Sijakula Living Lab geresnio gyvenimo ir augimo viltis kabo kartu su viena satelitine antena ant Mpume Junior Secondary mokyklos stogo. Iš ten ji transliuoja per WiMAX tinklą, tokios rūšies outdoor WLAN, į likusias keturias mokyklas. Tačiau jau visą savaitę visas Living Lab yra offline, skundžiasi Teresa Mkikela, Senior Secondary mokyklos Ngvane mokytoja. Sibkele Gumbo ir jos kolegos turi atstatyti ryšį. Jie eina per mokyklas, bandydami rasti klaidą. Living Lab automobilis yra visiems pažįstamas: visur linksmai mojuoja žmonės. Virtualus ryšys su likusiu pasauliu kelia didelius lūkesčius. Mkikela pasakoja apie vieną 80-metį, kuris kelias valandas važiavo su dviračiu, tik paklausti, ar jis galėtų siųsti savo anūką į šią mokyklą. „Nuo prisijungimo prie interneto mokinių skaičius čia padvigubėjo“, sako ji.

Viena, kuri jau turi naudos iš prisijungimo, yra Sintija Ksarisa. Penkiasdešimtmetė sėdi mokytojų kambaryje Mpume Junior Secondary mokykloje ir padeda savo mobilų telefoną ant sudūlėjusio medinio stalo, ant kurio – šūsnys aptrintų mokymo knygų. Prieš du metus ji dar nežinojo, kas tiksliai yra internetas – šiandien ji tinklu perveda pinigus savo vaikams ir tvarko biurokratinius reikalus. Netgi savo nuosavą įmonę – maitinimo servisą aplinkinėms mokykloms – ji registravo online formuliaru mokesčių institucijoje. „Šis internetas keičia mūsų gyvenimą“, sako ji.

Anksčiau Ksarisa dėl kiekvieno pervedimo turėjo važiuoti iki Dutyva, apie 70 km į šalies vidų. Tam jai reikėdavo paaukoti beveik visą dieną dėl blogo viešojo transporto susisiekimo ir siaubingų gatvių. Kartais jai nepasisekdavo ir banko centrinė būstinė būdavo kaip tik offline – tai reikšdavo atvykti kitą dieną. „Su internetu mes sutaupome labai daug laiko ir pinigų“, sako Ksarisa.

Tačiau ar modernios komunikacijos struktūros atneš tvarų augimą? ICT4D priešininkai kalba apie tyrimą, kuris rodo sąsają tarp komunikacijos technologijų augimo ir ekonomikos augimo. 2010-ų metų pabaigoje viešai paskelbtas pasaulinio banko straipsnis apie Kenijos vystymąsi priskiria beveik 25 procentus ekonomikos augimo smarkiai augančiam ICT sektoriui. Ir ilgalaikiai atskirų regionų tyrimai teikia konkrečių įrodymų: jau 2007-ais metais Harvardo ekonomas Robertas Jensenas parodė, kaip mobilaus ryšio tinklų įrengimas pagerino Indijos žvejų ekonominę sėkmę. Per prieigą prie informacijos apie pasiūlą ir paklausą uostuose mobilias telefonais aprūpinti žvejai galėjo pagerinti savo pelną vidutiniškai aštuoniais procentais.

Informatikas Kentaro Tojama vis dėlto nusiteikęs skeptiškai : Jenseno tyrimas tik ribotai pagrįstas, kadangi jo negalima pritaikyti kitoms rinkoms. „Rinkos dalyviai su savo laivais turi paprastą prieigą prie įvairių rinkų, kadangi gali apiplaukti daugybę uostų, daugumos agrarinių rinkų realybė atrodo kitaip“, argumentuoja Tojama, kuris iki 2009-ų metų vadovavo Microsoft Research India tyrimų grupei „technologija augančioms rinkoms“.

Šiandien Tojama dirba Berkelei Californijos universiteto Informacijos mokykloje, kur jis kritiškai žvelgia į ICT4D projektus vystymosi pagalboje. Pagrindinė daugybės projektų klaida yra tikėjimas, kad pati technika yra sprendimas. Dauguma žmonių, kurie šioje srityje dirba, ateina iš aplinkos, kurioje yra aukštai išvystyta infrastruktūra, funkcionuojanti finansų sistema, puiki logistika ir reikiama kompetencija apsieinant su technika. „Daugelis neatkreipia dėmesio, kad kitoje aplinkoje daugybė faktorių įtakoja projektą – nuo logistinių problemų iki kultūros skirtumų bei vietos politikos jėgos kovų.“

Šaltinis: http://www.zeit.de/2011/17/Living-Labs-Suedafrika/seite-2

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime