Naujos medijos užplūsta mus ir gali privesti prie konteksto žlugimo, mano Katarina Katser. Ji yra socialinė psichologė ir dirba komunikacijos internete eksperte Europos Tarybos komisijoms ir Vokietijos Bundestagui. Jos knyga “Virtuali psichologija. Gyvenimas tinkle“ pasirodė ką tik.

Bremeno radijas: „Virtuali psichologija“ skamba kaip „Virtualus kriminalumas“. Ar internetas piktas?

Katarina Katser: Yra pykčio žinučių, virtualaus mobingo ir šūdo audrų. Tačiau socialiniuose tinkluose organizuojamos ir plataus mąsto pagalbos akcijos, pavyzdžiui pabėgėliams. Virtualioje psichologijoje kalbama ir apie tai, ką mums iš principo reiškia, kai išmanieji telefonai ir t.t. vis labiau braunasi į mūsų gyvenimą. Dauguma jau nebegalvoja apie tai. Jie priima technologiją tokią, kokia ji yra, ir nešiojasi ją kelnių kišenėje kaip savaime suprantama.

Bremeno radijas: Na ir?

Katarina Katser: Kai kas vyksta suvokimo lygyje, kai mes 24 valandas esame online ir niekada nesiskiriame nuo tinklo. Tai mus įtakoja – galbūt ir neigiamai. Padidėja stresas. Kai kurie žmonės dar vakarais lovoje randasi Twitter arba Facebook.

Bremeno radijas: Bet jauni žmonės juk apsieina su tuo suvereniau.

Katarina Katser: Pasirodo, kad būtent jauna karta, taip vadinami skaitmeniniai čionykščiai, jaučia didžiulį stresą. Reikalavimai ten labai dideli: jei aš nebūsiu WhatsApp arba neatsakysiu tuojau pat į kiekvieną žinutę, aš iškrisiu. Jie nebesiryžta atsijungti.

Bremeno radijas: Internetą turim ne tik nuo vakar. Nejaugi tiek daug kas pasikeitė?

Katarina Katser: Problemų padaugėjo – išmaniųjų telefonų arba planšečių dėka, kuriuos mes nuolat nešiojamės kartu. Tais laikais dar nebuvo Snapchat, WhatsApp arba Facebook. Yra tiek pritaikymų. Jie gali būti labai naudingi, bet gali ir perlenkti lazdą. Mes turime funkcionuoti šiuo interneto ritmu. Nuolat ateina nauji reikalavimai: priminimas apie vizitą, pirkinių sąrašas, profilis turi būti atnaujintas. Taip sukuriamas didžiulis laiko spaudimas. Mes turime prisitaikyti prie šio ritmo. Tai mus apkrauna. Tai gali privesti prie konteksto žlugimo.

Bremeno radijas: Kaip mes iš to vėl išeisime?

Katarina Katser: Pamišėliška tame yra tai, kad taip einasi daugumai žmonių. Dauguma taip galvoja, bet nei vienas nesiryžta pasireikšti. Už to slypi baimė, patekti į pašaliečio rolę. Mes turime sukurti daugiau pasitikėjimo savimi, kad visiems taip einasi, ir žiūrėti, kaip galima sukurti kokias nors strategijas.

Šaltinis: http://www.radiobremen.de/wissen/themen/cyberpsychologie-katzer100.html

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime