Elektroninės paslaugos

Ar elektroninių paslaugų vystymo planai atitinka realybę?

images

Prasidėjus Naujiesiems metams visiems įdomu patikrinti ir įvertinti įvariausias prognozes ir pasiekimaus.

http://ec.europa.eu/digital-agenda/en/european-egovernment-action-plan-2011-2015 galima rasti Europos elektroninės valdžios veiklos planą 2011-2015 m. Nors 2015 tik prasidėjo visgi galima bent peržvelgti, kiek šis planas atitinka realybę. Išsamiai analizei reikėtų išsamaus straipsnio pasibaigus 2015 metams.

Europos Komisijos e.vyriausybės veiksmų planas 2011-2015 skatina naujos kartos elektroninės valdžios paslaugų teikimą. Ji remiasi keturiais politiniais prioritetais pateiktais Malmės deklaracijoje.

Skatinti įmones ir piliečius

Stiprinti bendrosios rinkos mobilumą

Susieti efektyvumą ir veiksmingumą

Sukurti būtinas priemones ir prielaidas šiems punktams įgyvendinti.

Tiek europinėmis, tiek nacionalinėmis priemonėmis siekiame padėti bendradarbiauti kurti ir tobulinti naujas belaides elektroninės valdžios paslaugas vietiniu, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygiu.

Mūsų tikslas yra optimizuoti tarpvalstybines elektroninės valdžios paslaugas, skirtas tiek piliečiams, tiek verslui nepriklausomai nuo jų kilmės šalies išsivystymo lygio.

Įskaitant elektroninį parašą ir elektroninę tapatybę. Elektroninės paslaugos turėtų apimti šias visuomenės gyvenimo sritis e-teisę, e-sveikatą, mobilumą, socialinę apsaugą ir suteiks konkrečių privalumų tiek piliečiams, tiek verslui bei Europos šalių vyriausybės. Komisija ir toliau savo pavyzdžiu skatins ir toliau diegti elektronines paslaugas.

Mūsų tikslas –2015 metais padidinti elektroninėmis paslaugomis besinaudojančių gyventojų skaičių iki 50 proc. O verslo įmonių skaičių iki 80 procentų.

2015 m. sausio 13 d. antradienį bent keliuose interneto portaluose pasirodė straipsnis apie Lietuvos gyventojų naudojimosi elektroninėmis paslaugomis 2014 m.

2014 m. gale internetu naudojosi 71% 16-74 m. amžiaus Lietuvos gyventojų.

Valstybės institucijų svetainėse lankėsi 32% gyventojų (45% interneto vartotojų). Šis rodiklis per metus išaugo 5 proc. punktais.

Pernai dokumentų pildymą ir teikimą internetu pagal populiarumą Lietuvoje lenkė tik informacijos apie institucijas paieška – tai darė 49% respondentų, kurie lankėsi šių institucijų svetainėse, arba 16 proc. gyventojų. www.lrv.lt tinklalapio duomenimis elektroninėmis paslaugomis naudojosi 2012 metais valstybės institucijų elektroninėmis paslaugomis naudojosi 37 procentai Lietuvos gyventojų.

Nors elektronininėmis paslaugomis besinaudojančių Lietuvos gyventojų skaičius auga, bet galim saves paklausti, kas trukdo žmonėms naudotis elektroninėmis paslaugomis.

Daug geresnė situacija verslo sektoriuje. 2014 m. pradžioje kompiuteriais ir internetu naudojosi visos gamybos ir paslaugų įmonės, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų, remdamasis informacinių technologijų (IT) naudojimo įmonėse tyrimo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

 

Šaltiniai: www.lrv.lt, www.std.lt, www.penki.lt, www.elektronika.lt, www.technologijos.lt

Raktažodžiai: elektroninės paslaugos, ePaslaugos, eVyriausybė, paslaugos, Europos Sąjunga.

 

 

Elektroninės valdžios privalumai ir trūkumai

Lietuvoje jau kurį laiką naudojamės elektroninėmis paslaugomis. Įvairiais duomenimis verslas jomis naudojasi dažniau nei fiziniai asmenys. O elektroninės paslaugos Lietuvoje plinta gana lėtai ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių.

Tad kas traukia naudotis elektroninėmis paslaugomis ir kas atbaido žmones nuo elektroninės valdžios teikiamų elektroninių paslaugų.

Vyresnio amžiaus klientus gąsdina pačios technologijos, kurios atrodo labai sudėtingos ir neperprantamos, kur baisu paspauti ne tą mygtuką ir viską tuo vieninteliu paspaudimu nepataisomai sugadinti.

Kita baimė yra privatumo praradimas, valdžia apie kiekvieną pilietį žinos viską ir dar daugiau. Netgi yra bijoma, kad valstybė pradės diegti į asmeninius piliečių kompiuterius šnipinėjimo programinę įrangą.

Kita vertus elektroninei valdžiai labai svarbu užtikrinti asmeninių piliečių duomenų saugumą.

Tačiau šiuos trūkumus atsveria elektroninių paslaugų pasiekiamumas 24-7-365. Taip pat kompiuterių ir mobiliųjų įrenginių pagalba valstybės teikiamos paslaugos taps prieinamesnės neįgaliesiems. Dvidešimt keturias valandas per parą, Septynias dienas per savaitę ir tris šimtus šešiasdešimt penkias dienas per metus.

Taip pat didelis privalumas yra valdymo ir kitų procesų skaidrumas, aiškesnė valdininkų atsakomybė. Daugelio procesų visiškas automatizavimas, todėl galima sumažinti valdininkų skaičių.

Tags: elektroninė valdžia, elektroninės paslaugos, neįgalieji, kompiuteriai, paslaugos, programinė įranga.

 

Ar greitai “elektroninę valdžią” pakeis “mobili valdžia”?

Egoverment MONITOR 2013 rezultatų apžvalga.
Nors daugelyje šalių elektroninės valstybinės paslaugos pradėjo savo veiklą sėkmingai, tačiau praėjus kuriam laikui, vartotojų aktyvumas naudojantis elektroninėmis valstybės paslaugomis truputį mažėja.
eGoverment MONITOR 2013 pateikia tokius duomenis:
2013 m. statistiniais duomenimis daugiausia piliečių visomis elektroninėmis valdžios paslaugomis naudojosi Austrijoje 65 proc. Švedijoje-53 proc. Trečioje vietoje Šveicarija 50 proc., ketvirtoje vietoje Vokietija 36 palyginus su praėjusiais metais naudojimasis eletroninės valdžios paslaugomis sumažėjo 9 proc. Didžiojoje Britanijoje 34 proc., JAV-24 proc.
Dalis piliečių naudotis elektroninėmis paslaugomis negali arba neturi teisės, kiti bijo asmens duomenų vagysčių ir sudėtingos vartotojo sąsajos bei naujovių.
Daugumos apklaustų piliečių nuomone didžiausi elektroninių valstybės paslaugų trūkumai yra šie:
1. Ne visas paslaugas įmanoma gauti internetu, dažnai vis tiek reikia apsilankyti įstaigoje.
2. Per daug sudėtinga vartotojo sąsaja
3. Nerimas dėl asmens duomenų vagysčių
Tačiau daugiausiai elektroninėmis paslaugomis besinaudojančių valstybių piliečiai (Vokietija, Austrija, Šveicarija) nurodo ir elektroninių valstybės paslaugų privalumus:
1. Galimybė susisiekti su valstybės atstovais socialiniuose tinkluose
2. Socialiniai tinklai padeda politikams laiku pastebėti visuomenės nuomonės pokyčius
3. Galimybė naudotis elektroniniu mokesčių deklaravimu
O kokios “mobilios vyriausybės” perspektyvos?
Nors daugelyje šalių vis labiau plinta mobilieji įrenginiai taip pat auga ir mobiliojo interneto naudojimas, tačiau “mobilios vyriausybės”, kuri būtų prieinama visur ir visada, kur tik veikia belaidis internetas arba mobilusis ryšys, dar teks palaukti.
Kaip rodo apklausų duomenys labiausiai “mobiliosios vyriausybės” laukia austrai 68 proc. (22 proc nurodo, kad galimybė tvarkyti su valstybe susijusius formalumus, naudojantis mobiliais įrenginiais yra svarbu, o 46 proc. mano, kad tokia galimybė labai svarbi). Šveicarijoje “mobili vyriausybė” yra ne taip laukiama, o Vokietijoje piliečiai “mobilios vyriausybės” trokšta dar mažiau.
2012 m. apklausų statistiniai duomenys rodo, kad net 66 proc. JAV piliečių ateityje nenori naudotis mobiliosiomis elektroninėmis valstybės paslaugomis, o Vokietijoje tokių yra 61 proc.
Tikriausiai “mobiliosios vyriausybės” dar teks palaukti.