Maisto pramonė yra didžiausia pasaulyje, jos rinka 2015-ais metais buvo apie 2 bilijonai eurų. 2050-ais metais žemėje gyvens apie 9,6 milijardai žmonių, kas prives prie to, kad daug žmonių susirūpins dėl alkio ateityje. Pagal Jungtinių Tautų Maisto ir Žemės Ūkio Organizacijos vertinimus, aprūpinimas maisto produktais turi kilti 60 procentų, kad atitiktų šį poreikį.

Tai reiškia tarp kitko vandens sunaudojimo kilimą 19 procentų žemės ūkyje, virš milijardo tonų papildomų grūdų ir daugiau gyvulių ekonomikos – kuri jau dabar užima didžiausią žemės ūkio plotų dalį.

Nėra universalaus sprendimo šiai problemai. Tačiau ekonomika ir technologija vaidina svarbią rolę laipsniškame problemos sprendime.

Esminis punktas atliekos

Esminį punktą mažinant planetos maisto produktų naštą sudaro 1,3 milijardai tonų maisto produktų atliekų (be žuvų ir jūros gėrybių), kurios kasmet kainuoja 750 milijardų JAV dolerių.

Prie to prisideda vartotojai, maisto produktų parduotuvės ir restoranai. Galiojimo datos, kurios daugiau suprantamos kaip nepakeičiama taisyklė nei kaip direktyva, veda prie to, kad dažnai išmetami maisto produktai, kurie dar gali būti valgomi. Perkama daugiau maisto nei reikia, arba didžiulėse pakuotėse yra daugiau maisto produktų nei reikalinga. Didelė dalis šių maisto produktų atliekų ir jų pakuočių atsiduria sąvartynuose arba teršia vandenynus.

Maisto produktų revoliucija

Technologinis progresas, nuo lėktuvų dizaino iki mūsų telefonų dydžio, ženkliai pakeitė ekonomiką paskutiniais dešimtmečiais. Šie pokyčiai įtakoja mūsų gyvenimą visose srityse. Ar technologija gali prisidėti, sprendžiant iššūkius aprūpinime maisto produktais? Ar technologija ir maisto produktai gali būti suvesti į vieną „maisto produktų technologijos“ revoliucijoje?

Dauguma pasakytų, kad tai jau seniai įvyko. Kūrybingos iniciatyvos jau padeda išvengti, sumažinti ir vėl panaudoti maisto produktų atliekas ir daro maisto produktų sektorių tvaresniu.

Vokietijoje egzistuoja daug iniciatyvinių grupių ir restoranų, kurie propaguoja „bjaurių daržovių“, taigi kreivų agurkų, gumbuotų bulvių ir kitų gamtos produktų, kurių forma neatitinka prekybos normų, panaudojimą arba pavadino juos savo šūkiu. Pavyzdžiai yra Ugly Fruits ir Etepetete Miunchene arba Culinary Misfits Berlyne.

LiquiGlide yra nauja nesvylanti danga, kuri – paskirstyta ant butelių vidaus – neleidžia maisto produktams prilipti. Ši idėja kilo bene lėktuvų tyrimuose išvengti ledo susidarymo ant sparnų. Vokiečių startuolis Qmilk gamina audinius iš rūgštaus pieno. Daugybė online tiekėjų tiekia tikslų sudėtinių dalių kiekį, kuris reikalingas patiekalo paruošimui, ir taip išvengia maisto produktų atliekų ir išlaidų.

Tai tik keli pavyzdžiai iš verslo sektoriaus, kuriuo domisi ir rizikos kapitalo teikėjai. Dow Jones Venture Source nurodo, kad 2014-ų metų pirmoje pusėje buvo investuota 1,1 milijardas JAV dolerių į maisto produktų startuolius. Šių startuolių veikla itin plataus spektro, nuo maisto produktų tiekimo iki vietinių žemės ūkio įmonių online prekybos, tačiau pagrindinis tenoras yra tas pats: investuotojai, kurie tradiciškai prisidėjo prie pokyčių technologijų ir sveikatos srityse, pradeda rūpintis maisto produktais.

Šaltinis: http://blogs.3ds.com/germany/die-revolution-der-lebensmitteltechnologie/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime