Internetas

Kaip internetas keičia mūsų gyvenimą

Naujos medijos užplūsta mus ir gali privesti prie konteksto žlugimo, mano Katarina Katser. Ji yra socialinė psichologė ir dirba komunikacijos internete eksperte Europos Tarybos komisijoms ir Vokietijos Bundestagui. Jos knyga “Virtuali psichologija. Gyvenimas tinkle“ pasirodė ką tik.

Bremeno radijas: „Virtuali psichologija“ skamba kaip „Virtualus kriminalumas“. Ar internetas piktas?

Katarina Katser: Yra pykčio žinučių, virtualaus mobingo ir šūdo audrų. Tačiau socialiniuose tinkluose organizuojamos ir plataus mąsto pagalbos akcijos, pavyzdžiui pabėgėliams. Virtualioje psichologijoje kalbama ir apie tai, ką mums iš principo reiškia, kai išmanieji telefonai ir t.t. vis labiau braunasi į mūsų gyvenimą. Dauguma jau nebegalvoja apie tai. Jie priima technologiją tokią, kokia ji yra, ir nešiojasi ją kelnių kišenėje kaip savaime suprantama.

Bremeno radijas: Na ir?

Katarina Katser: Kai kas vyksta suvokimo lygyje, kai mes 24 valandas esame online ir niekada nesiskiriame nuo tinklo. Tai mus įtakoja – galbūt ir neigiamai. Padidėja stresas. Kai kurie žmonės dar vakarais lovoje randasi Twitter arba Facebook.

Bremeno radijas: Bet jauni žmonės juk apsieina su tuo suvereniau.

Katarina Katser: Pasirodo, kad būtent jauna karta, taip vadinami skaitmeniniai čionykščiai, jaučia didžiulį stresą. Reikalavimai ten labai dideli: jei aš nebūsiu WhatsApp arba neatsakysiu tuojau pat į kiekvieną žinutę, aš iškrisiu. Jie nebesiryžta atsijungti.

Bremeno radijas: Internetą turim ne tik nuo vakar. Nejaugi tiek daug kas pasikeitė?

Katarina Katser: Problemų padaugėjo – išmaniųjų telefonų arba planšečių dėka, kuriuos mes nuolat nešiojamės kartu. Tais laikais dar nebuvo Snapchat, WhatsApp arba Facebook. Yra tiek pritaikymų. Jie gali būti labai naudingi, bet gali ir perlenkti lazdą. Mes turime funkcionuoti šiuo interneto ritmu. Nuolat ateina nauji reikalavimai: priminimas apie vizitą, pirkinių sąrašas, profilis turi būti atnaujintas. Taip sukuriamas didžiulis laiko spaudimas. Mes turime prisitaikyti prie šio ritmo. Tai mus apkrauna. Tai gali privesti prie konteksto žlugimo.

Bremeno radijas: Kaip mes iš to vėl išeisime?

Katarina Katser: Pamišėliška tame yra tai, kad taip einasi daugumai žmonių. Dauguma taip galvoja, bet nei vienas nesiryžta pasireikšti. Už to slypi baimė, patekti į pašaliečio rolę. Mes turime sukurti daugiau pasitikėjimo savimi, kad visiems taip einasi, ir žiūrėti, kaip galima sukurti kokias nors strategijas.

Šaltinis: http://www.radiobremen.de/wissen/themen/cyberpsychologie-katzer100.html

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

„Ne kiekviena technologija reiškia pažangą“

Internetas smarkiai pakeitė darbo pasaulį. Tačiau tai yra ne vien technologijos, kurios daro įtaką mūsų gyvenimui, bet ir jų naudojimo būdas. Sąmoningas kūrimas vietoj visiško paklusimo technikai – už tai pasisako Kanados ekonomistė Dijana-Gabrielė Tremblei.

Kodėl šiandien dirbantys žmonės jaučiasi taip, tarsi su jais būtų elgiamasi lyg su mašinomis, ir ką internetas turi bendro su darbo vietų perkėlimu, paaiškina Tremblei interviu su science.ORF.at.

science.ORF.at: Dažnai kalbama, kad internetas sukėlė ketvirtą pramoninę revoliuciją. Kalbant apie darbo pasaulį ir darbo santykius – ar sutinkate su šiuo požiūriu?

Dijana-Gabrielė Tremblei: Aš asmeniškai žiūriu į tai kaip į kontinuumą. Pasikeitimai vyksta visą laiką, vieni svarbesni už kitus. Kas man atrodo tikrai reikšminga, yra neapleisti tokių perversmų socialinio aspekto. Šie pasikeitimai nėra kažkas, kas mums užkraunama išorinių jėgų ir kam mes turime besąlygiškai paklusti. Daugelyje sektorių techninė pažanga nėra ypatingai permąstoma. Vyrauja supaprastintas požiūris, kad kiekviena nauja technologija reiškia pažangą. Aš esu prieš tokį deterministinį supratimą. Įmonės turi suvokti, kad tai yra ir valdymo klausimas: visada yra pasirinkimo galimybės, žmonės yra tie, kurie renkasi. Taigi ir techninė pažanga susijusi su darbo pasauliu yra tai, ką visuomenė gali pati formuoti.

Kuria kryptimi eina šie pasikeitimai ir kokie sprendimai turi būti pasirenkami įmonių?

Vienas didžiausių pasikeitimų yra aplinkybė, kad šiandien įmanoma dirbti visada ir visur. Taigi vienas didžiausių iššūkių yra užtikrinti, kad liktų užtektinai laiko privačiam gyvenimui. Daugelyje sektorių žmones ištinka Burn-Out sindromas. Ne tiktai dėl pasikeitimų, bet dėl to, kaip yra valdoma. Daug įmonių mažėja šiuo metu, jie mažina personalą. Taip išauga darbo intensyvumas, darbai, kuriuos turi atlikti darbuotojai, dažnai peržengia tai, kas yra įmanoma vienos darbo savaitės metu. Taip darbas pereina į laisvalaikio zoną, nes jis gali būti atliktas visur. Apklausose, kurias atlikau įmonėse, konstatuoju, kad trūksta atlikto darbo pripažinimo, nors tai yra vienas didžiausių darbininkų ir darbuotojų poreikių. Jie dažnai jaučiasi taip, tarsi su jais būtų elgiamasi kaip su mašinomis.

Tačiau internetas įtakoja ne tik individualaus darbo laiko pasikeitimus, bet ir darbo pobūdžio pasikeitimus bei darbo padalijimą bendrai. Kokias tendencijas galite įvardinti?

Didžiausias pasikeitimas prasidėjo dar prieš internetą, ir tai yra darbo vietų perkėlimas. Pradžioje tai buvo neva tekstilės pramonė, kuri buvo perkelta į Meksiką, Kiniją ir daug kitų Azijos šalių. Šiandien perkeliami ir labiau kvalifikuoti darbai, pavyzdžiui IT sektoriuje, kuris vis labiau nustumiamas į Indiją. Anksčiau tai buvo paprasti dalykai, šiandien tai vyksta visuose lygmenyse. Ypač tai yra rizika Šiaurės Amerikai ir Europai. Produkcijos apimtis pramoninėse šalyse taip gali ženkliai sumažėti.

O pramoninėse šalyse – kokius pasikeitimus galite įvardinti?

Aš intensyviai nagrinėjau teledarbą, taigi darbą iš namų, ir mane labai nustebino, kad tai nepaplito taip stipriai, kaip mes pradžioje tikėjomės. Šiaurinės Europos šalys ir JAV tai naudojo intensyviai. Pietinėse Europos šalyse tai priešingai beveik nepaplito. Pavyzdys Prancūzija: ten vadovai nori savo darbuotojus matyti įmonėje. Beveik nesinaudojama „vadovavimu pagal rezultatus“, o daug daugiau „vadovavimu stebint“. Tačiau ir tose šalyse, kurios stipriau rėmė darbą iš namų, yra tendencija, gražinti žmones atgal į įmonę. Yahoo vadovė neseniai pasakė, kad ji nori gražinti žmonės atgal į įmonės patalpas, kad neprapultų kolektyvo jausmas ir inovatyvus, bendras vystymasis.

Kurlink vystysis tai ateityje?

Aš manau, kad reikalingas geras miksas. Reikia užtikrinti, kad žmonės sueitų kartu, kad išvystytų idėjas ir susiburtų socialinėje jungtyje. Tuo pačiu mes žinome, kad darbe biuruose prarandama daug laiko. Taigi turi būti galimybė, kad tam tikri dalykai būtų atliekami iš namų. Ypač jauniems žmonėms, kurie tik pradeda darbą įmonėje, yra svarbu, būti vietoje, kad susipažintų su visais ir apsiprastų. Daug įmonių leidžia teledarbą tik tada, kai žmogus du metus pradirba įmonėje. Kitas dalykas, kurį mes nagrinėjome 70-ais metais, ir tikėjomės, kad tai smarkiai paplis, buvo „lankstaus laiko“ modelis, taigi lankstus, individualus laiko paskirstymas. Ir tai ne visiškai paplito. Duomenys rodo, kad šiandien beveik niekas neužsiima tokiu darbo modeliu.

Kokią darbo prieigą turi šiandienos jauna karta? Kokia svarbi yra karjera prieš išpildytą privatų gyvenimą?

Ekonomiškai gerais laikais žmonės išreiškia norus, kaip pavyzdžiui daugiau laiko šeimai. Jeigu laikai greičiau sunkūs, tendencija yra, kad tiek jaunesni, tiek vyresni žmonės sutinka su daugiau darbo valandų. Anksčiau žmonės buvo patenkinti, kad turi darbą, kuris pačiam patinka. Šiandien svarbi ir darbo aplinka: žmonės nori jaustis saugiai, jie nori komunikatyvios aplinkos, jie nori, kad vadovai būtų grupės prižiūrėtojais, kurie yra atviri tam, kas vyksta jų įmonėse. Ir kaip jau minėta: žmonės nori pripažinimo. Aktualūs įmonių pavyzdžiai, kurios mažina personalą, o darbuotojai sužino apie tai prieš dieną iš laikraščių, žinoma prieštarauja šiems norams.

Šie nesaugūs darbo santykiai yra juk visur: kas šiandien gauna darbą, negali būti tikras, kad turės šį visą savo gyvenimą. Mažuma žino, kur jie bus po penkių metų.

Tiksliai. Kai pasižiūrime į duomenis, šie aiškiai rodo, kad yra daug žmonių, kurie dirba nepilną darbo dieną, dirba su terminuota darbo sutartimi arba išvis dirba tik pagal darbinės veiklos susitarimą. Ypač Prancūzija yra labai kūrybinga, kai iškyla problema, sukurti pavadinimus šiems darbams, kurie turi pagelbėti jauniems žmonėms, rasti savo vietą darbo rinkoje. Šios schemos yra remiamos valstybės. Toks netvirtų darbo vietų kūrimas priveda prie to, kad žmonės supranta tokį darbą kaip normalų būdą įsitvirtinti darbo rinkoje. Tačiau tai ne tiesa. Kadangi tai nesibaigia po metų, žmonės keliauja nuo vieno darbinės veiklos susitarimo iki kito – metų metus.

Taip pat nebėra „vidinės darbo rinkos“ įmonėse. Tik retsykiais yra galimybė, pakilti karjeros laipteliais įmonėje, vietoj to svarbios sritys dalijamos savarankiškai dirbantiems asmenims terminuotų sutarčių pagrindu. Ir šie savarankiškai dirbantys asmenys keliauja nuo vieno netvirto darbo susitarimo iki sekančio. Tai priveda prie to, kad iš žmonių tikimąsi, kad šie individualiai rūpinsis savo tolesniu profesiniu mokymųsi.

Šie darbo pobūdžiai yra geras pagindas šiuolaikiško išnaudojimo formoms. Kokią bendrą visuomeninę įtaką tai gali turėti?

Darbo stabilumas šiuo metu yra didžiausias iššūkis. Ir dalykas, kurio negalima pamiršti, yra tai, kad tai tikrai turi visuomeninę įtaką. Kad tai suprasti, reikia tik žvilgtelėti į Pietų Europą. Ekonominė krizė turi ženklią įtaką gimstamumui, jis mažėja. O tai ilgalaike perspektyva turės didžiulę makroekonominę įtaką. Idėja turi būti, stabilizuoti darbo santykius. Tam reikia kolektyvinių pastangų, kurios būtų atskirose šalyse. Deja tenka pastebėti, kad daug šalių eina į priešingą pusę. Jie mažina saugumo sistemas ir pasiūlą dirbantiems žmonėms.

Interviu: Tereza Aigner, science.ORF.at

Šaltinis: http://science.orf.at/stories/1722241/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Make It Possible – technologija pakeičia viską

Visi, kurie yra gimę 1980-ais metais, vis dar gali prisiminti, kaip buvo prisijungti prie interneto per telefono liniją. Tada nebuvo nei Livestreaming nei VOD paslaugų. Po 10-ies metų internetas yra visur. Šiandien mes nebegalime įsivaizduoti mūsų gyvenimo be išmaniųjų telefonų arba greitos interneto prieigos.

Interneto revoliucija įvyko ne savaime. Įmonės, kaip kiniečių technologijų milžinas Huawei, įdarbina pasauliniu mastu ekspertus, kurie mums siūlo greitą internetą ir saugų duomenų įrašymą debesų kompiuterijoje. Praėjo tik keli metai, kai mums reikėdavo valandų, parsisiųsti vienai duomenų rinkmenai ir persiųsti toliau. Šiandien mes galime tą pačią duomenų rinkmeną greito interneto dėka parsisiųsti per kelias minutes ir pasidalinti!

Internetas vystėsi žaibiškai per paskutinius metus. Prieš 10 metų asmeninis kompiuteris buvo technologijos pažiba. Tada prasidėjo nešiojamųjų kompiuterių era. Šiandien mes matome dar greitesnį mobiliųjų prietaisų augimą. Planšetės ir išmanieji telefonai su interneto prieiga yra visiems prieinami.

Augantis mobiliųjų prietaisų prieinamumas privedė prie klientų norų pasikeitimo. Telefonas nebėra vien tik priemonė – tai yra svarbi mūsų gyvenimo būdo dalis. Todėl yra kuriami tokie modeliai kaip išmanusis telefonas „Huawei P8“ su šviesos tapybos funkcija, muzikinė planšetė „MediaPad M2“ arba modernus „Huawei laikrodis“. Šie produktai sujungia aukštos kokybės technologinius sprendimus su inovatyviu dizainu. Šie prietaisai prisitaiko prie individualių vartotojo norų ir tuo skiriasi nuo masės.

Ir mūsų darbo stilius pasikeitė. Prieš kelis metus biuruose buvo dirbama su kabeliniu prijungimu. Šiandien galime visur įvykdyti savo darbinius įsipareigojimus. Kad mėgautis greita interneto prieiga, reikia tik Huawei maršrutizatoriaus, kuris garantuoja greitesnę ir geresnę interneto prieigą.

Paskutiniais metais be abejonių stebėjome ypatingą duomenų prieigos kokybės pokytį. Technologija dar niekada nebuvo tokia paprasta. Šiandien mums prieinami neriboti tinklo resursai. Internetas pakeitė ir mūsų gyvenimo stilių. Mums nebereikia laukti pašte arba banke. Mobilaus interneto dėka galime saugiai sumokėti savo sąskaitas ir metro. Tai dar toli gražu ne viskas.

Ekspertai visame pasaulyje kiekvieną dieną kuria naujus sprendimus, kad padarytų mūsų gyvenimą paprastesniu. Jau dabar galime sukurti savo biurą praktiškai visur. Mobilių plačiajuosčių sprendimų dėka kaip „Huawei mobilus maršrutizatorius“ galime netgi patogiai dirbti savo automobilyje. Ir ekspertai, kuriems savo darbui reikalingas plačiajuostis ryšys, gali mobiliai dirbti su šiais sprendimais. Pokytis buvo įgyvendintas inovacijos, kūrybingumo ir nukreipimo į žmogaus poreikius dėka.

Šaltinis: http://consumer.huawei.com/at/press/news/hw-456286.htm

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

2020-ųjų metų vizija

Ką atneš sekantys dešimt metų? Kaip vystysis mūsų online pasaulis, mūsų tinklai ir internetas, kad patenkintų nepasotinamą paklausą?

Prieš dešimt metų spekuliacijos apie interneto ateitį privedė prie tariamo telekomunikacijos sektoriaus pervertinimo. Daug tiekėjų peroptimizavo savo tinklus, kad pagauti milžinišką siuntimo srautą, kuris buvo prognozuojamas. Ir tai atsipirko, kaip pasirodo šiandien. Vien You Tube reikia daugiau pralaidumo nei visam internetui prieš dešimt metų. Iš tiesų daug pažadų ir hipotezių, kurie tada buvo daromi, tapo realybe šiandienos tinkluose arba netgi pranoko pranašystes. Online bankininkystė, mobilus video vaizdas ir kultūrinis pokytis iki socialinių medijų platformų naudojimo yra tik keli pavyzdžiai kaip mūsų kasdienybė pakito dėl interneto.

Ką atneš mums sekantys dešimt metų? Kaip vystysis mūsų online pasaulis, mūsų tinklai ir internetas, kad patenkintų nepasotinamą paklausą? Technologijos kolektyvas iš Cienos paaiškina, kaip ateities tinklai turi būti sukurti, kad pakeltų mūsų pralaidumo alkano pasaulio reikalavimus ir pateikia pavyzdžius, kaip pakis mūsų pasaulis to pasekoje.

  • Būtina tinklo revoliucija – Kad patenkinti intensyvaus pralaidumo pritaikymus kaip You Tube, BBC I-Player ir socialinių medijų platformos, tinklai, kurie buvo sukurti prieš dešimt metų, turi būti optimizuoti. Tik taip jie gali transportuoti dešimtį kartų daugiau duomenų nei kažkada buvo numatyta. Be to reikia skirti tarp grynų kalbos bei į duomenis orientuotų pritaikymų. Tačiau daugiau nei tikėtina, kad mes jau antroje šio dešimtmečio pusėje net šių tinklų pajėgumą susprogdinsime ir būsime konfrontuoti su nauju mūsų globalios tinklo infrastruktūros dizainu. Papildomai perėjimas prie susiliejusios optinės Ethernet infrastruktūros, šio srauto paklausą pagreitins.
  • Naujos technologijos ir visur esanti konvergencija – Naujos technologijos kaip 3DTV, 3D vaizdo kameros, virtuali realybė, kalbos atpažinimas taip pat neinvazinės smegenų kompiuterio sąsajos (galimai skatinamos video žaidimų pramonės) taps kasdieniais ir padės atsirasti pritaikymams, apie kuriuos šiandien tik svajojame. Ir čia šių inovacijų širdis yra inteligentiškas tinklas.
  • Socialinis „Epilogas“ – Brangiai kainuojančios technologijos kaip HD/3D video konferencijos, kurios vis labiau pakeis klasikines verslo keliones, bus vis praktiškesnės. Ypač besivystančiose šalyse ir augančiose rinkose internetas taps vis svarbesnis, kadangi pigus ir visiems prieinamas internetas skatina ekonominį augimą.
  • Nematomas internetas: Mašinos prie valdžios – Nematoma mašinos su mašina (M2M) komunikacija, ypač susijusi su kasdieniais pritaikymais namų ūkio prietaisams, bus vis didesnė. Nors šie su internetu susiję prietaisai sukuria daug mažiau tinklo srauto nei vidutinis asmuo, vien šių prietaisų skaičius ir jų nuolatinis bendravimas veikia tinklą ir sukuria dar negirdėtus iššūkius. Kaip šios tendencijos dalis pralaidumas tarp didžiųjų duomenų centrų dramatiškai didės ir taip pateisins dešimtis kartų didesnius optinius tinklus vidiniams duomenų srautams.
  • Mikro sveikatos apsauga: Nesibaigiantis vizitas pas gydytoją – Įsivaizduokite, Jūs apsilankote pas savo gydytoją kiekvieną vakarą prieš einant į lovą. Kasdienis širdies ritmo tikrinimas, kraujo spaudimas ir kiti vitaliniai ženklai duoda jūsų gydytojui ultimatyvią išankstinio įspėjimo sistemą galimoms sveikatos rizikoms. Paplitus sveikatos monitoriaus sistemoms namams, norma taps ne tik kasdieniai patikrinimai, bet ir telemedicina įgalins patikrinimus ir diagnozes iš tolo ir atves gydytoją pas pacientą. Jau dabar šiai rinkai prognozuojamas didžiulis augimas, o iki 2020-ų metų jo įtaka tinklams bus nenusakoma.
  • Kietųjų diskų išmirimas – Tinklas bus universalus resursas, kuris bus naudojamas optimaliam pritaikymų, serviso ir informacijos paruošimui – nepriklausomai nuo erdvės ir laiko. Mobilaus pralaidumo dėka technologijos kaip debesų kompiuterija leis asmenims, visą savo informaciją, programėles ir kontaktus įrašyti internete vietoj įprasto kietojo disko. Šis fundamentalus pokytis, kaip bus įrašoma informacija, skatina inteligentiškus tinklus, kurie gali atpažinti vietą ir prietaisą, ir taip gali nuspręsti, kaip paruošiama reikalinga informacija.
  • E. mokymosi pasaulis – Mokyklos visame pasaulyje nebeturės spintų, o vaikams nebereikės krepšių ir kuprinių. Ateityje mokyklinė knyga, kurią pažįstam šiandien, nebeegzistuos. Kiekvienas vaikas klasėje turės darbo vietą tinkle, o mokymosi planas bus online. Monotoniški tekstai bus pakeisti multimedijų, video vaizdų ir interaktyvaus mokymosi turinio. Nuotolinis mokymas, jau šiandien tendencija, išsivystys nuo paprastos video konferencijos iki virtualios klasės. Čia interaktyvumas bus remiamas tinklo galimybėmis atvaizduoti trijų dimensijų virtualius pasaulius realiu laiku.

Po dešimt metų tinklas – kaupimo, kompiuterijos, komunikacijos ir vartotojų rinkinys – bus tikras aukšto pilotažo projektas ir remsis greičio, pajėgumo ir reakcijos laiko reikaluose naujomis tinklo architektūromis, kurios juda optine Etherneto banga.

Timonas Luce

Šaltinis: https://www.ap-verlag.de/Online-Artikel/20100910/20100910zzi%20Ciena%20Leben%20und%20Arbeiten%20in%202020.htm

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

5G – didelio greičio internetas

Studentas Kazachstane baigia mokyklą online, verslininkas Nairobyje siunčia savo šeimai pinigų į atokų Kenijos kaimą, ryžių augintojai Kambodžoje pranašauja lietų, demonstrantai Šiaurės Afrikoje sudrebina pasaulį socialinėse medijose. Visus vienija interneto naudojimas su mobiliojo ryšio technika, kuri tapo tam tikru gyvenimo stiliumi.

Kai sektoriaus ekspertai iš viso pasaulio ruošiasi į Mobilaus Pasaulio Kongresą (MPK) Barselonoje, yra aišku, kad mobiliojo ryšio tinklams eina kalba ne vien tik apie mobiliuosius telefonus. „Mobili technika tapo centrine žmonių kultūros dalimi“, taip mano Aicha Evans, Intel Communication ir Devices Group viceprezidentė ir pagrindinė vadovė. „Pagrinde eina kalba apie problemas ir šansus mūsų pasaulio bendruomenėje.“ Globaliai mąstanti Evans gimė Senegale. Ji ten užaugo ir vėliau gyveno Paryžiuje, prieš studijuodama Džordžo Vašingtono universitete Vašingtone. Nuo 2003-ų metų ji beveik kasmet dalyvauja MPK.

Skaitmeninės infrastruktūros revoliucija

MPK yra svarbiausia technologijų paroda, kuri koncentruojasi vien ties radijo ir mobilia technika. Dalyviai atkeliauja iš viso pasaulio, kad pristatytų naujus produktus ir diskutuotų apie viską, kas liečia temą mobiliojo ryšio technika – nuo naujų tendencijų ir prietaisų iki įstaigų reikalavimų ir to, ką globalūs ryšiai iš tiesų reiškia. Šiais metais, pasak Evans, diskusijos eis bene pagrinde apie 5G mobiliojo ryšio techniką ir namų tinklo ateitį, automobilių tinklą, daiktų internetą ir nešiojamus prietaisus. Technologija, kurią numatoma įvesti masinėje rinkose 2020-ais metais ir kuri pagal planus viršys dabartinį LTE greitį dvidešimt kartų, padarys gyvenimą greitesniu, programuojamu ir numatomu. Tai buvo sukurta viskam, kas gali apdoroti duomenis ir komunikuoti skaitmeniniu būdu.

Mes kalbame čia apie globalios vidutinės klasės gyvenimo pagrindą“, sako Evans ir palygina 5G infrastruktūros sukūrimą su JAV prezidento Ruzvelto „New Deal“, kuris įsakė tikslingą gatvių, geležinkelių trasų ir užtvankų statymą, kad transportuoti prekes į atokiausius šalies regionus. Pajėgumas turėjo svarbią rolę ir industrinės revoliucijos metu, sako Evans. „Mobilus internetas yra pagrinde visiškai tas pats – vietoj to, kad valandas laukti informacijos, gausi ją per mikrosekundes“, sako ji. „5G technika nuspręs, kaip mes komunikuojame, mokome savo vaikus ir kaip paruošiame prekes ir paslaugas, ir pagrindinio aprūpinimo atžvilgiu.“ Mobiliojo ryšio technologija kaip tik bando prasiskverbti į visus gyvenimo aspektus.

Trečiojo Pasaulio inovacijos jėga

Pagal rinkos tyrėjo ABI aktualų tyrimą, 2014-ais metais pasaulyje buvo virš 16 milijardų aktyvių mobiliojo ryšio prietaisų. Tikimasi, kad šis skaičius ateinančių penkių metų bėgyje viršys 40 milijardų ribą. Kai 5G bus visiems prieinamas, tadas viskas – nuo asmeninio prietaiso iki išmaniųjų miestų ir iki savaeigių automobilių – komunikuos radijo signalo pagalba per internetą. Šie didelio greičio radijo tinklai yra pagrindas to, kad mūsų el. paštas sekundžių dalelių greičiu nukeliaus tūkstančius kilometrų. Jie leis mums parsisiųsti per minutes pilnus kino filmus, įgalins studentus Uzbekistane, išmokti programuoti internetu ir suteiks numalšintiems demonstrantams vėl balso teisę.

Evans sako, kad besivystančios šalys kartais gali būti inovacijos varomoji jėga. Kenijoje miesto gyventojai pavyzdžiui naudojasi mobiliaisiais telefonais, kad pervestų savo giminaičiams kaime pinigų. „Ten nėra kaip JAV, kur visur yra bankų ir pašto įstaigų“, sako Evans. Tačiau kiekvienas turi mobilųjį telefoną. „Tai yra pirmas kartas, kad – iš gryno būtinumo gimusi – naujovė iš Trečiojo Pasaulio perimama išsivysčiusiose šalyse“, sako ji.

Prisijungimo prie tinklo šansai

Tai yra žmonės kaip Evans, kurie naktį nemiega ir galvoja apie tai, kaip parengti pakankamai didelę 5G įvairovę, kaip technologija užtikrintai ir globaliai galės būti įvesta. „Mes turime pakelti 5G efektyvumą“, tiki Evans. „Kalba eina apie tai, visada naudoti efektyviausią ryšį – vartotojui nieko apie tai nežinant.“ Mobilumas vystosi vis toliau, sujungia vis daugiau žmonių ir vietovių – šiuo metu viešpatauja optimizmas. Žmonės yra sužavėti šansais, kuriuos 5G siūlo, kad sujungti žmones, vietoves ir kasdienio gyvenimo daiktus.

Evans, kuri MPK kalbėjo tema „Sujungti piliečiai, krizės menedžmentas“, yra tos nuomonės: „Kai tik žmonės supras, kas yra įmanoma, jie norės daugiau.“ O ji yra pasirengusi, tai iš tiesų įgyvendinti.

Šaltinis: http://magazin.intel.de/5g-wie-das-highspeed-internet-unser-leben-verandern-wird/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Ilgas kelias į tinklą

Sijakula Living Lab geresnio gyvenimo ir augimo viltis kabo kartu su viena satelitine antena ant Mpume Junior Secondary mokyklos stogo. Iš ten ji transliuoja per WiMAX tinklą, tokios rūšies outdoor WLAN, į likusias keturias mokyklas. Tačiau jau visą savaitę visas Living Lab yra offline, skundžiasi Teresa Mkikela, Senior Secondary mokyklos Ngvane mokytoja. Sibkele Gumbo ir jos kolegos turi atstatyti ryšį. Jie eina per mokyklas, bandydami rasti klaidą. Living Lab automobilis yra visiems pažįstamas: visur linksmai mojuoja žmonės. Virtualus ryšys su likusiu pasauliu kelia didelius lūkesčius. Mkikela pasakoja apie vieną 80-metį, kuris kelias valandas važiavo su dviračiu, tik paklausti, ar jis galėtų siųsti savo anūką į šią mokyklą. „Nuo prisijungimo prie interneto mokinių skaičius čia padvigubėjo“, sako ji.

Viena, kuri jau turi naudos iš prisijungimo, yra Sintija Ksarisa. Penkiasdešimtmetė sėdi mokytojų kambaryje Mpume Junior Secondary mokykloje ir padeda savo mobilų telefoną ant sudūlėjusio medinio stalo, ant kurio – šūsnys aptrintų mokymo knygų. Prieš du metus ji dar nežinojo, kas tiksliai yra internetas – šiandien ji tinklu perveda pinigus savo vaikams ir tvarko biurokratinius reikalus. Netgi savo nuosavą įmonę – maitinimo servisą aplinkinėms mokykloms – ji registravo online formuliaru mokesčių institucijoje. „Šis internetas keičia mūsų gyvenimą“, sako ji.

Anksčiau Ksarisa dėl kiekvieno pervedimo turėjo važiuoti iki Dutyva, apie 70 km į šalies vidų. Tam jai reikėdavo paaukoti beveik visą dieną dėl blogo viešojo transporto susisiekimo ir siaubingų gatvių. Kartais jai nepasisekdavo ir banko centrinė būstinė būdavo kaip tik offline – tai reikšdavo atvykti kitą dieną. „Su internetu mes sutaupome labai daug laiko ir pinigų“, sako Ksarisa.

Tačiau ar modernios komunikacijos struktūros atneš tvarų augimą? ICT4D priešininkai kalba apie tyrimą, kuris rodo sąsają tarp komunikacijos technologijų augimo ir ekonomikos augimo. 2010-ų metų pabaigoje viešai paskelbtas pasaulinio banko straipsnis apie Kenijos vystymąsi priskiria beveik 25 procentus ekonomikos augimo smarkiai augančiam ICT sektoriui. Ir ilgalaikiai atskirų regionų tyrimai teikia konkrečių įrodymų: jau 2007-ais metais Harvardo ekonomas Robertas Jensenas parodė, kaip mobilaus ryšio tinklų įrengimas pagerino Indijos žvejų ekonominę sėkmę. Per prieigą prie informacijos apie pasiūlą ir paklausą uostuose mobilias telefonais aprūpinti žvejai galėjo pagerinti savo pelną vidutiniškai aštuoniais procentais.

Informatikas Kentaro Tojama vis dėlto nusiteikęs skeptiškai : Jenseno tyrimas tik ribotai pagrįstas, kadangi jo negalima pritaikyti kitoms rinkoms. „Rinkos dalyviai su savo laivais turi paprastą prieigą prie įvairių rinkų, kadangi gali apiplaukti daugybę uostų, daugumos agrarinių rinkų realybė atrodo kitaip“, argumentuoja Tojama, kuris iki 2009-ų metų vadovavo Microsoft Research India tyrimų grupei „technologija augančioms rinkoms“.

Šiandien Tojama dirba Berkelei Californijos universiteto Informacijos mokykloje, kur jis kritiškai žvelgia į ICT4D projektus vystymosi pagalboje. Pagrindinė daugybės projektų klaida yra tikėjimas, kad pati technika yra sprendimas. Dauguma žmonių, kurie šioje srityje dirba, ateina iš aplinkos, kurioje yra aukštai išvystyta infrastruktūra, funkcionuojanti finansų sistema, puiki logistika ir reikiama kompetencija apsieinant su technika. „Daugelis neatkreipia dėmesio, kad kitoje aplinkoje daugybė faktorių įtakoja projektą – nuo logistinių problemų iki kultūros skirtumų bei vietos politikos jėgos kovų.“

Šaltinis: http://www.zeit.de/2011/17/Living-Labs-Suedafrika/seite-2

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime