Filosofas ir Sociologas Prof. Dr. Feliksas Ekardas paaiškina interviu, ko reikia visuomenės pokyčiui iki tvarumo ir kokį vaidmenį vaidina koncernai.

Jūs labai stipriai domitės kaip mokslininkas ir politinis patarėjas tvarumo ir klimato apsaugos temomis. Dėl kokių priežasčių būtent šios temos?

Tvarumas, taigi ilgalaikiai ir globalūs gyvenimo ir klimato būdai, yra didžiausias 21-o amžiaus iššūkis. O klimato apsauga yra ypatingai svarbus šios problematikos pritaikymo būdas – tiesa, ne vienintelis.

ES emisijos asmeniui yra vis dar penkis kartus didesnės, nei būtų galima ištverti.“

Viename senesnių interviu mūsų bloge Žaliųjų politikė Rebeka Harms kritiškai pasireiškė tema „europinis energijos perversmas“. Ar šis kritiškas požiūris dėl aktualių vyksmų Briuselyje Jūsų manymu yra pagrįstas? Kaip patenkinti esat bendru vyksmu ir ligšioliniais rezultatais?

Emisijos asmeniui ES yra vis dar penkis kartus didesnės, ką būtų galima ištverti, jeigu visi žmonės pasaulyje ir ilgalaike perspektyva gyventų taip kaip mes. Jie nėra tvarūs. O vystymosi kryptis nuo 1990-ų metų vis pagražinama. Tariamas emisijų sumažinimas nuo 1990-ų metų pavyzdžiui statistiškai viršijamas dėl emisijų perkėlimo į besivystančias šalis, nes ten šiandien didžiąja dalimi vyksta intensyvūs produkcijos procesai, sukeliantys emisijas. Mums reikia europinių ir globalių priemonių, vien dėl perkėlimo efektų. Tik šios turėtų būti daug veiksmingesnės nei ligšiol.

Likim prie temos energijos perversmas. Kaip Jūsų manymu bus aprūpinamos energija mūsų keturios sienos Vokietijoje?

Kaip mes tai darysim, aš nežinau, kadangi žmonės ir visos visuomenės tik dalinai yra motyvuojami žiniomis. Kiti faktoriai, kaip nauda, jausmai, normalumo įsivaizdavimas, priklausomybė arba vertybės įtakoja stipriau. Todėl perversmas link tvarumo toks sunkus. Jei norim išvengti drastiškų klimato kaitos pasekmių, reikės kalbėti bet kokiu atveju šalia techninio persiorientavimo į 100 procentų atnaujinamas energijos rūšis elektrą, šilumą, kurą ir medžiagų sunaudojimą taip pat apie energijos efektyvumą. Taigi apie veiksmų kitimą – vien su techninėmis priemonėmis nepavyks atsisakyti iškastinio kuro.

Jūsų leidiniuose dažnai kalbama apie klausimą, kokią įtaką visuomenei arba kokią atsakomybę turi atskiras individas. Ar galite trumpai paaiškinti šią atsakomybę susijusią su tvarumu ir klimato apsauga?

Visuomenės pokytis egzistuoja tik atskirų aktorių sąveikoje. Be geresnės politikos nesikeičia vartotojai, atvirkščiai be spaudimo vartotojui nėra kitos politikos. Spaudimas reiškia ne tik politinį dalyvavimą, bet ir išbandyti ir parodyti, kaip gali atrodyti alternatyvūs gyvenimo stiliai. Žmonės yra mėgdžiotojai, todėl tai, ką aš darau, turi kitiems potencialiai ženklią svarbą. Taip pat yra tarpusavio sąveika tarp įmonių ir vartotojų.

Kapitalizmas, pasiūlos ir paklausos įstatymas, tai galiausiai mes visi ir ne tik koncernai.“

Viename ZEIT straipsnyje šių metų pradžioje Jūs skeptiškai pasireiškėt dėl teorijos, kad klimato kaita pirmiausia skatinama kapitalizmo. Bet pavyzdžiui dideli elektros koncernai Europoje yra tie, kurie tikslinga lobistine veikla stabdo tikrą energijos perversmą. Kaip tai sutampa su Jūsų pasisakymu?

Kapitalizmas, pasiūlos ir paklausos įstatymas, tai galiausiai mes visi ir ne tik koncernai. Juk mes kaip klientai, darbuotojai arba mūsų pensijų fondų akcininkai esame daugiau ar mažiau susieti su tariamais koncerno interesais. Papildomai kapitalizmas šalia kultūrinių žymių palieka ir žmogiškas bendrąsias savybes, pavyzdžiui savo naudos siekimą, bet ir įvairius emocinius žmogaus aspektus. Pašalinus ekonominę sistemą, žmonės liks vis dar tokie patys.

Privatus klausimas pabaigai. Kaip Jūs bandote asmeniniame gyvenime siekti tvarumo?

Mūsų ekologinė atskiro žmogaus pėdos žymė turi būti pagal ekologinę problemą tris, keturis ar penkis kartus mažesnė. Nuo 1993-ų metų aš pavyzdžiui esu vegetaras ir šiaip valgiau mažai gyvulinės kilmės produktų. Privačių skrydžių man nereikia, Europoje nereikia ir tarnybinių. Vairavimo teisių aš neturiu. Iki 2012-ų metų gyvenau dviese 50 kv. m., tai atitinka pusę Vokietijoje įprasto gyvenamojo ploto žmogui. Ir aš apsieinu be mobiliojo telefono, džiovintuvo, indaplovės, mikrobangų krosnelės ir pan.

Šaltinis: http://www.dynahaus.de/energieplushaus-blog/nicht-die-konzerne-sind-schuld-am-klimawandel-wir-selbst-sind-die-schuldigen/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime