dešimtmečius radikaliau nei kokia kita technologinė sritis. Vienintelė naujovė, kuri yra pristatoma „Atgal į ateitį 2“, yra vaizdo telefonija per didelius ekranus – tai tiksli prognozė, tačiau šiuo atžvilgiu filmo kūrėjai jau aštuoniasdešimtaisiais galėjo būti kūrybingesni.

Tiksliai išpranašauti buvo specialūs akiniai, kurie rodo informaciją – jie primena kažkuo Google-Glass projektą. Vienos TU realizuojami panašūs projektai. Taip išmanūs akiniai pavyzdžiui vaizdo kameros pagalba galėtų nustatyti, kur jie tuo metu randasi, ir priklausomai nuo to, paskelbti nuorodas. Sudėtinguose pastatuose kaip pavyzdžiui oro uoste galima būtų išvengti bereikalingų apylankų.

Vienoje srityje reikėtų tikrai džiaugtis, kad „Atgal į ateitį“ ženkliai prašovė: rėksmingai įkyri metalo spalvos mada, kuri pristatoma šiame filme, laimei neįsitvirtino. Nors: ar mes nesutiktume su tuo, jeigu už tai gautume skraidančias lentas?

Šaltinis: https://www.tuwien.ac.at/aktuelles/news_detail/article/9739/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Kaip medijos įtakoja mūsų gyvenimą?

Ar per internetą, laikraštį, knygas arba internetą. Pasak 2009-ais metais pasirodžiusio tyrimo Austrijoje kiekvienas žmogus vidutiniškai iki 100 kartų per dieną yra konfrontuojamas su kažkuria šių medijų. Toliau medijos turi daugiau įtakos vaikams nei tėvai, mokytojai arba draugai. Tai galioja tiek naujoms tiek įprastoms medijoms. Tuo tarpu buvo ištirtas medijų vartojimas pas jaunuolius tarp 10 ir 16 metų nuo knygos iki televizoriaus iki interneto ir SMS. Medijų įtaka vaikams neturėtų reikšti siaubo scenarijaus tėvams ir pedagogams. Tyrimas nori rasti būdus, vaikams ir jaunuoliams modernių medijų dėka žaismingai perteikti žinias.

Tuo tarpu reikia būti atsargiems, kad nebūtume apriboti savos nuomonės, kuri pirmiausia vaikams vaidina centrinę rolę charakterio vystymesi. Tačiau apie tai vėliau. Anksti ryte, pakeliui į darbą, arba vakarinio televizijos seanso metu. Medijas galima palyginti su didžiuliu, supainiotu tinklu, kuris puikiai integravosi mūsų kasdieniame gyvenime, ir kuriam mes sunkiai galime atsispirti.

Šis faktas siūlo platų galimybių spektrą, ne tik vartotojams – kaip pavyzdžiui greitam ir tikslingam informacijos gavimui, komunikacijai, švietimui ir pramogai. Ir politikoje, ekonomikoje ir religijoje medijos vaidina centrinį vaidmenį. Ten tikslinga neteisinga informacija arba paprasčiausiai pranešimų praleidimu gali būti nuskriaudžiamos tam tikros partijos, įmonės arba religinės grupės, arba atitinkamai remiamos. Tikslingu medijų panaudojimu liaudis gali daryti didelį spaudimą politikai. Tai veikia aišku tik tada, kai naudojama medija yra prieinama plačiai potencialių rinkėjų masei, kaip pavyzdžiui televizija arba žurnalai.

Platus mūsų gyvenimo aspektas, kuris yra stipriai įtakojamas, yra mūsų vartotojiškas elgesys. Modernios medijos kaip internetas, žurnalai arba televizija yra trys pagrindiniai reklamos skleidėjai. Dideli koncernai kasmet investuoja daug milijonų į reklamą – ne be priežasties. Plataus mąsto reklaminės kampanijos stipriai įtakoja mūsų asmeninę nuomonę apie tam tikrus produktus. Tik neapsižiūrėk, jau kaupiasi namų ūkyje nereikalingi produktai, kuriuos kažkada matėme reklamoje ir galvojome: „Šito man būtinai reikia! Taigi rekomenduojama ekspertų.“ Kai tik pradedame galvoti nuodugniau apie produktą, atsitokėjame, kad tai buvo vien pinigų švaistymas.

Kitas mūsų gyvenimo punktas, kuris per nesąmoningą medijų įtaką lėtai, bet nuolat yra įtakojamas, yra mūsų dienotvarkė. Mobilusis telefonas ir internetas modernioje visuomenėje reiškia svarbią komunikacijos sąsają, tiek jaunuoliams tiek suaugusiems. Ar per telefoną, SMS ar el. paštą. Nuolat tobulėjančių technologijų komunikacijos sektoriuje dėka, yra vis paprasčiau susiorganizuoti arba susitarti. Tačiau to paseka yra tai, kad mūsų gyvenimas tampa vis greitesniu ir staigesniu. Dažnai nelieka laiko atsipalaiduoti, kadangi visą laiką kalbame telefonu arba rašome el. žinutes.

Kai kuriuose namų ūkiuose televizijos programa jau diktuoja kasdienį gyvenimą. Pradedame planuoti savo gyvenimą pagal televizorių, vietoj to, kad pritaikyti televizorių savo gyvenimo ritmui. Šalia žinių, dokumentacijų ir dalykinių knygų mūsų pasaulėvaizdį gali įtakoti ir pramoginės medijos, kas yra daug blogiau. Nes šiuos atveju viskas vyksta nesąmoningai. Grupės ir asmenys, politinių ar religinių pažiūrų, gali medijų pagalba būti lengvai stilizuojami kaip piktybiniai.

Kaip pavyzdį galima paimti nacių režimą, kuris vaikiškų knygų pagalba kurstė žmones prieš žydus. Žurnalistai praleidžia tam tikrus aspektus ir vietoj to pabrėžia kitus. Taip jie manipuliuoja mūsų mąstymu, ir būtent ta linkme, kuri jiems yra parankesnė. Būtent ekonominiame sektoriuje medijos gali turėti mirtiną įtaką investuotojų nuomonei, kas gali stipriai įtakoti ekonomikos augimą. Todėl medijų vartotojas turi pradėti pats galvoti. Pradėti atrasti melą ir atskirti jį nuo tiesos. Ne iškart viskuo tikėti, ką girdime per radiją arba skaitome internete. Pradžioje pamąstyti, pačiam kontroliuoti ar tai, kas pasakojama, tikrai atitinka realybę. Neapsisprendus arba trūkstant specialių žinių, galima paklausti patikimų žmonių, kad sužinotume jų požiūrį tam tikra tema.

Reikia mokintis, neleisti kurti savo gyvenimo medijoms, pačiam apsispręsti, kam pritariame etiniuose, ekonominiuose, religiniuose arba politiniuose klausimuose arba nepritariame. Tai gali būti labai sunku, visų pirma tada, kai užaugome medijų apsuptoje aplinkoje ir nieko kito nežinome. Nuo vaikystės esame jų įtakojami, sąmoningai ar nesąmoningai. Mano nuomone vien faktas, kad apie šią temą mąstome, yra pirmas žingsnis į pasaulį, kur sava nuomonė yra pirmoje vietoje!

Šaltinis: https://schulzeug.at/deutsch/eroerterungen/wie-beeinflussen-medien-unser-leben/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime