Į klausimą, kaip agile vertybės gali būti paverčiamos į procesus ir metodus, gali duoti atsakymą agile įvertinimas.

Yra pasiūlymas su taip vadinamu agile matavimo indeksu programinės įrangos projektus vertinti taip pat kaip CMMI su pastoviais faktoriais. Panašiai pavadintas agile matavimo indeksas vertina programinės įrangos projektus 5 skirtingais matmenimis (trukmė, rizika, atradimai, pastangos ir sąveika). Toliau yra agile savęs įvertinimas, kad nustatytume, ar kolektyvas dirba agile būdu (Nokia testas, Karlskrona testas).

Yra ginčytina, ar programinės įrangos kūrimas taip gerai suprantamas, kad būtų galima tai daryti planiniu būdu: kritikai argumentuoja, kad programinė įranga yra ne kas kito kaip „vykdomos žinios“. Tačiau žinių negalima pagaminti inžineriniu būdu, kaip pavyzdžiui galima pastatyti tiltą arba namą, jos gaunamos kūrybingo proceso metu. Su tikslu, kad tiek tikslai, tiek aplinka (dalyvaujantys žmonės, rinkos reikalavimai, techninė aplinka, sąsajos) yra lankstūs ir gali pasikeisti su laiku.

Su agile metodais galima labai greitai reaguoti į pasikeitusius reikalavimus, kadangi kūrimo ciklai paprastai nuo pat pradžių yra trumpalaikiai. Reikalavimai paprastai nustatomi trumpais aprašymais ir suformuluojami tiktai prieš pat projekto įgyvendinimą ir testavimą. Trumpo laiko dėka reikalavimai yra pakankamai atskirti nuo vėlesnių pakeitimų.

Tiesą sakant nei V Modelis nei RUP nedraudžia agile elementų kaip Greitas Prototipas panaudojimo nei prieš reikalavimų kūrimą bei dizaino aprašymą nei jų vykdymo metu. Bendrai pažiūrėjus projektams reikalingas agile procesas, vien tam, kad atsižvelgtume ir integruotume pasikeitimus, kurie iškyla projekto metu. Procesų modeliai padeda, šiuos pasikeitimus įtraukti į projektą.

Sudarant sutartį turi būti atsižvelgta į agile proceso būdų savybes. Aiškūs turinio nurodymai yra nelabai įmanomi, kadangi reikalavimai vystomi projekto eigos metu.

Dėl sąmyšio apie agile metodus į šiuos kartais neteisingai žiūrima kaip į visagales priemones iškilus projektų problemoms. Taip aišku nėra: pagrindinės kliūtys galioja tiek agile tiek tradiciniams procesams.

Pasak Standish Chaoso ataskaitos 2011-ais metais, projektai, kurie buvo sukurti su agile metodika, turi ženkliai didesnę tikimybę būti sėkmingai užbaigtais. Jei krioklio metodikos panaudojime tik 14 procentų projektų yra sėkmingi, 57 procentai probleminiai ir nepavykę 29 procentai, priešingai tam projektai su agile metodika yra 42 procentai sėkmingi, 49 procentai probleminiai ir tik 9 procentai nepavykę. Koblenco universiteto, Vokietijos Projektų Valdymo Bendrijos ir Tarptautinio Projektų Valdymo Status Quo Agile tyrimas parodė visų tirtų krypčių pagerintą agile metodų efektyvumą palyginus su klasikiniu projektų valdymu. Tuo tarpu Scrum buvo įvertintas ypač gerai. Tyrime dalyvavo daugiau nei 600 dalyvių iš 30 šalių.

Šaltinis: https://de.wikipedia.org/wiki/Agile_Softwareentwicklung

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime