„e – balsavimo sistema“

E – balsavimas vis dar susiduria su saugumo problemomis

images

Tiems, kurie suinteresuoti išplėsti rinkimų priėjimą leidžiant rinkėjams balsuoti internetu, vienas valdžios specialistų/aktyvistų turi blogų naujienų – saugumo ir privatumo rizika nebus išspręsta artimiausiu metu.

David Jefferson, kompiuterių specialistas, kuris dirba Lawrence Livermore‘o taikomojo mokslinio kompiuterijos centre, studijavo e – balsavimo sistema daugiau nei 15 metų . Jis mano, kad saugumas, privatumas, patikimumas, prieinamumas, autentifikavimo reikalavimai yra labai skirtingi nuo tų , kurie yra e – komercijos srityje.

Ki kurie e – balsavimo šalininkai tiki, kad apsauga, kuri saugo pirkėjus internete nuo hakerių gali taip pat apsaugoti ir informaciją, kuri yra susijusi e – balsavimu, nes ji atitinka reikalavimus. Be to, šalininkai mano, kad internetinis balsavimas sumažins išlaidas, padidins susidomėjimą ir padidins tikslumą.

David Jefferson atmetė šias idėjas , nes nėra jokios stiprios autentifikavimo, patvirtinimo sprendimų pirkėjams internete.

Kitos idėjos buvo sukurti atviro kodo platforma, kuri veiktų internete. Ją būtų galima sukurti naudojant „Trust The Vote Project“ įrankius. Su šiuo įrankiu, rinkėjų gali būti registruojami, rinkimų lapai gali sukurti, o rezultatai lengviau pasidalinti, o be to, auditas gali būti lengviau padaromas.

Kai kurie mano, kad balsavimo sistemas įtraukimas į atviro kodo platformą neleis grupėms patikrinti sistemos integruotumo, bet bet užtikrins atskaitomybę, bei rinkėjų prieinamumą.

Kai kurie pradėjo eksperimentuoti su balsavimu per elektroninį paštą, bet tai irgi yra pavojinga, nes el. pašto antraštės gali būti pamirštos, be to, el. paštas nenaudoja „end – to – end“ šifravimo ir nesuteikia patikimų autentifikavimo metodų, o taip pat el.paštai gali būti manipuliuojami IT specialisto, kuris kontroliuoja tranzito kelią. Kenkėjiškos programos taip pat, gali pakenkti gaunamiems balsų serveriams. Galiausiai, apgavikiški rinkimų lapai yra sunkiai aptinkami.

Taigi geriausias internetinio balsavimo modelis yra vadinamas „end – to – end“ audituojami kriptografiniai protokolai, kurie vis dar yra kūrimo/plėtros stadijoje. Jie veikia pasitelkiant kriptografinius metodus tam ,kad būtų užtikrinta balsų privatumo apsauga ir nuo neatpažintų balsų praradimo, pakeitimo, klaidingų rezultatų ar rinkėjų balsų indentifikavimo.

Šaltinis: http://gcn.com/articles/2015/03/25/internet-voting-insecure.aspx

Zambijos prezidento planai 2016 metų rinkimams.

Zambijos valdžia planuoja pristatyti elektroninę balsavimo sistemą per kitus valdžios ir prezidento rinkimus.

rodyklė

Zambijos prezidentas Edgar Lungu sako, kad būtina visuomenei suteikti informaciją apie elektroninę balsavimo sistemą tam, kad išvengtų konflikto su akcininkais, kai valdžia užsimanė patobulinti savo balsavimo metodą

Zambijos prezidentas teigia, kad jau yra diskutuojama apie e – balsavimo sistema , bet akcininkai turi pritarti sistemai prieš ją paleidžiant. Lungu sako, kad Zambija seka Namibijos pėdomis, kuri pirmoji Afrikos žemyne sėkmingai įdiegė e – balsavimo sistema praeitais metais.

Per Zambijos 2015 sausį vykusius prezidento rinkimus šalies akcininkai atmetė mobiliųjų telefonų naudojimą perduodant rinkimų rezultatus, nes pasak jų sistema gali būti nulaužta, o balsai suklastoti, tačiau akcininkai sveikino prezidento Lungu sprendimą įdiegti e – balsavimo sistema per 2016 – ųjų rinkimus.

Organizacija demokratiniam procesui (FOEDEP) džiugina prezidento sprendimas, bet išreiškė susirūpinimą tais žmonėmis, kurie yra susiję su sistemos paleidimu. FODEP direktorius McDonald Chipanzi sako, kad Zambijos rinkimų komisija privalo turėti kompetentingus žmones, kurie valdytų sistemą taip, kad nesukeltų problemų, kurios būtų nukreiptos prieš juos.

Zambijos žmonės rinks naują prezidentą ir įstatymų leidėjus kitais metais.

Šaltinis: http://www.itwebafrica.com/ict-and-governance/271-zambia/234366-zambias-president-mulls-over-e-voting-in-2016-elections

E-balsavimo eksperimentas pasibaigė Norvegijoje dėl nesaugumo baimės.

images

Norvegija baigė e – balsavimo sistemos bandymus, kuri buvo naudojama nacionaliniuose ir lokaliniuose rinkimuose.

Eksperimentas su internetiniu balsavimu buvo vykdyti 2011 ir 2013 metų rinkimuose, bet bandymai baigėsi dėlto, kad rinkėjai baiminosi, kad jų identitetas ir pasirinkimas gali būti paviešinti ir taip pakenkti demokratiniam procesui. Be to, politinės kontraversijos ir faktas, kad bandymai nepadidins rinkėjų susidomėjimo taip pat privedė prie eksperimento užbaigimo.

Pareiškime Norvegijos modernizacijos biuras sako, kad e – balsavimo sistemos bandymai baigėsi dėl buvusios diskusijos dėl bandymo patobulinti rinkimų sistemą. Diskusija vyko nacionaliniame parlamente.

Pareiškime taip pat sakoma, kad buvo didelis politinis noras žmonėms leisti balsuoti internetu, tačiau pastarųjų dviejų eksperimentų rezultatai įtikino valdžią neleisti daugiau pinigų tokiems projektams.

Statistika rodo, kad 2013 metais 70,000 norvegų išbandė e – balsavimo sistemą. Tai reprezentavo 38% visų 250,000 žmonių iš 12 miestų, kurie turėjo teisė balsuoti. Tačiau Norvegų tyrymų išreiškė susirūpinimą faktu, kad e – balsavimas gali būti neskaidrus ir rinkėjams galėjo būti daroma įtaka renkantis kandidatą, o taip pat 0,75% rinkėjų balsavo po du kartus. Jie tai padarė balsuodami internetu, o tada antrąkart balsavo rinkimų apygardoje.