„dirbtinis intelektas“

Kaip technologinis savitumas pakeis mūsų gyvenimą?

Robotikos amžius prasidėjo. Neilgai truks, tada mašinos vystysis pačios savaime toliau. Pagal žinomo inžinieriaus Rėjaus Kurcvailio prognozes, 2045-ais metais dirbtinis intelektas pasivys žmogų.

Kas nutiks tada?

Mokslininkai nurodo skirtingus scenarijus, kaip mes galime įsivaizduoti ateitį.

Aš norėčiau Jums trumpai pristatyti galimiausias teorijas.

Pasitraukimas

Taigi, tai buvo trumpa išvyka į ateitį.

Pavojus, kurį kelia dirbtinis intelektas žmogui, laiku numatomas.

Žmonija išjungia elektrą ir atjungia visus kompiuterius. Internetas daugiau neegzistuoja.

Mes vėl randamės niūriuose viduramžiuose… bet bent jau esame saugūs nuo velniškų mašinų.

Linksmas bendravimas

Žmonės ir robotai gyvena harmoniškoje sąsajoje. Robotuose suprogramuojami saugumo mechanizmai, taip kad jie niekada negali pakenkti žmogui. Privalomas etikos programinis kodas sako: žmogus yra tavo geriausias draugas ir tu privalai jam paklusti.

Karas

Visiškas chaosas. Mašinos išvystė oportunistinę sąmonę ir supranta žmogų kaip nereikalingą būtybę. To pasekoje jie paskelbia žmonijai karą. Pabaiga žinoma iš filmų Matriksa ir Terminatorius ir gali būti perimta 1:1.

Tiktai be Švarcnegerio, nes šis tada bus tikrai per senas.

2 sluoksnių visuomenė

Technologija giliai suskaldė mūsų visuomenę. Daugiau nei 90 procentų pasaulio žmonijos dėl robotų tapo bedarbiais. Mažuma inžinierių ir verslininkų priešingai naudojasi technologija ir prabangiai gyvena saugiuose miestuose. Didžioji „nereikalingos“ žmonijos dalis pasitraukia į miškus, kad pabėgtų nuo mašinų diktatūros… ir kad išgyventų.

Susiliejimas

Niekada nebus robotų amžiaus… nes mes patys tapsime robotais. Su inteligentiška technika žmogus susilieja ir tampa nauja super būtybe. Kiborgas, dieviška būtybė, su bioniniais organais ir daugybe mechaninių implantų. Be to kiborgo smegenys yra sujungtos su internetu ir tuo pačiu su visais pasaulio žmonėmis.

Šaltinis: http://www.cloudscience.de/2015/02/07/wie-wird-die-technologische-singularit%C3%A4t-unser-leben-ver%C3%A4ndern/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

„Mes norim visus žmones padaryti turtingais!“

Interviu su Rauliu Rojasu

Raulis Rojasas, matematikos, informatikos ir dirbtinio intelekto Berlyno laisvojo universiteto profesorius, priklauso su savo Berlyno tyrėjų grupe prie nedaugelio mokslininkų, kurie dalyvauja nevairuojamų, autonominių automobilių kūrime.

Pone Rojas, kiek Doko Brauno ir Marčio Makflajaus is filmo „Atgal į ateitį“ slypi Jumyse?

Bet kokiu atveju daugiau Doko Brauno – Martis buvo genialus chaotas, Braunas buvo daugiau mokslininkas, kuriame atpažįstu save. Moksle mes visi turim būti šiek tiek išprotėję, koks buvo Dokas.

Jūs nuo seno domitės dirbtiniu intelektu, sukūrėte futbolą žaidžiančius robotus ir prieš tris metus pristatėte „MadeInGermany“ – automobilį, kuris visiškai apsieina be žmogiško valdymo ir braunasi per Berlyno gatvių eismą. Baimę sukelianti mintis. Kam mums reikia savaeigių automobilių – ar jie tikrai gali atstoti vairuotoją?

Motyvacija yra gana paprasta: kalbame apie dalijimąsi automobiliais, kurio metu daug žmonių dalinasi automobiliu, kuris naudojamas tik važiavimui. Šiandien automobiliu važiuoja vidutiniškai 1,3 asmenys. Tai reiškia, kad kiekviename automobilyje praktiškai sėdi asmuo, kuris yra visiškai nereikalingas. Tai turėtų būti keturi ar daugiau. Vien todėl, kad mes nesugebame paversti automobilio į viešąjį transportą, užstringame nervuojančiuose kamščiuose ir kilometrų ilgio skardos lavinose. Autonominiai automobiliai yra taksi, kurios valdomos kompiuterio, kuris nepavargsta ir gali važiuoti ištisą parą. Automobiliai taip yra pilnai išnaudoti ir gali patogiai transportuoti žmonių mases. Šalia to autonominiai automobiliai važiuos geriau ir atsargiau – tokio lygio mes žmonės niekada nepasieksime. Kompiuteris gali apžvelgti eismą 360 laipsnių kampu. Dar trūksta važiavimo intelekto – bet tai bus ateityje.

Ar mums tikrai reikia autonominio automobilio – argi nejudame pakankamai patogiai per gyvenimą?

Mažumai važiavimas automobiliu yra pramoga. Tik pagalvokite apie Meksikos didmiestį arba panašiai didelius miestus. Net Berlyne važiuoti automobiliu nėra smagu. Daug svarbiau yra geriau išnaudoti laiką, kaip tai daro turtingi žmonės, kurie turi nuosavą vairuotoją. Mes norime visus žmones padaryti turtingais.

Įsivaizduokite tokią sceną: automobilis važiuoja vienas, galinėje sėdynėje sėdi į savo darbą įsigilinusi verslo moteris, priekyje stabdantis sunkvežimis, dešinėje vaikas su dviračiu ir šalmu, kairėje dviratininkas be šalmo, gale greitai artėjantis automobilis. Kaip apsispręs automobilis – geriau išgelbėti vaiką ir greičiausiai įvažiuoti į sunkvežimį, arba geriau pasukti į šoną ir blogiausiu atveju sukelti pavojų vaikui?

Suvienyti robotiką ir etiką yra labai sunku. Tokius scenarijus nėra įvaldę netgi žmonės. Neseniai mažas lėktuvas turėjo leistis pakrantėje. Abu lėktuvo pilotai išgyveno, du praeiviai žuvo. Kad likti prie Jūsų pavyzdžio: svarbiausia yra, kad automobilis nenukryptų nuo kelio. Tai yra aišku labai konservatyvi strategija, tačiau tikriausiai vienintelis scenarijus, kurį pripažins įstatymų leidėjas. Ir kaip jau minėta, smarkiai dirbame ties vairuotojo intelektu.

Šaltinis: http://www.helmholtz.de/artikel/wir-wollen-alle-menschen-reich-machen-2893/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Dirbtinis intelektas kaip operacinė sistema

Internet of Things tikrai pasirodys, tik bus kitoks, nei mes šiandien įsivaizduojame. Jau dabar yra išmanių elektros skaitiklių, termostatų, durų spynų, tačiau beveik niekas jais nesinaudoja – ir todėl, kad jie yra per daug sudėtingi naudojimuisi. Skaitmeniniam ateities pasauliui dar reikia operacinės sistemos. Šią užduotį pagal visas tikimybes perims technologija, kurią šiandien vadinam dirbtiniu intelektu (DI). Po kelių metų tikriausiai sakysim apie ją tik „kompiuteris“ arba „telefonas“.

Iki šiol tokios centrinės komandos vadinosi Siri, Cortana arba Google Now ir išpildydavo norus greičiau blogai nei teisingai. Tai pasikeis. „Ei, DI, aš išvažiuoju dviem savaitėm į atostogas“, automatiškai pasirūpins sumažintu šildymu, uždarytomis durimis, automatiškais el. pašto atsakymais, abonementų pertraukimu. „DI, man reikia ketvirtadienį ryte į Vankuverį, o pirmadienį ryte vėl atgal“ atitinkamais kelionių pasiūlymais. Įmonėms peršasi dar ir visiškai kitokie pritaikymai.

Kelios įmonės dirba tuo pačiu metu su sąvoka, kuri kartais vadinama „Al as a Service“ taigi dirbtinis intelektas kaip servisas. Google sukūrė sistemą, kurią jos programuotojai vadina paprasčiausiai Brain, arba Smegenys. Tai jau dabar pritaikoma įmonėje įvairių problemų sprendimui, pavyzdžiui, gauti adresams iš StreetView nuotraukų. Įmonė, Viv pavadinimu, įkurta trijų vyrų, kurie anksčiau dirbo su Apples mobilaus telefono asistentu Siri, žada „inteligentišką, galinčią kalbėti sąsają“ kaip įskiepį „prietaisams, servisams arba daiktams“. Visi dideli Silikono slėnio žaidėjai prisidėjo prie DI startuolių su nemažomis pinigų sumomis.

Visa tai taps įmanoma su paralelinėmis kompiuterių architektūromis, debesų kompiuterijos pajėgumu, tačiau visų pirma su besimokančiais algoritmais ir taip vadinamais neuroniškaisiais tinklais. Inteligentiškos sistemos bus treniruojamos su didžiuliais duomenų kiekiais, kol jos įvaldys tai, ką turi mokėti. O skaitmeninio duomenų sprogimo dėka jų yra daugiau nei reikia. Tai gali būti tekstai iš JT archyvų, surinkti mobilių telefonų vartotojų kalbos nurodymai arba daugybė namų numerių, kurie yra StreetView nuotraukose. Sukurti sąsajas, analizuoti, versti, žaisti „kosmoso okupantus“ – mašinos treniruojasi jau dabar.

Todėl kompiuteriai jau greitai geriau supras, ko mes iš jų norime. Tai pasijaus kaip mokslinė fantastika tikriausiai labai trumpai: mes juk pripratome prie kompiuterių, kurie geriau žaidžia šachmatais nei žmonės arba laimi viktorinos šou. Arba, kad pasakyti kaip ankstesnis „Wired“ vyriausiasis redaktorius Kevinas Keli: „kaip ir kiekvienas svarbiausių reikmių aprūpinimas DI bus nepaprastai nuobodus, nors jis ir pakeis internetą, pasaulinę ekonomiką ir civilizaciją.“

Šaltinis: http://www.spiegel.de/netzwelt/gadgets/roboter-kuenstliche-intelligenz-uebersetzer-technik-der-zukunft-a-1017501.html

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime