„epaslaugos“

Ar elektroninių paslaugų vystymo planai atitinka realybę?

images

Prasidėjus Naujiesiems metams visiems įdomu patikrinti ir įvertinti įvariausias prognozes ir pasiekimaus.

http://ec.europa.eu/digital-agenda/en/european-egovernment-action-plan-2011-2015 galima rasti Europos elektroninės valdžios veiklos planą 2011-2015 m. Nors 2015 tik prasidėjo visgi galima bent peržvelgti, kiek šis planas atitinka realybę. Išsamiai analizei reikėtų išsamaus straipsnio pasibaigus 2015 metams.

Europos Komisijos e.vyriausybės veiksmų planas 2011-2015 skatina naujos kartos elektroninės valdžios paslaugų teikimą. Ji remiasi keturiais politiniais prioritetais pateiktais Malmės deklaracijoje.

Skatinti įmones ir piliečius

Stiprinti bendrosios rinkos mobilumą

Susieti efektyvumą ir veiksmingumą

Sukurti būtinas priemones ir prielaidas šiems punktams įgyvendinti.

Tiek europinėmis, tiek nacionalinėmis priemonėmis siekiame padėti bendradarbiauti kurti ir tobulinti naujas belaides elektroninės valdžios paslaugas vietiniu, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygiu.

Mūsų tikslas yra optimizuoti tarpvalstybines elektroninės valdžios paslaugas, skirtas tiek piliečiams, tiek verslui nepriklausomai nuo jų kilmės šalies išsivystymo lygio.

Įskaitant elektroninį parašą ir elektroninę tapatybę. Elektroninės paslaugos turėtų apimti šias visuomenės gyvenimo sritis e-teisę, e-sveikatą, mobilumą, socialinę apsaugą ir suteiks konkrečių privalumų tiek piliečiams, tiek verslui bei Europos šalių vyriausybės. Komisija ir toliau savo pavyzdžiu skatins ir toliau diegti elektronines paslaugas.

Mūsų tikslas –2015 metais padidinti elektroninėmis paslaugomis besinaudojančių gyventojų skaičių iki 50 proc. O verslo įmonių skaičių iki 80 procentų.

2015 m. sausio 13 d. antradienį bent keliuose interneto portaluose pasirodė straipsnis apie Lietuvos gyventojų naudojimosi elektroninėmis paslaugomis 2014 m.

2014 m. gale internetu naudojosi 71% 16-74 m. amžiaus Lietuvos gyventojų.

Valstybės institucijų svetainėse lankėsi 32% gyventojų (45% interneto vartotojų). Šis rodiklis per metus išaugo 5 proc. punktais.

Pernai dokumentų pildymą ir teikimą internetu pagal populiarumą Lietuvoje lenkė tik informacijos apie institucijas paieška – tai darė 49% respondentų, kurie lankėsi šių institucijų svetainėse, arba 16 proc. gyventojų. www.lrv.lt tinklalapio duomenimis elektroninėmis paslaugomis naudojosi 2012 metais valstybės institucijų elektroninėmis paslaugomis naudojosi 37 procentai Lietuvos gyventojų.

Nors elektronininėmis paslaugomis besinaudojančių Lietuvos gyventojų skaičius auga, bet galim saves paklausti, kas trukdo žmonėms naudotis elektroninėmis paslaugomis.

Daug geresnė situacija verslo sektoriuje. 2014 m. pradžioje kompiuteriais ir internetu naudojosi visos gamybos ir paslaugų įmonės, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų, remdamasis informacinių technologijų (IT) naudojimo įmonėse tyrimo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

 

Šaltiniai: www.lrv.lt, www.std.lt, www.penki.lt, www.elektronika.lt, www.technologijos.lt

Raktažodžiai: elektroninės paslaugos, ePaslaugos, eVyriausybė, paslaugos, Europos Sąjunga.

 

 

Kaip atrodo elektroninės paslaugos Afrikoje?

Daugelis valstybių savo piliečiams elektronines paslaugas teikia jau gana seniai. Tai dauguma Europos, dalis Azijos, Amerikos šalių. Tuo tarpu Afrikos žemyno valstybės elektronines paslaugas atrado gana vėlai lyginant su šalimis, kur elektroninės paslaugos pradėtos teikti anksčiau..

Tačiau ir ten yra šalių, kurios padarė didelę pažangą kurdamos elektronines paslaugas savo piliečiams. Viena šių šalių Kenija.

Tai daugiatautė tiek iškasenomis tiek dideliais žemės plotais, puikiais gamtovaizdžiais bei įvairiomis tradicijomis galinti pasigirti Rytų Afrikos valstybė.

Apie elektroninių paslaugų diegimo galimybes buvo pradėta kalbėti dar 2002 metais, o 2004 metais buvo įsteigtas elektroninės valdžios departamentas, kuris turėjo parengti ir vykdyti informacinių ir ryšio technologijų šalyje planą.

Kenijoje kaip ir daugelyje Afrikos šalių labiausiai iš šiuolaikinių technologijų tarp gyventojų paplitę mobilieji telefonai. Juos turi apie 70 procentų gyventojų. Šalyje pakankamai geras mobiliojo ryšio tinklas. Šios dvi galimybės leidžia net atokiausių vietovių gyventojams naudotis mobiliuoju ryšiu pasiekiamomis elektroninėmis paslaugomis.

Visos elektroninės paslaugos teikiamos mobiliojo ryšio operatoriams glaudžiai bendradarbiaujant su valstybės institucijomis.

Mobiliojo ryšio operatoriai teikia tokias paslaugas kaip Kipozeki (tai elektroninio pašto ir pokalbių paslauga pritaikyta įprastiems mobiliesiems telefonams.)

Kita paslauga M-Pesa tai mobiliosios bankininkystės paslauga, leidžianti saugiai atsiskaityti elektroniniais pinigais, naudojantis paprastais mobiliaisiais telefonais.

Tarp Kenijos gyventojų ši paslauga taip išpopuliarėjo, kad TVF (Tarptautinis Valiutos Fondas) ataskaita arodė jog Kenijoje bendraM-Pesa atliktų mokėjimų suma viršijo Western Union atliktų mokėjimų sumą visame pasaulyje.

Šaltiniai: Vikipedija, https://opendata.go.ke/