Ando domina būtent empirinis Derlieno priėjimas prie viešojo administravimo su tiksliai apskaičiuota skaičių materija. Jam tai buvo „labai naudinga tiriant evaldžios“ sistemą. Taip japonas imatrikuliavosi 2009-ųjų metų rugpjūtį kaip laisvas studentas studijoms be pabaigos. Jis lanko vien tik mokslinio administravimo paskaitas ir seminarus. Jį kuruoja katedros darbuotojai Markusas Heindlas ir Doris Boehme.

Šalia studijų Ando administravimo mokslo katedroje tiria temą „evaldžia“. Su elektronine informacijos ir komunikacijos technika piliečiams turi būti sumažinti apsilankymai įstaigose ir tuo pačiu supaprastinta komunikacija tarp įstaigų ir piliečių taip pat įmonių. Tokio proceso pavyzdys yra „emokesčiai“, kada mokesčių deklaracijos gali būti pildomos elektroniniu būdu. Laisvas studentas tiria, ar ir kiek „evaldžia“ yra išvystyta Vokietijoje ir naudojama piliečių. Taip pat jis lygina sistemą su Japonijos, kad pagerintų „evaldžios“ sistemą savo tėvynėje.

Medicininis aptarnavimas su IT technologija

Komunikacijos tarp įstaigų ir piliečių pagerinimas yra tema, kuria užsiiminėjo Ando jau Japonijoje. Paskutiniu metu jis dirbo kaip medicininio aptarnavimo su IT technologija skatinimo grupės vadovas, kuri kuria elektroninio pacientų aptarnavimo galimybę. Šie „komunikuoja su gydytoju per kamerą ir yra informuojami apie diagnozę ir tolesnę eigą“, aiškina jis.

Šaltinis: https://www.uni-bamberg.de/kommunikation/news/internationales/artikel/Interview-Ryosuke-Ando/