Informacija visiems

Projektų valdymo programinės įrangos funkcijos ir techninės charakteristikos

Projektų valdymas yra esminė užduotis, kuriai priklausomai nuo projekto rūšies, projekto dydžio, rizikos, projekto aplinkos, srities ir konkrečios užduoties reikia skirtingų valdymo disciplinų. Atitinkamai yra tikslinga, tematiškai struktūrizuoti reikalavimus projektų valdymo programinės įrangos funkcijoms. Taip yra įmanoma, pirma nustatyti reikalingą programinės įrangos kategoriją, o antra sistematiškai apklausti vėlesnius programinės įrangos vartotojus pagal jų poreikius.

Kaip pagalba Jūsų tinkamos projekto valdymo programinės įrangos pasirinkimui šis kompaktinis įvadas siūlo tematiškai struktūruotą reikalavimų katalogą. Katalogas remiasi ilgamečiu darbu su tema ir daugybe pokalbių su projektų valdymo programinės įrangos tiekėjais ir vartotojais.

Naudokite šį katalogą (žr. tolesniuose straipsniuose), gauti aiškumo savo poreikiuose. Taip pat jis Jums suteiks pagrįstą pokalbių pagrindą struktūruotam dialogui su Jus dominančių produktų tiekėjais.

Žiūrėkite į katalogą kaip į pasiūlymą, kurį Jūs turite pritaikyti Jūsų specifinei situacijai – papildant tolesnėmis temomis arba praleidžiant nereikalingas funkcijų sritis. Jei tam tikros funkcijos jau atliekamos kitais programinės įrangos produktais, pvz. ERP sistema, tada turėtumėte įrašyti šią sąsają su esama programine įranga į Jūsų reikalavimų sąrašą.

Toliau rasite Projektų Žurnalo reikalavimų katalogą projektų valdymo programinei įrangai, tokį, koks yra naudojamas programinės įrangos pardavime. Vienareikšmiškas prioritetų nustatymas pagal temas yra neįmanomas, kadangi apie reikalavimo svarbą nusprendžia vien tik individualus vartotojo poreikis. Todėl temų sritys yra pateiktos alfabetiškai. Kiekvienai temos sričiai yra aprašyti penki vienas po kito pateikti funkcijų etapai. Atsisakykite pagundos, visose srityse reikalauti maksimalaus funkcionalumo. Daugiau savybių nereiškia daugiau naudos, tačiau visada didesnes išlaidas!

Atkreipkite dėmesį, kad savybių profiliai Projektų Žurnalo programinės įrangos pardavime remiasi gamintojų saviatestacija. Todėl konkretaus produkto individualiam patikrinimui ir įvertinimui yra būtinai reikalinga, kad Jūs svarbius reikalavimus patikrintumėt produkto demonstracijoje su tiekėju. Pvz. yra didelių skirtumų valdymo ypatumuose, kurie atitinka specifinius reikalavimus. Dažnai naudojamai funkcijai yra svarbu, ar ji gali būti atlikta su nuolat turima komanda, ar jai turi būti atliktas individualus programavimas.

Šaltinis: https://www.projektmagazin.de/projektmanagement-software-kompakt

Prieinamos programinės įrangos kūrimas – šansai ir rizika

Kritiškai pažiūrėjus prieinamuose interneto puslapiuose slypi ir šansai ir rizika. Atlikti tyrimai ir testai rodo, kad nei naršyklės nei pagalbinių priemonių gamintojai pilnai nesilaiko standartų. Tačiau kuo daugiau programų kūrėjai ir interneto puslapių užsakovai domisi tema prieinamumas, laikosi standartų ir WCAG arba BITV direktyvų, tuo greičiau bus ir iš naršyklių ir pagalbinių priemonių gamintojų pusės įgyvendintas standartizuotas priėjimo būdas.

Lankytojas turi naudos iš greičiau įdiegiamų rinkmenų, didesniam vartotojų spektrui ir didesniam prietaisų skaičiui prieinamo turinio, pagal poreikius pritaikomų puslapių ir visų puslapių pritaikymo spausdinimui.

Klientų požiūriu prieinamus puslapius lengviau prižiūrėti, maketavimas gali būti be problemų pakeistas, o puslapiai be didesnių pastangų parengti spausdinimui. Taip sumažinamos pritaikymų išlaidos, naršyklės pozicija ir prieinamumas yra pagerinami.

Interneto puslapių dizaineriui arba interneto puslapių programuotojui yra lengviau kurti ir prižiūrėti puslapius, programavimas atliekamas nepriklausomai nuo prietaisų. Taip pat prieinamas interneto puslapių programavimas suteikia konkurencinį pranašumą.

Prieinamų interneto puslapių įgyvendinimas gali būti susijęs su papildomomis investicijomis. Įmonės ekspertai turi būti įsitikinę, darbuotojai paruošti, apmokyti ir motyvuoti.

Visiškai naujo internetinio puslapio programavimas pradžioje bus kompleksiškesnis, tačiau turi būti perteiktos reikalingos žinios. Turi būti atlikti testai, galimai ir iš eksternalių vietų, turinys turi būti paruoštas paprasta kalba, paruošti papildomi tekstai nuotraukoms, animacijoms ir video įrašams. Įvairių formatų pasiūla reikalauja papildomo dizaino. Java skripto funkcionalumas turi būti patikrintas ir užtikrinti alternatyvūs prieigos būdai.

Šaltinis: http://www.die-barrierefreie-website.de/barrierefrei/standardbasierte-entwicklung.html

Kas yra projektų valdymo programinė įranga?

Projektų valdyme yra daug pasikartojančių užduočių ir standartizuotų procesų, kuriems naudos teikia kompiuterių panaudojimas. Su projektu susijusios išlaidos ir tuo pagrįstas planavimo ir dabartinės būklės palyginimas, pavyzdžiui su uždirbtos naudos analize yra tipiški pavyzdžiai. Iš esmės visas šias užduotis galima atlikti ir su įprasta biuro programine įranga, ypač naudingos yra skaičiuoklės. Specialiai projektų vadovų reikalavimams sukurta projektų valdymo programinė įranga gali greičiau ir veiksmingiau paremti specifinius planavimo ir stebėjimo metodus. Tačiau ir brangiausios ir daugiausia funkcijų turinčios priemonės negali atstoti projektų vadovo kompetencijos.

Projektų valdymo programinė įranga“ nėra aiškiai apibrėžtas produktas – iš esmės tuo galima vadinti viską nuo el. pašto kliento iki duomenų baze paremto multi projekto ir projekto portfelio programinės įrangos. Todėl yra naudinga pirmiausia išsiaiškinti, apie kurią programinės įrangos rūšį kalbama. Iš esmės projektų valdymo programinę įrangą galima suskirstyti į sekančias grupes:

  1. Planavimo programinė įranga, su kuria galima kurti tinklo planus, projekto struktūros planus, reikalavimų sąrašus ir panašiai.

  2. Resursų valdymo programinė įranga, su kuria esami resursai (darbuotojai, mašinos, patalpos ir t.t.) priskiriami užduotims ir valdoma jų apkrova.

  3. Kontrolingo programinė įranga išlaidų skaičiavimui, projekto biudžeto buhalterinei kontrolei, projekto pažangos stebėjimui, taip pat terminų laikymuisi ir pagrindinių rodiklių prognozei.

  4. Programinės įrangos sprendimai specialioms projektų valdymo užduotims, pvz. konfigūravimo valdymui, kokybės valdymui, rizikos valdymui, ekonomijos apskaičiavimui, proceso optimizacijai ir t.t.

  5. Dokumentų valdymo sistemos projekto dokumentų administracijai ir archyvavimui.

  6. Bendradarbiavimo platformos projektų komunikacijai atlikti ir projektų valdymo procesams paremti, pvz. darbų srauto pavaizdavimui.

  7. Programos projekto technikai ir projekto portfelio valdymui, pvz. su bendrais įmonės projektų portfelio top menedžmentui vaizdais.

  8. Standartinė biuro programinė įranga (tekstų apdorojimas, skaičiuoklė, prezentacija ir duomenų bazės valdymas).

  9. Telekomunikacijos programinė įranga (el. pašto klientas, naršyklė, video konferencijos ir t.t.)

Planavimas, resursų valdymas ir kontrolingas yra paprastai sujungti viename programinės įrangos produkte ir atitinka bendrą projektų valdymo programinę įrangą. Tarp tiekėjų šiuo metu yra konkurencija, su vienu produktu pasiūlyti daugumą viršuje išvardintų kategorijų. Šio programavimo rezultatas yra sudėtingos programinės įrangos sprendimai, su didžiule apimtimi ir atitinkamai aukštais įvedimo reikalavimais.

Standartinės biuro programinės įrangos sąraše priskyrimas projektų valdymo programinei įrangai paaiškina, kad projektų valdymas nereikalauja atskiros programinės įrangos. Būtent mažiems projektams yra prasminga, kilusias užduotis spręsti su esamų taikomųjų programų pagalba. Kuo didesnis ir sudėtingesnis projektas, tuo labiau tenka patirti šių programų pajėgumo ribas, taip kad reikia griebtis projektų valdymo programinės įrangos.

Šaltinis: https://www.projektmagazin.de/projektmanagement-software-kompakt

Prieinamos programinės įrangos kūrimas – pirmi žingsniai

Bendrai pažiūrėjus kuriant prieinamą web dizainą iškyla „Top 10“ klausimų, kurių teigiamas atsakymas reiškia didelį žingsnį link prieinamos informacijos technikos:

  1. Ar naudojamos aktualios technologijos?

  2. Ar puslapis valdomas ir be Java skripto?

  3. Ar diagramos papildytos alternatyviais tekstais ir aprašymais?

  4. Ar puslapis sukurtas kontrastingai?

  5. Ar šriftai yra kintamo mastelio?

  6. Ar rėmai paženklinti ir ar siūlomas alternatyvus plotas taip pat ar naudojami struktūravimo konteineriai?

  7. Ar struktūravimo elementai naudojami teisingai?

  8. Ar naudojama paprasta ir aiški navigacija?

  9. Ar nuorodos prasmingai aprašytos ir ne kontekste?

  10. Ar įmanomas valdymas klaviatūra?

Įgyvendinant prienamą web dizainą galima pradėti nuo pagrindinių pakeitimų kaip tikslaus dokumento tipo prisegimas, teksto alternatyvų papildymas taip pat prasmingų puslapių pavadinimų suteikimas. Toliau turėtų sekti galiojančio ir semantiškai teisingo pagrindinio teksto pritaikymai, integruoti šrifto elementai ir spalvų informacijos turi būti pakeisti puslapio stiliaus nuorodomis ir suformuoti prieinami formuliarai bei duomenų lentelės. Pabaigoje reikėtų visiškai atskirti turinį ir maketavimą, perkeliant visus formatavimus ir pozicijas į CSS duomenis.

Šimtaprocentinis preinamumas tikriausiai negali būti pasiekiamas dėl daugybės individualių kliūčių. Tačiau yra įmanoma patikrinti dokumentų galiojimą ir prieinamumą su testinių įrankių pagalba ir įgyvendinti W3C pasiūlymus (Web Content Accessibility Guidelines) kuriant prieinamus web puslapius.

Šaltinis: http://www.die-barrierefreie-website.de/barrierefrei/standardbasierte-entwicklung.html

Iššokančių langų ir kitų animuotų puslapio elementų blokavimas

images

Animuoti elementai ir iššokantys reklamos langai-Puikus reklamos būdas.

Ar tikrai šis reklamos būdas toks nusotabus?

Taip jis tikrai patraukia interneto svetainės lankytojų dėmesį. Taigi atsiranda šiokia tokia garantija, kad reklamuojamas dalykas bus pastebėtas. Tačiau toks reklamos būdas turi ir nemalonių pusių. Nes įdomiausioje įdomiausioje straipsnio vietoje iššokęs reklaminis langas arba visuose naršyklės lango kampuose mirksintys, blyksintys, judantys, šokinėjantys elementai ne tik blaško dėmesį ir trukdo skaityti dominančią informaciją eiliniams sveikiems piliečiams, bet ir labai apsunkina interneto naršymą neįgaliesiems. Ekrano skaitytuvai negali skaityti animacinių elementų, kurių daugelis yra sukurti naudojant flash technologiją, todėl neregiams tokie puslapiai tampa neprieinami, jeigu informacija nepateikta alternatyviu būdu.

Jie taip pat labai trukdo ir silpnaregiams ne tik vargina akis, bet ir trukdo rasti reikiamą informaciją.

Iš dalies bent jau silpnaregiams problemą išspręsti padeda įvairūs reklamos langų ir animuotų puslapio elementų blokavimui skirti naršyklių įskiepiai.

Jie veikia beveik visose naršyklėse Internet Explorer, Mozilla Firefox, Safari ir kitose. Dažniausiai vadinami Ad block, Pop-up blocker ir pan.

Tačiau įsidiegti siūlomą reklamos langų blokavimo įskiepį nepakanka jį dar reikia sukonfigūruoti, o vėliau pažymėti ir įtraukti į blokuojamų elementų sąrašą naujus elementus.

Dar galima būtų pamėginti naršyklėje išjungti grafinių elementų rodymą ir naršyti tik tekstą. Neregiams šis sprendimas visai tiktų, tačiau silpnaregiams, kurie dar gali įžiūrėti nuotraukas, toks būdas netiktų, kadangi kartu su reklamomis būtų blokuojamos ir tekstinę informaciją papildančios nuotraukos.

Vokietijoje apdovanoti geriausi interneto puslapiai neįgaliesiems

Akcija Žmogus ir fondas Skaitmeniniai Šansai apdovanojo geriausius vokiškus interneto puslapius neįgaliesiems. Iš viso 17 interneto puslapių gavo „Bitės“ apdovanojimą. Žodis Bitė reiškia prieinamą internetą su naujomis galimybėmis. Auksinė Bitė nukeliavo pas parduotuvę Manufactum, sidabrinė atiteko Credit Suisse interneto pasiūlymui online bankininkystei Šveicarijoje, bronza Vokietijos paštui DHL ir Hamburgo susisiekimo sąjungai.

Kategorijoje kasdien atnaujinamos informacijos paieška ir serviso pasiūla buvo pagerbti Pietvakarių Radijo Stotis taip pat savaitinio laikraščio Laikas online pasiūla. Administracijos portalas bund.de ir pacientų informacijos portalas Baltasis Sąrašas gavo sidabrą. Paprastos paieškos ir serviso pasiūlos kategorijoje laimėjo duomenų bazė mobidat – gyventi be barjerų Berlyne.

Srityje sudėtingi informacijos ir komunikacijos pasiūlymai geriausi puslapiai buvo miesto biblioteka Marzahn-Hellersdorf Berlyne, bendruomenė Issum ir miestas Nettetal taip pat austriškas kuratoriumas Fortuna. Kandidatavo 326 interneto puslapiai iš Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos.

Prieinamumo ženklas pasak fondo Skaitmeniniai Šansai vadovės Jutos Krol, yra ypatingas interneto puslapių maketavimas, pavadinimai turi būti pavaizduoti tokie dideli, kad ryškiai skirtųsi nuo teksto. Kiekvienas puslapio elementas turi būti pasiekiamas per klaviatūros komandas. Šrifto dydis turi būti reguliuojamas, garso įrašai turi būti pateikiami išversti į gestų kalbą kurtiems. Suparalyžiuoti arba žmonės su amputuotomis galūnėmis turi galėti valdyti puslapius su galvos arba kojų pele.

Šaltinis: http://www.focus.de/digital/computer/medien-beste-internetseiten-fuer-behinderte-geehrt_aid_460315.html

Silpnaregiams geriau matyti padeda ir fototechnika

images

Geriau matyti gali padėti ne tik įprasti optiniai prietaisai (akiniai, didinamieji stiklai), bet ir kitos paskirties elektroniniai įrenginiai, elektroninių knygų skaityklės bei fototechnika.

 

Labiausiai tinka skaitmeniniai fotoaparatai, filmavimo kameros ir mobilieji įrenginiai su fotoaparatu (mobilieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai), kuriuose įdiegta optinio priartinimo funkcija (angl. optical zoom). Atkreipkite dėmesį, kad skaitmeninio priartinimo (angl. digital zoom) funkcija naudotis neverta, nes vaizdas nepriartinamas, o tik koreguojamas. Optinio priartinimo funkcija galima pasinaudoti, jei reikia įžiūrėti paveikslėlius arba užrašus, prie kurių neįmanoma priartėti tiek, kad juos būtų galima perskaityti.

 

Prietaiso objektyvas nukreipiamas į reikiamą objektą, objekto vaizdas priartinamas naudojantis skaitmeninio priartinimo funkcija ir nufotografuojamas. Jeigu jį vis dar sunku įžiūrėti, galima „apkirpti“ nuotraukos kraštus naudojantis prietaise įdiegto nuotraukų redagavimo įrankių rinkinio arba nuotraukų redagavimo programos [crop] funkcija, tada centre esantis objektas tampa geriau matomas.

Ar elektroninių paslaugų vystymo planai atitinka realybę?

images

Prasidėjus Naujiesiems metams visiems įdomu patikrinti ir įvertinti įvariausias prognozes ir pasiekimaus.

http://ec.europa.eu/digital-agenda/en/european-egovernment-action-plan-2011-2015 galima rasti Europos elektroninės valdžios veiklos planą 2011-2015 m. Nors 2015 tik prasidėjo visgi galima bent peržvelgti, kiek šis planas atitinka realybę. Išsamiai analizei reikėtų išsamaus straipsnio pasibaigus 2015 metams.

Europos Komisijos e.vyriausybės veiksmų planas 2011-2015 skatina naujos kartos elektroninės valdžios paslaugų teikimą. Ji remiasi keturiais politiniais prioritetais pateiktais Malmės deklaracijoje.

Skatinti įmones ir piliečius

Stiprinti bendrosios rinkos mobilumą

Susieti efektyvumą ir veiksmingumą

Sukurti būtinas priemones ir prielaidas šiems punktams įgyvendinti.

Tiek europinėmis, tiek nacionalinėmis priemonėmis siekiame padėti bendradarbiauti kurti ir tobulinti naujas belaides elektroninės valdžios paslaugas vietiniu, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygiu.

Mūsų tikslas yra optimizuoti tarpvalstybines elektroninės valdžios paslaugas, skirtas tiek piliečiams, tiek verslui nepriklausomai nuo jų kilmės šalies išsivystymo lygio.

Įskaitant elektroninį parašą ir elektroninę tapatybę. Elektroninės paslaugos turėtų apimti šias visuomenės gyvenimo sritis e-teisę, e-sveikatą, mobilumą, socialinę apsaugą ir suteiks konkrečių privalumų tiek piliečiams, tiek verslui bei Europos šalių vyriausybės. Komisija ir toliau savo pavyzdžiu skatins ir toliau diegti elektronines paslaugas.

Mūsų tikslas –2015 metais padidinti elektroninėmis paslaugomis besinaudojančių gyventojų skaičių iki 50 proc. O verslo įmonių skaičių iki 80 procentų.

2015 m. sausio 13 d. antradienį bent keliuose interneto portaluose pasirodė straipsnis apie Lietuvos gyventojų naudojimosi elektroninėmis paslaugomis 2014 m.

2014 m. gale internetu naudojosi 71% 16-74 m. amžiaus Lietuvos gyventojų.

Valstybės institucijų svetainėse lankėsi 32% gyventojų (45% interneto vartotojų). Šis rodiklis per metus išaugo 5 proc. punktais.

Pernai dokumentų pildymą ir teikimą internetu pagal populiarumą Lietuvoje lenkė tik informacijos apie institucijas paieška – tai darė 49% respondentų, kurie lankėsi šių institucijų svetainėse, arba 16 proc. gyventojų. www.lrv.lt tinklalapio duomenimis elektroninėmis paslaugomis naudojosi 2012 metais valstybės institucijų elektroninėmis paslaugomis naudojosi 37 procentai Lietuvos gyventojų.

Nors elektronininėmis paslaugomis besinaudojančių Lietuvos gyventojų skaičius auga, bet galim saves paklausti, kas trukdo žmonėms naudotis elektroninėmis paslaugomis.

Daug geresnė situacija verslo sektoriuje. 2014 m. pradžioje kompiuteriais ir internetu naudojosi visos gamybos ir paslaugų įmonės, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų, remdamasis informacinių technologijų (IT) naudojimo įmonėse tyrimo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

 

Šaltiniai: www.lrv.lt, www.std.lt, www.penki.lt, www.elektronika.lt, www.technologijos.lt

Raktažodžiai: elektroninės paslaugos, ePaslaugos, eVyriausybė, paslaugos, Europos Sąjunga.

 

 

Ko vertos kalbančios interneto naršyklės

images

Beveik visose naujesnėse naršyklių versijose galima rasti mygtuką kurį nuspaudus naršyklė garsiai perskaitys puslapio tekstą arba pažymėtą jo dalį. Tiesa, ji tinka tik angliškam tekstui skaityti, o lietuvišką skaitys kaip koks anglakalbis žmogus, nesimokęs lietuvių kalbos.

Šiek tiek matantiems žmonėms gan neblogas dalykas, kaip pagalbinė priemonė. Taip pat šis naršyklės resursas labai tinka besimokantiems anglų kalbos, nes padeda pasitikrinti kaip teisingai tariamas vienas ar kitas žodis.

Aklieji paprastai naudojasi sintezatoriumi, tad šis ir skaito visus jam įskaitomus tekstus, taip pat ir interneto puslapius. Todėl naršyklės galimybė skaityti tekstą atskirai paimta ne kažin ko verta, juk prieš naudojantis naršykle dar reikia įjungti kompiuterį, ją paleisti, susirasti reikiamą meniu punktą, taigi visam tam reikia arba matančio žmogaus pagalbos arba sintezatoriaus.

Neseniai pasirodė kalbančios naršyklės (talking browsers), kaip rašo jos kūrėjai šios programėlės skirtos mobiliesiems telefonams kol kas tik Android arba iPhone.

Kaip teigia kūrėjai jos skirtos labai labai užimtiems žmonėms, kad galėtų ne tik įprastai skaityti interneto puslapius, bet ir juos “perklausyti”, kai skaityti negali arba nesinori.

Pati programėlė atrodo neblogai,užima mažai vietos tik apie 80 mb, siūlo persiųsti elektroniniu paštu puslapio teksto audioįrašo nuorodą, kurti mėgstamiausių puslapių sąrašus, tiesiog naršyti ir t. t. tik nemokamoje versijoje periodiškai išlendančios reklamos tikrai nepalengvina naršymo, įspėjimas, kad programėlės darbui būtinai reikalingas interneto ryšys irgi nedžiugina. Dar tikrai yra ką tobulinti, juolab, kad ir lietuvių kalbos ši programėlė nemoka. Taip pat norint ją pasiekt reikia suderinti su mobiliojo įrenginio ekrano skaitytuvu.

Kol kas neregiams iš jos nebūtų naudos, gal kiek naudingesnė silpnaregiams.

Visgi tokios programėlės atsiradimas suteikia viltį, kad laikui bėgant šioje srityje viskas ištobulės taip, kad bet kuris žmogus, kai nusibos žiūrėt į ekraną ir skaityt jame rodomą tekstą, net nesusimąstęs įsijungs skaitymo balsu režimą ir klausysis skaitomo teksto.

Ar Jūsų sukurtose paskaitos, seminaro ar pristatymo skaidrėse informacija bus pateikta visiems dalyviams patogiais būdais?

images

Dauguma žmonių į šį klausimą atsakytų “taip”. Ar tikrai taip ir yra?

Pabandykime pagalvoti apie tai jog auditorijoje gali būti neįgalių žmonių. Ar jie gautų visą paskaitoje pateikiamą informaciją?

Kaip sukurti tokį pristatymą, kad jis būtų naudingas ir informatyvus visiems renginio dalyviams tiek sveikiesiems, tiek neįgaliesiems.

Šiame tekste pateiksime keletą praktinių patarimų, kaip kurti visiems pritaikytus pristatymus.

Svarbiausia:

Pagalvokite kokiai auditorijai bus skirtas Jūsų renginys.

Visada yra didesnė ar mažesnė tikimybė, kad auditorijoje atsiras žmonių kurių

sutrikusi rega arba klausa, kuriems sunku judėti arba kalbėti.

Taip pat vertėtų prisiminti, jog kai kurie žmonės dėl savo negalios gali turėti čia neįvardytų specialių poreikių, nes vargu ar įmanoma viską išvardinti viename neilgame tekste.

Pavyzdžiui: žmogui, kuriam sunku susikaupti ilgesnio renginio metu reikėtų keleto pertraukėlių, kad galėtų pailsėti.

Deja, daugelis renginių vedėjų, lektorių ar mokytojų dažnai tiesiog pamiršta pagalvoti apie tai ar renginio dalyviai turi kokių nors specifinių poreikių. Taip pat mano, jog yra gana sunku, jog visi renginio dalyviai gautų visą pateikiamą informaciją jiems patogiausiu būdu.

Tačiau patogus informacijos pateikimas neįgaliesiems yra naudingas ir sveikiems žmonėms.

Pavyzdžiui skaidrėse pateikiamos medžiagos įgarsinimas (lentelių, paveikslų, nuotraukų aprašymai) tinka ne tik neregiams ar negalintiems suvokti parašyto teksto žmonėms, bet ir žmonėms, kurie yra audialai (žmonės, geriausiai suvokiantys, žodžiu pateikiamą informaciją).

Žodžiu ir vaizdu pateikta informacija geriau išlieka atmintyje.

Kurtiesiems ir sunkiai suprantantiems kalbą žmonėms skirtas (Computer Aided Real–Time Captioning) lektoriaus kalbos teksto spausdinimo ir rodymo realiu laiku įrenginys padeda ir tiems žmonėms, kurie prastai moka kalbą, kuria skaitoma paskaita, taip jie gali pasitikrinti ar teisingai išgirdo, ką sakė lektorius.

Derėtų pagalvoti apie dalyvių poreikius jau planuojant renginį. Vertėtų pasidomėtį ar tarp dalyvių tiek lektorių, tiek klausytojų bus žmonių, kuriems reikės pateikti pateikti medžiagą kitokiu formatu nei daugumai.

Klausimą apie tai ar dalyviai turi specialių poreikių būtų gerai įtraukti į registracijos anketas, kvietimus ar pan.

Renginio vieta turėtų būti patogi ir lengvai bei greitai pasiekiama visiems dalyviams.

Vaizdo medžiaga ir lektorius turėtų būti gerai matomi ir girdimi visiems dalyviams, o lektorius turėtų gerai matyti ir girdėti klausytojus.

Derėtų pasirūpinti tinkamais mikrofonais ir garso aparatūra, bei ryškiu, tačiau ne akinančiu patalpos apšvietimu.

Taip pat reikėtų pateikti visą paskaitos medžiagą įvairiais elektroniniais formatais: garso, vaizdo, teksto.