„e – valdžia“

Vokietijos televizija: e. valdžios paslaugų srityje Europos Sąjungoje pirmauja Lietuva

Federal Reserve Announces Interest Rate Decision

Užsienio auditorijai skirta Vokietijos televizija „Deutsche Welle“ skelbia, kad E. valdžios paslaugų srityje tarp Europos Sąjungos (ES) šalių pirmauja Lietuva.

„Nė vienoje Europos šalyje taip plačiai nesinaudojama e. valdžios paslaugomis, kaip Lietuvoje. Su valdžios institucijomis įmonės bendrauja internetu. Turbūt nerastume nė vieno piliečio, kuris už mašinos stovėjimą mokėtų ne elektroniniu būdu. Internetu registruojami netgi naujagimiai“, – „Deutsche Welle“ televizija cituojama Lietuvos Vyriausybės kanceliarijos pranešime.

Skaitmeninė valdžia: 21 amžiaus kelias į sėkmę.

images

OECD(„Organisation for Economic Cooperation & Development“) tarptautiniai tyrimai Australijoje, Naujojoje Zealandijoje, Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje parodė, kad valdžios atsilieka technologine prasme.Naujausios tendencijos rodo, kad reikia patobulinti skaitmenines paslaugas ir socialine medija. Klausimas kyla kaip sukurti skaitmeninės valdžios pagrindus? Štai 7 tendencijos, kurios minimos OECD tyrimų ataskaitoje:

Tendencija nr. 1: kodėl socialinis informacijos prieinamumo skirtumas yra svarbu?

Politikos planuotojai sutinka, kad socialinės medijos yra būtinos palaikyti santykiui su šalies gyventojais., tačiau šis skirtumas yra uždengiamas politikų, kurie daro įtaką skaitmeninėje erdvėje. Verta paminėti, kad tik keletas OECD šalių turi strategija kaip padidinti socialinių medijų naudojimą. Australijoje rinkimų ir kandidatų temos buvo TOP 10 labiausiai diskutuojamų temų sąraše, o paskutiniais metais apie politines ir civilines problemas buvo mažiau diskutuojama. Viena Australijos agentūram kuri yra sukūrusi 2006 metais bendradarbiavimo platforma „GovDex „ jau pasiekė 20000 vartotojų 2011 metais. Civiliniai darbuotojai dabar šia platforma naudoja kaip socialinių bendruomenių kūrimo priemonę . Ji tai daro naudodama socialines medijas ir kurdama įvairius forumus.

Tendencija nr. 2: Kaip užtikrinti įdėjų dalinimasi?

Tarp pasaulinių tendencijų išsiskiria „Facebook“ ir „Twitter“, kurie išlieka populiariausios socialinių medijų platformos . 2014 metais „Facebook“ turėjo vieną milijardą vartotojų, o tai yra 15% pasaulio populiacijos, o „Twitter“ turi daugiau nei 270 milijonų aktyvių vartotojų, kurie naudojasi platforma kiekvieną dieną.

Tendencija nr. 3: Politikų pamokos

Visiems aišku, kad socialinė medija yra viena iš geriausių priemonių komunikuoti su visuomenę. Tik kai kurie politikai naudoja socialinę mediją sumaniau. Jai kurie socialinę mediją naudoja tam, kad įtrauktų šalies gyventojus į viešąją politiką ir perdarant viešųjų paslaugų pristatymą. Notably, for government, most consider social media as an add-on to public communications. Few are genuinely leveraging social media for more advanced use. These include involving citizens in public policy or transforming and re-designing public service delivery.

Kai kurie šalių lyderiai šia strategija iliustruoja dėl USA prezidento populiarumo Barack Obama (@BarackObama) ar Ekvadoro prezidento (@MashiRafael). Abu bendrauja su „Twitter“ sekėjais, kurie atitinka daugiau nei 10% šalių populiacijos.

Tendencija nr. 4: „Paaukštinant žaidimo lygį“

26 iš 34 OECD šalių narių turi „Twitter“ paskyras. 21 iš 34 šalių turi „Facebook“ puslapius, bet nedaugėlis valdžių gyventojus įtraukia į viešosios politikos kūrimą. Verta paminėti, kad pagal OECD valdžioms reiktų išnaudoti socialines medijas tam , kad pritrauktų įvairių grupių dėmėsį pavyzdžiui jaunimą, o ne tik pavienes grupes.

Tendencija nr. 5: Sveikatos priežiūros galimybės

Sveikatos priežiūros srityje skaitmeniniai kanalai yra labai svarbus įvairiose šalyse, bet tik iki 60% šalių naudoja internetą informacijos skleidimui. Verta paminėti, kad senjorai yra labiausiai auganti vartotojų karta kalbant apie interneto puslapius, kuriuose dalinamasi informaciją apie sveikatą. Ši statistika yra patvirtinta Korėjoje, Islandijoje, Norvegijoje, JAV

Tendencija nr. 7: e- valdžia yra senosios mokyklos atstovė

Valdžios naudoja socialinės medijas geresniam ir efektyvesniam viešųjų paslaugų teikimui, bet svarbiausia, kad šis veiksmas būtų naudingas vartotojams, bendruomenėms ir pačioms valdžioms. Grėsmė yra sumaišyti e- valdžia, socialinę mediją ir elektronines paslaugas. JAV tyrimai parodė, kad šalyje 700 agentūrų turi 3000 „Facebook“ puslapių, 1000 „Twitter“ paskyrų, 700 Youtube kanalų ir 500 Flickr puslapių.

 

 

 

 

 

­­­­­­­­­

E-valdžios raidos indeksas-kas tai?

 

Nuo tada, kai pasaulio šalys pradėjo domėtis savimi ir rinkti duomenis apie save, jų surenkama vis daugiau ir vis įvairesnių, o apdorojant vis sudėtingesniais būdais, vis greičiau ir vis daugiau atsiranda naujų būdų pažvelgti į save iš šono. Jau daugeliui, žinoma, sąvoka BVP vienam gyventojui, kitiems ir terminas socialinės raidos indeksas ne svetimas.   O ar girdėjote apie elektroninės valdžios raidos indeksą?

Tai Jungtinių Tautų dukart per metus atliekamas tyrimas atsižvelgiant į elektroninės valdžios paslaugų ir informacijos prieinamumą piliečiams bei pačių piliečių dalyvavimą elektroniniame valstybės valdyme. Tiriamos ir vertinamos tiek techninės (interneto, telefono, televizijos tinklai), tiek socialinės gyventojų galimybės. Šis tyrimas atsirado galvojant apie pasaulio ateitį, kuriame e-valdžios galimybės ir svarba tik didės. E-valdžios indekso tyrimas buvo atliekamas 130 valstybių.

Wikipedijoje paskelbtame 50 valstybių sąraše Lietuvos elektroninės valdžios indeksas yra 0,7271. Mūsų šalis užima 29 vietą pasaulyje pagal elektroninės valdžios indeksą iš 130 valstybių. Taigi tvirtai laikomės tarp 50 geriausių. Pirmą vietą užima Pietų Korėja, jos indeksas 0,9462. Antrąją Australija 0,9103. Trečioje vietoje yra Singapūras elektroninės valdžios indeksas 0,9076.

Didžiausias šios statistikos netikėtumas buvo tai, kad Lietuva nors ir visai nedaug aplenkė Šveicariją, kurios elektroninės valdžios indeksas 0,7267. Šveicarija pagal elektroninės valdžios indeksą užima 30 vietą.

Žvalgantis į kaimynus Estija mus čia stipriai aplenkia jos indeksas 0,8180 ir 15 vieta. Latvija kiek atsilieka elektroninės valdžios indeksas 0,7178 ir 31 vieta. Visai nedaug mus pralenkia Rusija 27 vieta e-valdžios raidos indeksas 0, 7296 ir Kazachstanas 28 vieta e-valdžios raidos indeksas 0,7283.

Taigi ir pasiekėme nemažai ir tobulinti dar yra ką.

Kazachstano Respublika gali pasiūlyti ne tik eksursiją į kosmodromą, bet ir e-valdžios paslaugas

images

Stebint gimtosios šalies epaslaugų plėtra ir patogiai jomis besinaudojant kartais darosi įdomu, o kaip yra kitur?

Šį kartą aplankiau Kazachstano Respublikos evaldžios puslapį. Beieškant šio puslapio paaiškėjo, kad galima nuvykti į ekskursijon į Baikonūro kosmodromą, nors ji ir nėra tokia populiari, kaip tikėtasi.

Rezultatas Kazachstano Respublikos evaldžios puslapyje maloniai nustebino. Puslapis atrodo itin civilizuotai ir pakankamai patogiai sukomponuotas aiškiai išdėstytos paslaugų kategorijos skirtingoms gyventojų grupėms, atskiras skirtukas, skirtas verslui. Pagalbos puslapyje pilna dokumentų ir net mokomųjų filmukų. Informacija pateikiama kazachų, rusų ir anglų kalbomis. Yra netgi puslapio versija neįgaliesiems. Ši versija labai paprasta, nuo daugelio lietuviškų puslapių versijų neįgaliesiems skiriasi tuo, kad ji yra nepalvota, joje nėra net užuominų į paveikslėlius ir didelio kontrasto, puslapio viršuje patogiai pateikti kontrasto ir teksto dydžio keitimo mygtukai yra ir mygtukas grįžimui į įprastinę puslapio versiją. Puslapyje pasirinkus kokį nors punktą iš pateiktų sąrašų jis yra išryškinamas, tikrai patogu, nes visada aišku, kur bakstelta pele ar nueita spaudant klaviatūros klavišus.

Geras pagrindinio puslapio įspūdis truko neilgai jau spustelėjus patį pirmą punktą “Šeimai” Atsidaręs puslapis tapo visiškai įprastas iš viso neįgaliesiems skirto komforto liko tik teksto dydžio keitimo mygtukai puslapio viršuje, teko vėl iš naujo pasirinkti versiją neįgaliesiems, kad susigrąžinti patogius buvusius nustatymus. Toliau tyrinėjant Kazachstano Respublikos evaldžios teikiamų paslaugų dalį skirtą šeimai ir lyginant su lietuviškomis epaslaugomis į akis krito vienas skirtumas, tarp Lietuvos ir Kazachstano epaslaugų skirtų šeimai. Lietuvių puslapyje nėra vaiko vietos eilėje į darželį peržiūros, ją galima rasti didesnių miestų savivaldybių puslapiuose, o tose vietovėse, kur laisvų vietų darželiuose yra visus metus, tokia informacija yra neaktuali.

Taigi,iš pažiūros Kazachstano Respublikos teikiamos elektroninės paslaugos niekuo nenusileidžia europietiškoms, lieka neatsakyta tik dalis klausimo, ar jos tikrai veikia taip puikiai, kaip ir atrodo?