Jie tapo mūsų nepakeičiamais palydovais ir perima vis daugiau funkcijų. Tačiau, kur susikaupia daug asmeninių duomenų, nebetoli ir tie, kurie norėtų į juos žvilgtelėti. Kaip mes galime apsaugoti savo išmaniuosius telefonus?

Mobilusis telefonas atstoja ne tik MP3 grotuvą ir užrašų knygelę, su juo savininkas organizuoja ir savo kontaktus bei terminus. Ir jis perima vis daugiau funkcijų: juo valdomi išmanieji namai ir renkami duomenys bėgiojant. Greitai mobilusis telefonas turės būti ir pasirinkimu grynųjų pinigų nekontaktiniam mokėjimui. O išmaniųjų telefonų saugumas yra panašiai prastas kaip ir asmeninių kompiuterių su Windows operacine sistema. Tiesa, mastas dar labai smarkiai skiriasi, aiškina Kristianas Funkas. Jis vadovauja vokiškam tyrimų departamentui pas antivirusinės programos Kaspersky gamintoją. „Žinoma yra akivaizdus skirtumas tarp asmeninio kompiuterio ir išmaniojo telefono. Asmeniniam kompiuteryje mes per dieną matom vidutiniškai 315.000 naujų kenkėjų. Mobiliąjame sektoriuje mes žinom nuo žymėjimo pradžios – taigi nuo pirmų tyrimų 2001/2002-ais metais – apie 430.000 kenkėjų.“ Taigi išmaniųjų telefonų savininkai panašiai pavojuje kaip ir asmeninių kompiuterių savininkai, papildo Aleksandras Gešonekas, IT ekspertas KPMG verslo konsultacijos įmonėje. Jis mato netgi didesnį pavojų, kadangi „saugumo mechanizmai išmaniuosiuose telefonuose dar ne taip išvystyti, kaip mes įpratę su asmeniniais kompiuteriais.“

Išmaniųjų telefonų saugumui grėsmė kyla iš daugybės krypčių, pavyzdžiui dėl skaitmeninių kenkėjų, kurie plinta per tinklalapius, el. pašto priedus arba neoficialias programėlių parduotuves. Kas anksčiau grėsė asmeniniam kompiuteriui, šiandien nutinka mobiliąjam telefonui, aiškina Kristianas Funkas: „Vis daugiau verslo modelių randa savo kelią į išmanųjį telefoną. Jau išminti keliai asmeniniame kompiuteryje, kurie pasiteisino, paprasčiausiai perkeliami į išmanųjį telefoną.“ Jis pateikia pavyzdį: „Prieš maždaug 15-a metų buvo didelė numerio rinkimo programų banga. Tai buvo iš principo kenkėjiška programinė įranga, kuri įsiveldavo į brangius numerius ISDN ryšiuose. Visiškai tokia pati schema yra ir mobilioje srityje su SMS Trojos arkliais. „Trojos arkliai – tai kenkėjiškos programos, kurios maskuojasi panašiai kaip Trojos arklys: iš išorės atrodo nekaltai, viduje pavojingai.“

Kenkėjiška programinė įranga dažnai slepiasi kopijuotose programose arba nemokamose programėlėse, aiškina Gešonekas ir Funkas. Nusikaltėliai renkasi populiarius, dažniausiai mokamus pritaikymus ir susieja su kenkėjiška programine įranga. Šias „papildytas“ programėles jie platina neoficialiose programėlių parduotuvėse. Vartotojai, kurie nori sutaupyti prekės kainą, ieško programėlės, parsisiunčia nelegalią kopiją ir patys tokiu būdu infekuojasi. „Tai turi privalumų nusikaltėliams, jiems visų pirma nereikia patiems programuoti programėlių ir antra potencialios aukos aktyviai ieško šio turinio“, apibendrina Kristianas Funkas.

Antras pavojus tyko tų išmaniųjų telefonų savininkų, kuriems prietaisų gamintojas nereguliariai aktualizuoja telefono operacinę sistemą ir su programinės įrangos lopymu nepastebi saugumo skylių. Tai dažniausiai nutinka nemokamai Google sistemai Android. Gamintojai taip gali sutaupyti įrenginio kainą. Tiesa, jie turi daug metų garantuoti aktualizavimą, ko daug pigių tiekėjų tiesiog vengia. Vartotojas neturi pasirinkimo. Kadangi paprasčiausiai parsisiųsti originalią sistemą iš Google ir pačiam instaliuoti neišeina, kadangi kiekvienas mobilusis telefonas reikalauja specialių pritaikymų.

Šaltinis: http://www.helmholtz.de/technologie/wie-sicher-sind-smartphones-3012/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime