„daiktų internetas“

Kaip „daiktų internetas“ keičia mūsų gyvenimą?

Per praeitus 15 metų internetas radikaliai įtakojo mūsų gyvenimo būdą. Ypač medijų verslo sektorius, dalių prekyba ir finansų sektorius buvo visiškai pakeisti šios technologijos. Tačiau tai tik pradžia: „daiktų internetas revoliucionuos per sekančius dešimt metų žemės ūkį, pramonę, transportą bei kiekvieną kitą svarbų ekonomikos sektorių. Prie šios išvados priėjo Pasaulio Ekonomikos Forumo (PEF) ir technologijos įmonės Accenture ekspertai jų bendrai paruoštame pranešime „Pramoninis daiktų internetas: sujungtų produktų ir serviso potencialo atlaisvinimas“. Šis vystymasis atitinkamai turės ženklios įtakos aplinkai ir visuomenei. Tačiau viskas iš eilės.

Kas yra daiktų internetas?

Šiandien pats internetas yra mūsų dėmesio centre. Mes jį naudojame asmeniniame kompiuteryje arba išmaniojo telefono arba planšetės dėka nuolat nešiojamės jį su savimi. Tačiau ateityje internetas vis labiau įsiskverbs į mūsų kasdienybę – nes vis daugiau kasdienių daiktų bus online ir sujungti tinkle. Mes jau padarėme žingsnius link to: geras pavyzdys yra modernūs pulso matuokliai, kurie sporto metu renka duomenis apie mūsų kūną, šiuos pakrauna į debesų kompiuteriją, sinchronizuoja ir tada įvertina mūsų pasiekimus. Ir pramonė juda šia linkme: sąvoka „pramonė 4.0“ yra apie tai, kad pramoninės mašinos bus sujungtos viena su kita. Taip – paprasčiau pasakius – ne tik pavienė mašina taps išmanesnė, bet ir visi gamybos procesai efektyvesni. Čia kalbama apie „pramoninį daiktų internetą“

PEF ir Accenture ekspertai šį vystymąsį išnagrinėjo nuosekliau. Prie kokių išvadų jie priėjo? Iš anksto pasakysim: yra daug teigiamų aspektų. „Žmogaus ir mašinos bendradarbiavimas turės ženklią įtaką darbo efektyvumui“, reiškia pranešime. Taip visuomenė taps tvaresne, kaip aiškina Aleksandras Holstas, Accenture verslo strategijos vadovas. „Tvaresnė šiame kontekste reiškia dažniausiai, kad produktai galės būti gaminami iš mažiau medžiagų ir su mažiau energijos.“ Šis produkto proceso optimizavimas taps galimu geresnio suderinimo tarp atskirų produkcijos etapų dėka. O kadangi yra tikėtina, kad „individuali produkcija“ ateityje augs, yra mažesnė tikimybė, kad bus atliekų ir likutinių masių.

Viskas nesibaigs fabrike

Be to yra dar aspektas, kad daiktų internetas kuria naujas galimybes perdirbimo ekonomikai – Circular Economy“, sako Holstas. Tai svarbu ne tik produkcijos procese, taigi fabrike, bet ir tada, kai produktas jau yra pas vartotoją. Ką tai reiškia praktiškai? Pavyzdžiui, kad produktų gyvavimo ciklas pailgės. Pakartotinio naudojimo, remonto, tobulinimo ir tolesnio pardavimo dėka (pvz. Google Project Ara, modulinis išmanusis telefonas), produktai bus ilgiau naudojami, nes jie bus papildomi ir galės prisitaikyti prie vis kintančių poreikių. Su rezultatu, kad tuo pačiu ateityje vis mažiau prietaisų bus išmetami.

Daiktų interneto dėka įgalinami ir bendradarbiavimo modeliai. Kaip pavyzdį Holstas pateikia „UberPool“ technologinę galimybę kurti važiavimo kartu bendrijas. Tolesnis pakeitimas: produktas tampa servisu. Tai reiškia, kad mes ne tik įsigyjame produktą ir tada jį turime, bet paprasčiausiai mokame ir už vartojimą tuo pačiu – ko paseka yra padidėjęs resursų produktyvumas. Šios tendencijos pavyzdys yra Michelin „padangos kaip servisas“.

Ypač produktų kaip serviso aspektas reiškia ženklius šansus resursų efektyvumui“, pabrėžia Holstas, kadangi tai didina gamintojo motyvaciją gaminti vėl panaudojamus produktus iš mažiau medžiagų – kadangi pirmiausia yra svarbi galia. Šalia ekologinių aspektų reikia atsižvelgti ir į socialinius iššūkius (pasitikėjimas/duomenų saugumas, sėdimas gyvenimo būdas/prasta mityba, išsilavinimas). Čia daiktų internetas irgi galėtų padėti.

Viskas optimalu?

Vystymasis link daiktų interneto nepraeis be kliūčių, čia ekspertai vieningos nuomonės. Nors tai ir sumažins žalą aplinkai, augantis tinklas reiškia duomenų saugumo ir privačios sferos klausimą. Jei ateityje visos pramonės šakos bus sujungtos viena su kita, kyla potencialus virtualių užpuolimų pavojus. Iššūkis, kuris bus svarbus privatiems asmenims, įmonėms ir vyriausybėms.

Šaltinis: http://fokus-nachhaltig.ch/wie-verandert-das-internet-der-dinge-unser-leben/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Socialinių Medijų Savaitė: nešiojami įtaisai

Nauji „Wearables“ – sporto apyrankės ir išmanieji laikrodžiai daro mus stikliniais žmonėmis, kurie savo sportinius pasiekimus visada turi prieš akis. Ir ligoninės greitai turės naudos iš „Daiktų Interneto“ ir prisijungimo prie tinklo. Mūsų kasdienybės organizacija su skaitmeninėmis priemonėmis eina vis toliau. Tačiau ką gali išmanieji laikrodžiai iš tikrųjų? Ir kas bus po to?

Išmanieji laikrodžiai yra kažkas prašmatnaus: jie gali sekti sportą ir mitybą pagal nueitą atstumą, kalorijų suvartojimą ir kitus duomenis kiekviename žingsnyje. Taip nustatoma kaip galima daugiau kūno duomenų sveikam gyvenimui ir teisingam sportui. Rinka persotinta, tačiau tendencija nenutrūksta, mano Verneris Kailas, Creative Arts & Technology vadovas, savo pranešime Socialinių Medijų Savaitėje Hamburge.

Nuo temperatūros reguliatoriaus iki cukraus kraujyje matavimo priemonės

Tačiau kur prasideda „Daiktų Internetas“? Jis prasideda nuo tokių mažų daiktų kaip išmanusis laikrodis, eina toliau iki temperatūros reguliavimo name, kas Amerikoje jau yra plačiai paplitę, ir baigiasi veidrodžiu, kuris rodo el. paštą ir žinutes tuo metu, kai mes dažomės.

Tuo tarpu Wearables įtakoja ne tik mūsų išorinį pasaulį: jie veikia ir žmogaus organizmą. Slaugos namuose nauja technologija gali išgelbėti gyvybę. Tam yra patalpos, kurios yra su jutikliais grindyse: jei pacientas iškrenta iš lovos ant grindų, sistema praneša slaugos personalui. Toliau pacientams yra „išmaniosios tablečių dėžutės“, kurios primena, kada kokį vaistą reikia gerti. „Širdies dūžių jutikliai“ stebi širdies darbą, kad išvengti širdies infarkto, o cukraus kraujyje testas saugo visus duomenis jūsų išmaniajame telefone. Amerikietiškose ligoninėse jau šiandien keičiamasi duomenimis tarp ligoninių. Ir pacientai gali išsiųsti duomenis, kaip pavyzdžiui savo cukraus kiekį kraujyje, tiesiogiai savo gydytojui. Tačiau dėl baimės dėl savo privačios sferos tik mažuma arba beveik niekas neišduoda savo duomenų.

Sportininkai yra geriausi klientai

Yra sportininkų, kurie nešioja ne tik išmaniuosius laikrodžius – bet ir kojines ir apatinius, kurie prijungti prie tinklo. Gydytojai naudojasi Vita Dock+, medisana arba Polar, nes jie atrodo patikimesni perduoti duomenims.

Išmaniųjų laikrodžių tiekėjai yra pavyzdžiui LG, G Watch, Jawbone, Garmin, Suunto arba Fitbit. Sporto apyrankių pionieriai kaip Fitbit ir Jawbone praėjusiais metais ženkliai išaugo ir siūlo pažengusius modelius, kurie tarp kitko gali stebėti širdies ritmą – taigi daugiau išmanusis laikrodis nei sporto apyrankė. Visi šie tiekėjai turi savo portalus, su kuriais laikrodis arba apyrankė gali būti sujungti. Minusas: kai kurių negalima sujungti su kitomis platformomis. Taip su Samsung turime prieigą tik prie Samsung produktų ir portalų.

Offline portalai, kurie veikia nepriklausomai nuo tiekėjų, yra Google Fit, Runtastic ir Strava. Šie sporto portalai pripažįsta duomenis bet kokių išmaniųjų laikrodžių. „Su Google Fit tik reikia būti atsargiam, nes tai yra įsilaužimas į duomenis, šis prisijungia prie visų prietaisų ir taip gali vogti duomenis“, mano Verneris Kailis. Apple Health pradeda su Apple Watch, kad pastūmėti rinką. Kadangi verslas toli gražu nėra išsemtas.

Žinoma visos platformos yra prieinamos su Facebook profiliu. Taip galima pasidalinti su bendruomene savo bėgimo pasiekimais, mitybos įpročiais, miegu arba savo cukraus lygiu kraujyje.

Nauja tendencija: išmanieji rūbai?

Ir išmanieji rūbai priklauso prie tendencijos ir gali pakeisti išmaniuosius laikrodžius. Jutikliai rūbuose gali būti malonūs nešiojimui, tiesa duomenų įrašinėjimas galėtų būti sunkesnis, negu laikrodyje. Turi būti kontaktas su oda, kitaip labai tikėtina prarasti duomenis. Netikslumai ten jau numatyti.

Inteligentiški laikrodžiai“ vis labiau skverbiasi į mūsų gyvenimą, mūsų elgesį ir mūsų pajėgumą. Apple Smart Watch galų gale parodys, ar tendencija tebeišliko ar vartotojai geriau pasilieka duomenis sau.

Šaltinis: http://www.absatzwirtschaft.de/social-media-week-wie-wearables-unser-leben-bestimmen-45469/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime