Informacinės technologijos

Pirmyn į ateitį

Holivudas jau seniai mąsto apie ateities techniką. Kartais visai ne į temą, kartais pataiko. Atgal į ateitį dienos santrauka.

Beprotiškai futuristiniame pasaulyje atsiduria Martis Makflajus, kai jis filme „Atgal į ateitį 2“ atsiranda 2015-uose metuose. Po kelionės laiko mašina jis atkeliauja 2015-ų metų spalio 21-ą – arba bent jau versijoje, kaip aštuoniasdešimtaisiais buvo įsivaizduojama, kai filmas pasirodė kino teatruose. Kai kuria prasme tuo metu visai gerai buvo numatoma techninė pažanga.

Likti ant žemės yra nuobodu

Skraidančios lentos! Jos tiesą sakant pakankamai nereikalingos, tačiau kas vieną kartą jas pamatė, turi jas turėti. Kai Martis Makflajus aštuoniasdešimtaisiais juda su riedlente, 2015-ų metų jaunimas dumia su skraidančiom lentom per gatves. Deja tikrovė mus nuvylė ta linkme: tiesa, yra bandymų, gaminti skraidančias lentas, tačiau tokios jau smagios jos ligšiol nėra. Skraidančias lentas galima realizuoti su superlaidumo magnetais, tačiau jos gali judėti tik nurodyta linkme, kuri prieš tai buvo nutiesta žeme. Realistinio tikros skraidančios lentos modelio iki šiol nėra. Gaila – kadangi komercinė pasekmė būtų garantuota.

Geriau atrodo su 3D ekranais. Filme reklaminė lenta virš kino teatro praneša apie Blockbuster „Baltasis ryklys 19“ – ir ekrane atsiranda trijų dimensijų ryklys, kuris tarsi puola Martį Makflajų. Ši technologija šiandien iš tiesų ranka pasiekiama. Vienos Techninis Universitetas ir įmonė TriLite pristato lazerinio ekrano prototipą, kuris įgalina 3D vaizdą, be jokių specialių akinių. Šiuo atveju „Atgal į ateitį“ teisingai atspėjo technologiją, kuri tuomet dar net neturėjo pradmenų.

Daugelyje Holivudo ateities scenarijų automobilis pakilo į orą. Ir „Atgal į ateitį“ skrendama vietoj to, kad nuobodžiai riedėtume per gatvę. Iš šios idėjos kol kas nieko neįvyko, ir neprognozuojama, kai tai greitai pasikeis. Iš energetinės perspektyvos negalima įsivaizduoti kažko dar neefektyvesnio kaip skraidantis individualus transportas. Šiandien planuojama (ir moksliniame eismo ir miesto planavime) daugiau viešasis transportas ir trumpų atstumų miestas.

Kur dingo internetas?

Kiti pokyčiai, kurie šiandien sprendžia mūsų kasdienybę, nebuvo numatyti. Apie internetą ir mobilią komunikaciją filme nieko nerodoma. Informacijos ir komunikacijos technologija (vienas tyrimų tikslų Vienos TU) pakeitė mūsų gyvenimą per paskutinius dešimtmečius radikaliau nei kokia kita technologinė sritis. Vienintelė naujovė, kuri yra pristatoma „Atgal į ateitį 2“, yra vaizdo telefonija per didelius ekranus – tai tiksli prognozė, tačiau šiuo atžvilgiu filmo kūrėjai jau aštuoniasdešimtaisiais galėjo būti kūrybingesni.

Tiksliai išpranašauti buvo specialūs akiniai, kurie rodo informaciją – jie primena kažkuo Google-Glass projektą. Vienos TU realizuojami panašūs projektai. Taip išmanūs akiniai pavyzdžiui vaizdo kameros pagalba galėtų nustatyti, kur jie tuo metu randasi, ir priklausomai nuo to, paskelbti nuorodas. Sudėtinguose pastatuose kaip pavyzdžiui oro uoste galima būtų išvengti bereikalingų apylankų.

Vienoje srityje reikėtų tikrai džiaugtis, kad „Atgal į ateitį“ ženkliai prašovė: rėksmingai įkyri metalo spalvos mada, kuri pristatoma šiame filme, laimei neįsitvirtino. Nors: ar mes nesutiktume su tuo, jeigu už tai gautume skraidančias lentas?

Šaltinis: https://www.tuwien.ac.at/aktuelles/news_detail/article/9739/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Kaip medijos įtakoja mūsų gyvenimą?

Ar per internetą, laikraštį, knygas arba internetą. Pasak 2009-ais metais pasirodžiusio tyrimo Austrijoje kiekvienas žmogus vidutiniškai iki 100 kartų per dieną yra konfrontuojamas su kažkuria šių medijų. Toliau medijos turi daugiau įtakos vaikams nei tėvai, mokytojai arba draugai. Tai galioja tiek naujoms tiek įprastoms medijoms. Tuo tarpu buvo ištirtas medijų vartojimas pas jaunuolius tarp 10 ir 16 metų nuo knygos iki televizoriaus iki interneto ir SMS. Medijų įtaka vaikams neturėtų reikšti siaubo scenarijaus tėvams ir pedagogams. Tyrimas nori rasti būdus, vaikams ir jaunuoliams modernių medijų dėka žaismingai perteikti žinias.

Tuo tarpu reikia būti atsargiems, kad nebūtume apriboti savos nuomonės, kuri pirmiausia vaikams vaidina centrinę rolę charakterio vystymesi. Tačiau apie tai vėliau. Anksti ryte, pakeliui į darbą, arba vakarinio televizijos seanso metu. Medijas galima palyginti su didžiuliu, supainiotu tinklu, kuris puikiai integravosi mūsų kasdieniame gyvenime, ir kuriam mes sunkiai galime atsispirti.

Šis faktas siūlo platų galimybių spektrą, ne tik vartotojams – kaip pavyzdžiui greitam ir tikslingam informacijos gavimui, komunikacijai, švietimui ir pramogai. Ir politikoje, ekonomikoje ir religijoje medijos vaidina centrinį vaidmenį. Ten tikslinga neteisinga informacija arba paprasčiausiai pranešimų praleidimu gali būti nuskriaudžiamos tam tikros partijos, įmonės arba religinės grupės, arba atitinkamai remiamos. Tikslingu medijų panaudojimu liaudis gali daryti didelį spaudimą politikai. Tai veikia aišku tik tada, kai naudojama medija yra prieinama plačiai potencialių rinkėjų masei, kaip pavyzdžiui televizija arba žurnalai.

Platus mūsų gyvenimo aspektas, kuris yra stipriai įtakojamas, yra mūsų vartotojiškas elgesys. Modernios medijos kaip internetas, žurnalai arba televizija yra trys pagrindiniai reklamos skleidėjai. Dideli koncernai kasmet investuoja daug milijonų į reklamą – ne be priežasties. Plataus mąsto reklaminės kampanijos stipriai įtakoja mūsų asmeninę nuomonę apie tam tikrus produktus. Tik neapsižiūrėk, jau kaupiasi namų ūkyje nereikalingi produktai, kuriuos kažkada matėme reklamoje ir galvojome: „Šito man būtinai reikia! Taigi rekomenduojama ekspertų.“ Kai tik pradedame galvoti nuodugniau apie produktą, atsitokėjame, kad tai buvo vien pinigų švaistymas.

Kitas mūsų gyvenimo punktas, kuris per nesąmoningą medijų įtaką lėtai, bet nuolat yra įtakojamas, yra mūsų dienotvarkė. Mobilusis telefonas ir internetas modernioje visuomenėje reiškia svarbią komunikacijos sąsają, tiek jaunuoliams tiek suaugusiems. Ar per telefoną, SMS ar el. paštą. Nuolat tobulėjančių technologijų komunikacijos sektoriuje dėka, yra vis paprasčiau susiorganizuoti arba susitarti. Tačiau to paseka yra tai, kad mūsų gyvenimas tampa vis greitesniu ir staigesniu. Dažnai nelieka laiko atsipalaiduoti, kadangi visą laiką kalbame telefonu arba rašome el. žinutes.

Kai kuriuose namų ūkiuose televizijos programa jau diktuoja kasdienį gyvenimą. Pradedame planuoti savo gyvenimą pagal televizorių, vietoj to, kad pritaikyti televizorių savo gyvenimo ritmui. Šalia žinių, dokumentacijų ir dalykinių knygų mūsų pasaulėvaizdį gali įtakoti ir pramoginės medijos, kas yra daug blogiau. Nes šiuos atveju viskas vyksta nesąmoningai. Grupės ir asmenys, politinių ar religinių pažiūrų, gali medijų pagalba būti lengvai stilizuojami kaip piktybiniai.

Kaip pavyzdį galima paimti nacių režimą, kuris vaikiškų knygų pagalba kurstė žmones prieš žydus. Žurnalistai praleidžia tam tikrus aspektus ir vietoj to pabrėžia kitus. Taip jie manipuliuoja mūsų mąstymu, ir būtent ta linkme, kuri jiems yra parankesnė. Būtent ekonominiame sektoriuje medijos gali turėti mirtiną įtaką investuotojų nuomonei, kas gali stipriai įtakoti ekonomikos augimą. Todėl medijų vartotojas turi pradėti pats galvoti. Pradėti atrasti melą ir atskirti jį nuo tiesos. Ne iškart viskuo tikėti, ką girdime per radiją arba skaitome internete. Pradžioje pamąstyti, pačiam kontroliuoti ar tai, kas pasakojama, tikrai atitinka realybę. Neapsisprendus arba trūkstant specialių žinių, galima paklausti patikimų žmonių, kad sužinotume jų požiūrį tam tikra tema.

Reikia mokintis, neleisti kurti savo gyvenimo medijoms, pačiam apsispręsti, kam pritariame etiniuose, ekonominiuose, religiniuose arba politiniuose klausimuose arba nepritariame. Tai gali būti labai sunku, visų pirma tada, kai užaugome medijų apsuptoje aplinkoje ir nieko kito nežinome. Nuo vaikystės esame jų įtakojami, sąmoningai ar nesąmoningai. Mano nuomone vien faktas, kad apie šią temą mąstome, yra pirmas žingsnis į pasaulį, kur sava nuomonė yra pirmoje vietoje!

Šaltinis: https://schulzeug.at/deutsch/eroerterungen/wie-beeinflussen-medien-unser-leben/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Kaip internetas keičia mūsų gyvenimą

Naujos medijos užplūsta mus ir gali privesti prie konteksto žlugimo, mano Katarina Katser. Ji yra socialinė psichologė ir dirba komunikacijos internete eksperte Europos Tarybos komisijoms ir Vokietijos Bundestagui. Jos knyga “Virtuali psichologija. Gyvenimas tinkle“ pasirodė ką tik.

Bremeno radijas: „Virtuali psichologija“ skamba kaip „Virtualus kriminalumas“. Ar internetas piktas?

Katarina Katser: Yra pykčio žinučių, virtualaus mobingo ir šūdo audrų. Tačiau socialiniuose tinkluose organizuojamos ir plataus mąsto pagalbos akcijos, pavyzdžiui pabėgėliams. Virtualioje psichologijoje kalbama ir apie tai, ką mums iš principo reiškia, kai išmanieji telefonai ir t.t. vis labiau braunasi į mūsų gyvenimą. Dauguma jau nebegalvoja apie tai. Jie priima technologiją tokią, kokia ji yra, ir nešiojasi ją kelnių kišenėje kaip savaime suprantama.

Bremeno radijas: Na ir?

Katarina Katser: Kai kas vyksta suvokimo lygyje, kai mes 24 valandas esame online ir niekada nesiskiriame nuo tinklo. Tai mus įtakoja – galbūt ir neigiamai. Padidėja stresas. Kai kurie žmonės dar vakarais lovoje randasi Twitter arba Facebook.

Bremeno radijas: Bet jauni žmonės juk apsieina su tuo suvereniau.

Katarina Katser: Pasirodo, kad būtent jauna karta, taip vadinami skaitmeniniai čionykščiai, jaučia didžiulį stresą. Reikalavimai ten labai dideli: jei aš nebūsiu WhatsApp arba neatsakysiu tuojau pat į kiekvieną žinutę, aš iškrisiu. Jie nebesiryžta atsijungti.

Bremeno radijas: Internetą turim ne tik nuo vakar. Nejaugi tiek daug kas pasikeitė?

Katarina Katser: Problemų padaugėjo – išmaniųjų telefonų arba planšečių dėka, kuriuos mes nuolat nešiojamės kartu. Tais laikais dar nebuvo Snapchat, WhatsApp arba Facebook. Yra tiek pritaikymų. Jie gali būti labai naudingi, bet gali ir perlenkti lazdą. Mes turime funkcionuoti šiuo interneto ritmu. Nuolat ateina nauji reikalavimai: priminimas apie vizitą, pirkinių sąrašas, profilis turi būti atnaujintas. Taip sukuriamas didžiulis laiko spaudimas. Mes turime prisitaikyti prie šio ritmo. Tai mus apkrauna. Tai gali privesti prie konteksto žlugimo.

Bremeno radijas: Kaip mes iš to vėl išeisime?

Katarina Katser: Pamišėliška tame yra tai, kad taip einasi daugumai žmonių. Dauguma taip galvoja, bet nei vienas nesiryžta pasireikšti. Už to slypi baimė, patekti į pašaliečio rolę. Mes turime sukurti daugiau pasitikėjimo savimi, kad visiems taip einasi, ir žiūrėti, kaip galima sukurti kokias nors strategijas.

Šaltinis: http://www.radiobremen.de/wissen/themen/cyberpsychologie-katzer100.html

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Kaip „daiktų internetas“ keičia mūsų gyvenimą?

Per praeitus 15 metų internetas radikaliai įtakojo mūsų gyvenimo būdą. Ypač medijų verslo sektorius, dalių prekyba ir finansų sektorius buvo visiškai pakeisti šios technologijos. Tačiau tai tik pradžia: „daiktų internetas revoliucionuos per sekančius dešimt metų žemės ūkį, pramonę, transportą bei kiekvieną kitą svarbų ekonomikos sektorių. Prie šios išvados priėjo Pasaulio Ekonomikos Forumo (PEF) ir technologijos įmonės Accenture ekspertai jų bendrai paruoštame pranešime „Pramoninis daiktų internetas: sujungtų produktų ir serviso potencialo atlaisvinimas“. Šis vystymasis atitinkamai turės ženklios įtakos aplinkai ir visuomenei. Tačiau viskas iš eilės.

Kas yra daiktų internetas?

Šiandien pats internetas yra mūsų dėmesio centre. Mes jį naudojame asmeniniame kompiuteryje arba išmaniojo telefono arba planšetės dėka nuolat nešiojamės jį su savimi. Tačiau ateityje internetas vis labiau įsiskverbs į mūsų kasdienybę – nes vis daugiau kasdienių daiktų bus online ir sujungti tinkle. Mes jau padarėme žingsnius link to: geras pavyzdys yra modernūs pulso matuokliai, kurie sporto metu renka duomenis apie mūsų kūną, šiuos pakrauna į debesų kompiuteriją, sinchronizuoja ir tada įvertina mūsų pasiekimus. Ir pramonė juda šia linkme: sąvoka „pramonė 4.0“ yra apie tai, kad pramoninės mašinos bus sujungtos viena su kita. Taip – paprasčiau pasakius – ne tik pavienė mašina taps išmanesnė, bet ir visi gamybos procesai efektyvesni. Čia kalbama apie „pramoninį daiktų internetą“

PEF ir Accenture ekspertai šį vystymąsį išnagrinėjo nuosekliau. Prie kokių išvadų jie priėjo? Iš anksto pasakysim: yra daug teigiamų aspektų. „Žmogaus ir mašinos bendradarbiavimas turės ženklią įtaką darbo efektyvumui“, reiškia pranešime. Taip visuomenė taps tvaresne, kaip aiškina Aleksandras Holstas, Accenture verslo strategijos vadovas. „Tvaresnė šiame kontekste reiškia dažniausiai, kad produktai galės būti gaminami iš mažiau medžiagų ir su mažiau energijos.“ Šis produkto proceso optimizavimas taps galimu geresnio suderinimo tarp atskirų produkcijos etapų dėka. O kadangi yra tikėtina, kad „individuali produkcija“ ateityje augs, yra mažesnė tikimybė, kad bus atliekų ir likutinių masių.

Viskas nesibaigs fabrike

Be to yra dar aspektas, kad daiktų internetas kuria naujas galimybes perdirbimo ekonomikai – Circular Economy“, sako Holstas. Tai svarbu ne tik produkcijos procese, taigi fabrike, bet ir tada, kai produktas jau yra pas vartotoją. Ką tai reiškia praktiškai? Pavyzdžiui, kad produktų gyvavimo ciklas pailgės. Pakartotinio naudojimo, remonto, tobulinimo ir tolesnio pardavimo dėka (pvz. Google Project Ara, modulinis išmanusis telefonas), produktai bus ilgiau naudojami, nes jie bus papildomi ir galės prisitaikyti prie vis kintančių poreikių. Su rezultatu, kad tuo pačiu ateityje vis mažiau prietaisų bus išmetami.

Daiktų interneto dėka įgalinami ir bendradarbiavimo modeliai. Kaip pavyzdį Holstas pateikia „UberPool“ technologinę galimybę kurti važiavimo kartu bendrijas. Tolesnis pakeitimas: produktas tampa servisu. Tai reiškia, kad mes ne tik įsigyjame produktą ir tada jį turime, bet paprasčiausiai mokame ir už vartojimą tuo pačiu – ko paseka yra padidėjęs resursų produktyvumas. Šios tendencijos pavyzdys yra Michelin „padangos kaip servisas“.

Ypač produktų kaip serviso aspektas reiškia ženklius šansus resursų efektyvumui“, pabrėžia Holstas, kadangi tai didina gamintojo motyvaciją gaminti vėl panaudojamus produktus iš mažiau medžiagų – kadangi pirmiausia yra svarbi galia. Šalia ekologinių aspektų reikia atsižvelgti ir į socialinius iššūkius (pasitikėjimas/duomenų saugumas, sėdimas gyvenimo būdas/prasta mityba, išsilavinimas). Čia daiktų internetas irgi galėtų padėti.

Viskas optimalu?

Vystymasis link daiktų interneto nepraeis be kliūčių, čia ekspertai vieningos nuomonės. Nors tai ir sumažins žalą aplinkai, augantis tinklas reiškia duomenų saugumo ir privačios sferos klausimą. Jei ateityje visos pramonės šakos bus sujungtos viena su kita, kyla potencialus virtualių užpuolimų pavojus. Iššūkis, kuris bus svarbus privatiems asmenims, įmonėms ir vyriausybėms.

Šaltinis: http://fokus-nachhaltig.ch/wie-verandert-das-internet-der-dinge-unser-leben/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Tai yra pagrindinės ateities technologijos

Ar duomenys debesų kompiuterijoje, mašinos, kurios komunikuoja viena su kita, arba aptarnavimo sektoriaus automatizavimas – investicijų bendrovė GAM identifikavo penkias pagrindines temas, kurios nulems mūsų ateitį. Ir dėl kurių turės naudos ir investuotojai.

Beveik kiekvienas naudojasi tuo kasdien, nedaug apie tai galvodamas. Internetas tvariai pakeitė ekonomiką. Pasak Marko Havtino, investicijų bendrovės GAM investicijų direktoriaus, tai yra tik pradžia. Jis nurodo aktualius konsultacinės bendrovės McKinsey tyrimus, pagal kuriuos internetas ir juo įgalintos technologijos galėtų generuoti iki 30 bilijonų JAV dolerių papildomos vertės. Palyginimui: šiuo metu JAV bendrasis vidaus produktas yra tik 15 bilijonų JAV dolerių.

Ilgalaikio augimo tendencijos pradžia

Mes įsitikinę, kad mes randamės ankstyvojoje ilgalaikio, tvaraus augimo tendencijos fazėje. O internetas sudaro šio augimo branduolį“, sako Havtinas, kuris sudarė penkias pagrindines ateities augimo sritis: taip vadinamą daiktų internetą, mokslinio darbo automatizavimą, robotiką, mobilų internetą ir tendenciją link darbo su debesų kompiuterija. Šios temos siūlo labai palankią progą investuotojams.

Daiktų internetas yra žinomas ir anglišku raktažodžiu „Machine-to-machine communication“, taigi tinklai iš kompiuterių arba mašinų, kurios komunikuoja viena su kita. Savaeigiai automobiliai yra tik pavyzdys. Kita, jau naudojama galimybė: Rolls-Royce pasak GAM jau sugeba įmonės pagamintus lėktuvų variklius su paprastų jutiklių pagalba stebėti realiu laiku. „Tai įgalina proaktyvų variklių servisą“, paaiškina Havtinas. Pažanga, kaip ši, galėtų atnešti ženklų efektyvumo padidinimą ir išlaidų sumažinimą, mano ekspertas.

Galimas didelis išlaidų sumažinimas sveikatos sektoriuje

Kaip mokslinio darbo automatizavimą GAM supranta, kad vis dažniau žmogaus darbas bus pakeičiamas technologijos arba bent jau paremiamas kompiuterio. Tai turėtų pagal Havtino vertinimą vien sveikatos sektoriuje atnešti iki 300 – 400 milijardų JAV dolerių sutaupymą per sekančius dešimt metų. „Šios srities automatizavimas įgalintų visus turimus pacientų sveikatos duomenis sujungti tinkle“, paaiškina Havtinas. Iš to turėtų naudos pavyzdžiui amerikiečių specialios mikroschemos gamintojo Xilinx akcijos.

Ateities temoje robotika investicijų ekspertas nurodo robotų technikos pažangą duomenų gavybos ir dirbtinio intelekto srityse. Ši galėtų naudojimo galimybes ženkliai padidinti. „Tai turės didelę įtaką Kinijai, kur atlyginimai pasiekė lygį, kuriame vis prasmingesnis darosi robotų panaudojimas“, taip tęsia Havtinas. Panaudojimo galimybės yra nuo chirurgijos link prekių sandėlių valdymo iki 3D spausdinimo.

6,5 milijardai mobilių prietaisų

Mobilus internetas skamba pradžioje mažiau futuristiškai nei kitos minėtos sritys. Tačiau šiuo metu 6,5 milijardai žmonių pasaulyje naudojasi mobiliais prietaisais. „Taip susidaro gigantiški tinklo efektai“, mano GAM ekspertas. Investuotojams peršasi jo nuomone įmonių kaip ARM arba InvenSense akcijos. Šios gamina procesorius ir jutiklius įvairiems išmaniųjų telefonų gamintojams. „Taip investuotojai galėtų išvengti dilemos apsispręsti, ar ateityje parduoti daugiau Apple ar Samsung prietaisų. Kadangi visiems išmaniesiems telefonams galiausiai reikia labai panašių sudėtinių dalių iš to paties tiekėjo“, mano Havtinas.

Verta dėmesio yra galiausiai debesų kompiuterijos technologija, taigi galimybė, IT servisą naudoti lanksčiai per tinklą, vietoj to, kad išnaudojant daug lėšų kurti ir prižiūrėti nuosavą infrastruktūrą. Šiame pakankamai naujame software segmente pagal JAV rinkos tyrimų instituto Gartner prognozę pelnas sekančiais metais kils 19 procentų. Tai būtų software verslo sektoriui daugiau nei vidutinė vertė. Nenuostabu, kad debesų kompiuterija yra patraukli investicijų niša.

Tačiau investuotojams reikia gerai pasižiūrėti. „Kai atskiri sektoriai kaip pavyzdžiui debesų kompiuterijos serviso teikėjai jau yra gerai įvertinti, kitos sritys dar turi daug potencialo“, mano Havtinas. „Iš esmės technologijos sektorius turėtų ateityje pasirodyti ryškiau fragmentuotas nei ligšiol.“ Tai siūlo iš vienos pusės šansus aktyviems investuotojams, bet ir sukelia didelius reikalavimus gebėjimui, analizuoti įmones ir jų verslo modelius.

Šaltinis: http://www.finanzen100.de/finanznachrichten/wirtschaft/technologie-aktien-das-sind-die-schluesseltechnologien-der-zukunft_H190704190_64255/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Ateities technologija ir komunikacija

Naujos technologijos skatina radikalų komunikacijos pasikeitimą

Akiniai, kurie parodo 360 laipsnių pasaulį, sportiniai batai, kurie mokina jų savininką, savaeigiai automobiliai – ekonomika, pramonė ir privatus gyvenimas yra veikiami didelės inovacijų dinamikos. Nešiojami įtaisai kaip „kalbantis batas“ arba virtualios realybės akiniai kaip Oculus Rift yra tiekiami prieinamomis kainomis. Jie praturtina realybę skaitmenine informacija ir leidžia vartotojui pasinerti į visiškai kitokį pasaulį. Papildyta realybė nebėra ateities vizija.

Pirmi pritaikymai jau yra tiek B2C kaip ir B2B srityse“, paaiškino Sebastianas Rasmanas, TrendOne vyresnysis inovacijų konsultantas. Tendencijos tyrėjai specializavosi atrasti naujas tendencijas ir įvertinti jų potencialą. „Žvilgsnis į ateitį rodo, kad technologijos supa mus visur ir skatina mūsų įprastos komunikacinės aplinkos pasikeitimą. Informacija, kuri mus pasiekia, bus dar individualesnė nei mūsų poreikiai, mūsų aktuali nuotaika arba aplinka, kurioje mes judame.“

Kolektyvinė ateities kelionė į 2025-uosiuos

Google Glass online apsipirkime, kad suprojektuoti nupirktą sofą tiesiai į namų saloną, arba pritaikymas gydytojams, kurie mato svarbius pacientų duomenis tiesiai priešais save ir turi laisvas rankas – papildytos realybės pritaikymų yra daug. Dar realistiškesnį apsipirkimo jausmą sukuria virtualios realybės akiniai, su kuriais klientai apsiperka virtualiuose prekybos centruose arba gali pasižiūrėti į produktus online parduotuvėje beveik kaip normalioje prekyvietėje.

Nusiteikimas dėl šių technologijų šiuo metu keičiasi“, paaiškino Renė Masati, TrendOne strategijos vadovas. „Pritaikomų prietaisų jau yra. Yra vis daugiau įmonių, kurios naudojasi esamu potencialu ir sukuria sąsajas su esamais verslo procesais.“ Susidaryti įspūdį apie šias naujas kliento įspūdžių formas gali „FF Inspiration Jam“ dalyviai. Su Googe Glass arba Oculus Rift jie gali tam tikslui įrengtoje bandymų laboratorijoje dalyvauti virtualiame pasivažinėjime linksmaisiais kalneliais arba nusigauti į skaitmeninę kelionę Toskanoje, naviguoti su Google Glass arba išbandyti emocijų seklį. Šalia to 3D spausdintuvo plastiniai rezultatai parodo, kai greitai nuskanuoti objektai įgyja atspausdintą pavidalą.

Šaltinis: https://www.ffpr.de/2014/11/11/zukunftstechnologie-trifft-kommunikation/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Papildyta realybė – palengvinimas darbo pasauliui

Įmonės, kurios šiandien užsiima geru marketingu ir nori patenkinti savo klientus, leidžia jiems dalyvauti produktų apžiūroje interaktyviai. Laikais, kai įmonės turi galvoti apie išlaidų valdymą, efektyvumo gerinimą, potencialo analizę ir sąnaudų mažinimą, niekas daugiau nebenori rizikuoti. Būtent pramonėje, kurioje gaminamos vis sudėtingesnės mašinos ir dalys ir kurios jų priežiūrai reikalauja vis didesnių techninių žinių, darosi vis svarbiau, pasitelkti į pagalbą interaktyvią paramą.

Kur anksčiau buvo pasitelkiamos žinios savo galvoje ir sudėtingi vartotojų vadovai, šiandien užtenka planšetės arba išmaniojo telefono. Papildyta realybė tai padaro įmanomu. Ligšiol sudėtingos vairuotojų kabinos moderniuose automobiliuose versdavo vairuotojus sudvejoti. Žinomų automobilių gamintojų trumpų žinučių programėlė vairuotojo kabinoje išmaniajai vaizdo kamerai yra interaktyvus vartotojo vadovas, su kuriuo vairuotojo kabinos elementai nuskaitomi išmaniojo telefono vaizdo kamera. Vartotojas tik turi laikyti kamerą virš objekto ir tuojau pat atsiranda atitinkama interaktyvi instrukcija mobiliojo telefono ekrane. Kitas žinomas automobilių gamintojas naudoja taip vadinamą MARTA priemonę (Mobile Augmented Reality Technical Assistance), kuri buvo per daug metų sukurta Miuncheno specialisto papildytos realybės sprendimams, kad suteikti serviso darbuotojams žingsnis po žingsnio informaciją planšetėje apie naudojamus įrankius ir darbo žingsnius.

Parama iš toli taip pat jau įmanoma: su taip vadinamu „nuotoliniu valdymu“ vadybininkui vietoje pažymimos jo kolegos biure prie kompiuterio vietos, kuriose reikia remonto. Šis mato informaciją savo planšetės ekrane arba vėliau tiesiogiai savo duomenų akiniuose. Įvairiausių temų serviso darbams tai reiškia ženklų efektyvumo padidėjimą ir mažesnę klaidų galimybę. Žinoma tai susiję ir su išlaidų mažinimu abiejose pusėse, pas klientą ir pas serviso teikėją.

Šansai ir galimybės, kurias siūlo papildyta realybė, yra iš esmės neišsemiami. Visų pirma išsilavinimo ir tolesnio lavinimosi srityse, kursuose ir paskaitose technologija vaidins labai svarbią rolę. Greitai mūsų vaikams mokymo knygose bus rodomas interaktyvus turinys ir įgalinamas priėjimas prie kitų švietimo priemonių. Medicinos personalas ir (būsimi) gydytojai simuliuos fiktyvius gydymus arba netgi galės remtis papildyta realybe duomenų akiniuose operacijos metu.

Šaltinis: http://www.computerwoche.de/a/wie-augmented-reality-unser-sehen-und-verstehen-veraendern-wird,3212118

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Kaip papildyta realybė pakeis mūsų matymą ir supratimą

Dirbtuvių vadybininkas laiko planšetę virš naujo automobilio variklio skyriaus ir skanuoja jį su filmavimo kamera. Atsarginės dalies montavimui jis per programėlę gauna išsamius nurodymus. Tuo pačiu metu namuose jo žmona su išmaniuoju telefonu planuoja naują saloną. Lentynų komplektai, valgomojo stalai ir sofos projektuojami patalpoje, renkami, atmetami, užsakomi. Naujo kilimo taip pat reikia. Vienas paspaudimas ir baldai tinkamai kombinuojami. Kambaryje šalia sėdi sūnus su planšetiniu kompiuteriu ir ruošia namų darbus. Tam jis skanuoja su filmavimo kamera savo mokymo knygą ir papildomos realybės dėka pajunta visiškai naują skaitymo ir mokymosi įspūdį. Seniai išmiręs tiranozauras Reksas su 3D simuliacijomis tampa gyvybingas ir sūnus vėl džiaugiasi mokslu. 18 metų poros duktė kaip tik grįžta iš universiteto ir varto metro gyvenimo būdo žurnalą. Kai ji skaito straipsnį apie madų savaitę Berlyne, ji papildomai pasižiūri savo išmaniajame telefone žurnalo puslapiuose integruotus interviu vaizdo įrašus su dizaineriais.

Tai nėra ateities scenarijai. Jau šiandien yra įmanoma sujungti virtualų pasaulį su realybe ir išgyventi tai life. Metodika vadinasi papildoma realybė (Augmented Reality), kas skamba šiek tiek futuristiškai. Tačiau technologija nėra nauja. Jau 1960-ais metais buvo pateiktos pirmos sąvokos, kurios tiesa dar labai daug turėjo bendra su vizija. Dar prieš išmaniojo telefono 2007-ais metais įvedimą įmonės, daugiausia automobilių sektoriuje, tyrinėjo papildomos realybės sritį. Tuo metu dar buvo dirbama su dideliais asmeniniais kompiuteriais, išoriniais monitoriais ir vaizdo kameromis. Aplinkui nusidriekdavo kabelių raizgalynė. Su išmaniaisiais telefonais prasideda tikra papildomos realybės revoliucija. Ne tik, kadangi prietaisai telpa į kiekvieną kelnių kišenę, bet ir todėl, kad galima naudotis sudėtinga jutiklių sistema.

Su papildoma realybe šiandien galima išmaniojo telefono vaizdo kameros gyvos nuotraukos pagalba, bet ir su planšete arba duomenų akiniais parodyti papildomus virtualius duomenis ant spausdintų produktų, realių daiktų arba tikros vartotojo aplinkos. Fizinis pasaulis taip įvairių ryšių kanalų pagalba sujungiamas su skaitmeniniu ir sukuriami nauji emociniai patirties pasauliai. Tai visų pirma gali suteikti daug džiaugsmo žaidimų, pramogų arba marketingo srityse. Tačiau šiandien yra ir visai „rimtų“ pritaikymų: pavyzdžiui žinomo automobilių gamintojo programėlė, su kuria galima skanuoti iki 300 skirtingų komponentų vairuotojo kabinoje arba variklio skyriuje ir gauti naudingos informacijos. Arba žinomos baldų parduotuvės katalogo programėlė, kuri įgalina vartotojus išbandyti virtualius baldus savo realiose patalpose.

Didelės paklausos papildoma realybė sulaukia iš pramonės. Čia buvo atrasta papildoma technologijos vertė servise ir visų pirma mokymo scenarijuose. Tuo tarpu visiškai nesvarbu, koks verslo sektorius. Papildomos realybės privalumai visiškai aiškūs: sąveika su realybe ir informacijos gavimas realiu laiku – ten kur jos reikia. Kas vieną kartą išmėgino technologiją, dažniausiai yra priblokštas jos nauda.

Šaltinis: http://www.computerwoche.de/a/wie-augmented-reality-unser-sehen-und-verstehen-veraendern-wird,3212118

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Technologinės pažangos pasekmės mūsų darbo pasauliui

Su globalizacija ir skaitmeninimu keičiasi mūsų darbo ir socialinės sistemos. Šio vystymosi pasekmės yra naujos profesijos ir karjerų galimybės. Dinaminis informacinės ir komunikacijos technikos vystymasis, kaip internetas ir mobilios komunikacijos sistemos, taip pat nauji tiekėjų-klientų santykiai keičia pasiūlą ir verslo procesus. Tai veda link naujo darbo organizacijos kūrimo įmonėse ir tarp įmonių. Šių gilių pasikeitimų ypatumai yra tai, kad produkcija ir paslaugos atliekamos decentralizuotai, o užduočių perkėlimas (Outsourcing) tampa vis svarbesnis. Elektroniniuose verslo santykiuose visas pasaulis yra „klientas“ ir „tiekėjas“. Dažnai dirbama tinkluose.

To pasekoje auga naujos darbo formos kaip dalinis darbas, nuotolinis darbas, samdomas ir laikinas darbas, terminuoti darbo santykiai ir savarankiškas darbas. Taip keičiasi ir užduotys bei veiklos struktūros, kas anksčiau ar vėliau priveda prie įprastų profesijų išnykimo bei prie visiškai naujų karjeros modelių.

Techniniai organizaciniai pasikeitimai yra visa apimantys ir jų įtaka dalinai dramatiška. Jie turi ženklią įtaką socialiniams, žmogiškiems ir sveikatos klausimams. Kas šiuos pasikeitimų procesus nori sėkmingai įgyvendinti darbo pasaulyje, turi prasmingai sujungti visus aspektus viename procese. Taip turi būti išnaudoti bei atitinkamai remiami dirbančiųjų potencialai, kaip jų kvalifikacija, motyvacija, kūrybingumas ir noras mokintis.

Lankstumas, dinamika ir greitais prisitaikymas lemia sėkmę pasaulinėse lenktynėse. Didelės dinamikos organizacijoms žmonių žinios ir galimybės tampa lemiamu sėkmės faktoriumi. Kadangi įmonių veiksmo ir kitimo galimybės yra nustatomos jų dirbančiųjų potencialo bei vadovų požiūrio. Taip tampa aišku, kad pirmiausia yra svarbu atsakomybės, pajėgumo (kvalifikacijos, kompetencijų, kūrybinio potencialo, fizinės ir psichinės sveikatos) ir asmeninių pastangų (motyvacijos, pasitikėjimo, skatinimo) stiprinimas.

Šaltinis: http://www.me-vermitteln.de/me-arbeitswelt/me-industrie-im-%C3%BCberblick/me-im-wandel

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

 

 

 

Metalo ir elektros pramonė civilizacijos istorijoje

Globalizacija ir naujos technologijos tvariai keičia mūsų gyvenimą. Tačiau mūsų ekonominės ir socialinės sistemos reaguoja į šiuos pasikeitimus vangiai.

Kai tuo tarpu technologijos, įmonės ir rinkos keičiasi greitu tempu, mes velkamės iš paskos su reikalingomis mūsų ekonomikos ir socialinių sistemų reformomis. Įmonėms ir jų darbuotojams reikalingos pamatinės sąlygos, kurios pagrįstos lankstumu ir atsakomybe vietoj reguliavimo ir globėjiškumo.

Švietimas ir išsilavinimas turi vis didesnę įtaką individo gyvenimo ir darbo šansams ir mūsų šalies konkurencingumui. Kadangi pasaulyje darbo jėgos pasiūla auga, palyginti aukšti atlyginimai Vokietijoje gali išsilaikyti tik tuomet, jei jie bus pagrįsti atitinkamu pranašumu kvalifikacijoje.

Kvalifikacija visą gyvenimą tampa vis svarbesnė, nes informacinės technikos greitos pažangos įtakos dėka darbo specifinės žinios greitai sensta. Esminių kvalifikacijų suteikimas yra prioritetas. Taip žmonės gauna nepakeičiamą pagrindą įgyti naujoms žinioms ir jas adekvačiai pritaikyti.

Tačiau švietimo sektoriuje jau daug metų trūksta dinamikos ir inovacijų. Vokietijai skubiai reikalinga švietimo kampanija, kuri privestų prie daugiau efektyvumo, daugiau greičio ir daugiau konkurencingumo. Kuo greičiau ir lanksčiau turi būti kuriami ir atitinkami mokymo kursai ir profesijos, kad galėtume darbo pasaulio pokyčius ir techninę pažangą paversti naujomis darbo vietomis.

Šaltinis: http://www.me-vermitteln.de/me-arbeitswelt/me-industrie-im-%C3%BCberblick/me-im-wandel

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime