Naujos technologijos

Ateities technologija ir komunikacija

Naujos technologijos skatina radikalų komunikacijos pasikeitimą

Akiniai, kurie parodo 360 laipsnių pasaulį, sportiniai batai, kurie mokina jų savininką, savaeigiai automobiliai – ekonomika, pramonė ir privatus gyvenimas yra veikiami didelės inovacijų dinamikos. Nešiojami įtaisai kaip „kalbantis batas“ arba virtualios realybės akiniai kaip Oculus Rift yra tiekiami prieinamomis kainomis. Jie praturtina realybę skaitmenine informacija ir leidžia vartotojui pasinerti į visiškai kitokį pasaulį. Papildyta realybė nebėra ateities vizija.

Pirmi pritaikymai jau yra tiek B2C kaip ir B2B srityse“, paaiškino Sebastianas Rasmanas, TrendOne vyresnysis inovacijų konsultantas. Tendencijos tyrėjai specializavosi atrasti naujas tendencijas ir įvertinti jų potencialą. „Žvilgsnis į ateitį rodo, kad technologijos supa mus visur ir skatina mūsų įprastos komunikacinės aplinkos pasikeitimą. Informacija, kuri mus pasiekia, bus dar individualesnė nei mūsų poreikiai, mūsų aktuali nuotaika arba aplinka, kurioje mes judame.“

Kolektyvinė ateities kelionė į 2025-uosiuos

Google Glass online apsipirkime, kad suprojektuoti nupirktą sofą tiesiai į namų saloną, arba pritaikymas gydytojams, kurie mato svarbius pacientų duomenis tiesiai priešais save ir turi laisvas rankas – papildytos realybės pritaikymų yra daug. Dar realistiškesnį apsipirkimo jausmą sukuria virtualios realybės akiniai, su kuriais klientai apsiperka virtualiuose prekybos centruose arba gali pasižiūrėti į produktus online parduotuvėje beveik kaip normalioje prekyvietėje.

Nusiteikimas dėl šių technologijų šiuo metu keičiasi“, paaiškino Renė Masati, TrendOne strategijos vadovas. „Pritaikomų prietaisų jau yra. Yra vis daugiau įmonių, kurios naudojasi esamu potencialu ir sukuria sąsajas su esamais verslo procesais.“ Susidaryti įspūdį apie šias naujas kliento įspūdžių formas gali „FF Inspiration Jam“ dalyviai. Su Googe Glass arba Oculus Rift jie gali tam tikslui įrengtoje bandymų laboratorijoje dalyvauti virtualiame pasivažinėjime linksmaisiais kalneliais arba nusigauti į skaitmeninę kelionę Toskanoje, naviguoti su Google Glass arba išbandyti emocijų seklį. Šalia to 3D spausdintuvo plastiniai rezultatai parodo, kai greitai nuskanuoti objektai įgyja atspausdintą pavidalą.

Šaltinis: https://www.ffpr.de/2014/11/11/zukunftstechnologie-trifft-kommunikation/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Prisijungę ir vis dėlto vieniši?

Kokią įtaką daro technologijos mūsų socialiniam gyvenimui?

Pažanga mūsų skaitmeniniame pasaulyje siūlo neįtikėtiną potencialą, tačiau turi ir baimę sukeliančių aspektų. Kadangi technologija nuveda mus į vietas, kuriose nenorime būti. Baugina tai, kokią psichologinę valdžią turi išmanieji telefonai mūsų gyvenime – jie keičia ne tik, ką ir kaip mes darome, bet ir tai, kas mes esame… Apmąstymas.

Daug dalykų, kuriuos mes šiandien darome šalia kitų, kaip tikrinti Facebooko profilį arba el. paštą susirinkimo arba paskaitos metu, prieš kurį laiką būtų buvę keista arba trukdytų. Tačiau tai taip greitai tapo normaliu reiškiniu, kad mes tai darome šiandien kaip savaime suprantamą dalyką.

Tikri santykiai arba grynos sąsajos

Tačiau taip paspendžiame patys sau spąstus. Ne tik dėl pobūdžio, kaip mes kuriame santykius vieni su kitu, bet ir dėl to, kaip mes apsieiname su savimi ir savo gebėjimu apmąstyti patys save. Žmonės nori šiame pasaulyje, kur viskas atrodo pasiekiama, ir viską turėti. Jie nori būti su žmonėmis, tačiau tuo pačiu ir kitose vietose, kuriose gali būti su kitais žmonėmis. Mes norime kontroliuoti visas savo gyvenimo sritis. O čia yra didelis technologijos pranašumas, kur sąsajos yra svarbiau nei tikri santykiai. Kadangi WhatsApp žinutes arba Facebooko įrašus galima kontroliuoti, priešingai nei tikrus pokalbius. Aš galiu pateikti, ką aš tikrai noriu parodyti, aš galiu būti tiksliai tas asmuo, kuriuo aš noriu būti, arba bent jau vaidinu jį. Mes galime viską (arba beveik viską) valdyti, ištrinti arba pakeisti. Tai neįmanoma tikruose pokalbiuose. Ir taip nutinka, kad mes tikrus santykius paaukojame dėl grynų sąsajų.

Automatinių klausytojų pranašumas

Blogai yra tai, kad žmonės jau priprato prie to, kad tikri pokalbiai tampa labai trumpais – ar mes jau pasiruošę visiškai atsisakyti žmonių?

Kadangi mus dažnai užklumpa jausmas, kad mūsų niekas nesiklauso – ir šis aspektas yra centrinis mūsų santykiuose su technologija. Todėl taip patrauklu turėti Facebooko arba Twitterio profilį arba blogą. Kadangi šie „automatiniai klausytojai“ Facebooke arba Twitteryje, kurie suteikia jausmą, kad mažiausiai 300 žmonių tiksliai seka, ką aš darau, daro gyvenimą svarbiu, arba suteikia iliuziją, kad šie žmonės tavimi rūpinasi.

Mūsų vienatvės baimė

Tačiau kaip mes patekome prie šio taško? Tai susiję su tuo, kad technologija kreipiasi į mus ten, kur mes labiausiai pažeidžiami. Kadangi mes visi vieniši ir vieni su savimi. Taip mes kuriame socialinius tinklus, kuriuos su savo išmaniuoju telefonu turime visur su savimi, kurie suteikia mums sekimo iliuziją be tikros draugystės reikalavimų. Mes kreipiamės į technologiją, kad padėtume sau nesijausti vienišais. Tai santykių būdas, kurį mes galime paprastai kontroliuoti.

Išmanieji telefonai keičia mūsų veiksmus, kadangi jie patenkina tris centrines fantazijas:

  1. Mes galime nukreipti dėmesį ten, kur mes jį norime turėti (pavyzdžiui su nuotraukų atranka, kurias talpiname Facebooke).

  2. Iliuzija, kad mane visada išgirsta.

  3. Mums niekada nereikia būti vieniems.

Aš dalinuosi, vadinasi aš esu.

Tai trečias punktas, kuris skatina mane susimąstyti. Kadangi vienišumas yra problema, kuri reikalauja sprendimo. Taip kuriamos sąsajos, kad nesijaustume vienišais – tačiau šios sąsajos yra be tikro turinio. Tačiau be šių sąsajų mes nebesame patys savimi. Dėl ko mes kuriame vis daugiau sąsajų, kurios turinio atžvilgiu neturi reikšmės, ir izoliuojame save dar daugiau.

Taip mes tampame visuomene, kurioje galioje nebe principas: „aš mąstau, vadinasi aš esu“, o principas: „aš dalinuosi, vadinasi aš esu“. Mes naudojame technologijas, kad pagrįsti tai, kas mes esame.

Apmąstymas

Reikia apmąstymo ir pirma viso diskusijos apie tai, kur mus gali nuvesti mūsų išmanieji telefonai ir kokie pavojai slypi šiame vystymesi socialiniam bendravimui. Tai neturi reikšti, kad reikia atsisakyti išmaniųjų telefonų, tačiau pirma reikia sąmoningesnių santykių su išmaniaisiais telefonais, bet ir pagarbos ir įvertinimo mus supantiems žmonėms. Mes xeit bandome pavyzdžiui gruodžio 15-ą vieną dieną pabūti offline, kad patikrintume, koks yra gyvenimas be interneto.

Šaltinis: http://blog.xeit.ch/2013/12/verbunden-und-doch-allein/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

„Ne kiekviena technologija reiškia pažangą“

Internetas smarkiai pakeitė darbo pasaulį. Tačiau tai yra ne vien technologijos, kurios daro įtaką mūsų gyvenimui, bet ir jų naudojimo būdas. Sąmoningas kūrimas vietoj visiško paklusimo technikai – už tai pasisako Kanados ekonomistė Dijana-Gabrielė Tremblei.

Kodėl šiandien dirbantys žmonės jaučiasi taip, tarsi su jais būtų elgiamasi lyg su mašinomis, ir ką internetas turi bendro su darbo vietų perkėlimu, paaiškina Tremblei interviu su science.ORF.at.

science.ORF.at: Dažnai kalbama, kad internetas sukėlė ketvirtą pramoninę revoliuciją. Kalbant apie darbo pasaulį ir darbo santykius – ar sutinkate su šiuo požiūriu?

Dijana-Gabrielė Tremblei: Aš asmeniškai žiūriu į tai kaip į kontinuumą. Pasikeitimai vyksta visą laiką, vieni svarbesni už kitus. Kas man atrodo tikrai reikšminga, yra neapleisti tokių perversmų socialinio aspekto. Šie pasikeitimai nėra kažkas, kas mums užkraunama išorinių jėgų ir kam mes turime besąlygiškai paklusti. Daugelyje sektorių techninė pažanga nėra ypatingai permąstoma. Vyrauja supaprastintas požiūris, kad kiekviena nauja technologija reiškia pažangą. Aš esu prieš tokį deterministinį supratimą. Įmonės turi suvokti, kad tai yra ir valdymo klausimas: visada yra pasirinkimo galimybės, žmonės yra tie, kurie renkasi. Taigi ir techninė pažanga susijusi su darbo pasauliu yra tai, ką visuomenė gali pati formuoti.

Kuria kryptimi eina šie pasikeitimai ir kokie sprendimai turi būti pasirenkami įmonių?

Vienas didžiausių pasikeitimų yra aplinkybė, kad šiandien įmanoma dirbti visada ir visur. Taigi vienas didžiausių iššūkių yra užtikrinti, kad liktų užtektinai laiko privačiam gyvenimui. Daugelyje sektorių žmones ištinka Burn-Out sindromas. Ne tiktai dėl pasikeitimų, bet dėl to, kaip yra valdoma. Daug įmonių mažėja šiuo metu, jie mažina personalą. Taip išauga darbo intensyvumas, darbai, kuriuos turi atlikti darbuotojai, dažnai peržengia tai, kas yra įmanoma vienos darbo savaitės metu. Taip darbas pereina į laisvalaikio zoną, nes jis gali būti atliktas visur. Apklausose, kurias atlikau įmonėse, konstatuoju, kad trūksta atlikto darbo pripažinimo, nors tai yra vienas didžiausių darbininkų ir darbuotojų poreikių. Jie dažnai jaučiasi taip, tarsi su jais būtų elgiamasi kaip su mašinomis.

Tačiau internetas įtakoja ne tik individualaus darbo laiko pasikeitimus, bet ir darbo pobūdžio pasikeitimus bei darbo padalijimą bendrai. Kokias tendencijas galite įvardinti?

Didžiausias pasikeitimas prasidėjo dar prieš internetą, ir tai yra darbo vietų perkėlimas. Pradžioje tai buvo neva tekstilės pramonė, kuri buvo perkelta į Meksiką, Kiniją ir daug kitų Azijos šalių. Šiandien perkeliami ir labiau kvalifikuoti darbai, pavyzdžiui IT sektoriuje, kuris vis labiau nustumiamas į Indiją. Anksčiau tai buvo paprasti dalykai, šiandien tai vyksta visuose lygmenyse. Ypač tai yra rizika Šiaurės Amerikai ir Europai. Produkcijos apimtis pramoninėse šalyse taip gali ženkliai sumažėti.

O pramoninėse šalyse – kokius pasikeitimus galite įvardinti?

Aš intensyviai nagrinėjau teledarbą, taigi darbą iš namų, ir mane labai nustebino, kad tai nepaplito taip stipriai, kaip mes pradžioje tikėjomės. Šiaurinės Europos šalys ir JAV tai naudojo intensyviai. Pietinėse Europos šalyse tai priešingai beveik nepaplito. Pavyzdys Prancūzija: ten vadovai nori savo darbuotojus matyti įmonėje. Beveik nesinaudojama „vadovavimu pagal rezultatus“, o daug daugiau „vadovavimu stebint“. Tačiau ir tose šalyse, kurios stipriau rėmė darbą iš namų, yra tendencija, gražinti žmones atgal į įmonę. Yahoo vadovė neseniai pasakė, kad ji nori gražinti žmonės atgal į įmonės patalpas, kad neprapultų kolektyvo jausmas ir inovatyvus, bendras vystymasis.

Kurlink vystysis tai ateityje?

Aš manau, kad reikalingas geras miksas. Reikia užtikrinti, kad žmonės sueitų kartu, kad išvystytų idėjas ir susiburtų socialinėje jungtyje. Tuo pačiu mes žinome, kad darbe biuruose prarandama daug laiko. Taigi turi būti galimybė, kad tam tikri dalykai būtų atliekami iš namų. Ypač jauniems žmonėms, kurie tik pradeda darbą įmonėje, yra svarbu, būti vietoje, kad susipažintų su visais ir apsiprastų. Daug įmonių leidžia teledarbą tik tada, kai žmogus du metus pradirba įmonėje. Kitas dalykas, kurį mes nagrinėjome 70-ais metais, ir tikėjomės, kad tai smarkiai paplis, buvo „lankstaus laiko“ modelis, taigi lankstus, individualus laiko paskirstymas. Ir tai ne visiškai paplito. Duomenys rodo, kad šiandien beveik niekas neužsiima tokiu darbo modeliu.

Kokią darbo prieigą turi šiandienos jauna karta? Kokia svarbi yra karjera prieš išpildytą privatų gyvenimą?

Ekonomiškai gerais laikais žmonės išreiškia norus, kaip pavyzdžiui daugiau laiko šeimai. Jeigu laikai greičiau sunkūs, tendencija yra, kad tiek jaunesni, tiek vyresni žmonės sutinka su daugiau darbo valandų. Anksčiau žmonės buvo patenkinti, kad turi darbą, kuris pačiam patinka. Šiandien svarbi ir darbo aplinka: žmonės nori jaustis saugiai, jie nori komunikatyvios aplinkos, jie nori, kad vadovai būtų grupės prižiūrėtojais, kurie yra atviri tam, kas vyksta jų įmonėse. Ir kaip jau minėta: žmonės nori pripažinimo. Aktualūs įmonių pavyzdžiai, kurios mažina personalą, o darbuotojai sužino apie tai prieš dieną iš laikraščių, žinoma prieštarauja šiems norams.

Šie nesaugūs darbo santykiai yra juk visur: kas šiandien gauna darbą, negali būti tikras, kad turės šį visą savo gyvenimą. Mažuma žino, kur jie bus po penkių metų.

Tiksliai. Kai pasižiūrime į duomenis, šie aiškiai rodo, kad yra daug žmonių, kurie dirba nepilną darbo dieną, dirba su terminuota darbo sutartimi arba išvis dirba tik pagal darbinės veiklos susitarimą. Ypač Prancūzija yra labai kūrybinga, kai iškyla problema, sukurti pavadinimus šiems darbams, kurie turi pagelbėti jauniems žmonėms, rasti savo vietą darbo rinkoje. Šios schemos yra remiamos valstybės. Toks netvirtų darbo vietų kūrimas priveda prie to, kad žmonės supranta tokį darbą kaip normalų būdą įsitvirtinti darbo rinkoje. Tačiau tai ne tiesa. Kadangi tai nesibaigia po metų, žmonės keliauja nuo vieno darbinės veiklos susitarimo iki kito – metų metus.

Taip pat nebėra „vidinės darbo rinkos“ įmonėse. Tik retsykiais yra galimybė, pakilti karjeros laipteliais įmonėje, vietoj to svarbios sritys dalijamos savarankiškai dirbantiems asmenims terminuotų sutarčių pagrindu. Ir šie savarankiškai dirbantys asmenys keliauja nuo vieno netvirto darbo susitarimo iki sekančio. Tai priveda prie to, kad iš žmonių tikimąsi, kad šie individualiai rūpinsis savo tolesniu profesiniu mokymųsi.

Šie darbo pobūdžiai yra geras pagindas šiuolaikiško išnaudojimo formoms. Kokią bendrą visuomeninę įtaką tai gali turėti?

Darbo stabilumas šiuo metu yra didžiausias iššūkis. Ir dalykas, kurio negalima pamiršti, yra tai, kad tai tikrai turi visuomeninę įtaką. Kad tai suprasti, reikia tik žvilgtelėti į Pietų Europą. Ekonominė krizė turi ženklią įtaką gimstamumui, jis mažėja. O tai ilgalaike perspektyva turės didžiulę makroekonominę įtaką. Idėja turi būti, stabilizuoti darbo santykius. Tam reikia kolektyvinių pastangų, kurios būtų atskirose šalyse. Deja tenka pastebėti, kad daug šalių eina į priešingą pusę. Jie mažina saugumo sistemas ir pasiūlą dirbantiems žmonėms.

Interviu: Tereza Aigner, science.ORF.at

Šaltinis: http://science.orf.at/stories/1722241/

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Šios technologijos keičia mūsų kasdienybę

Mobilios mokėjimo sistemos, 3D spausdintuvai ir autonominis vairavimas: Kas prieš kelis metus buvo mokslinė fantastika, yra seniai realybė – ir skverbiasi į kasdienybę.

Ar žaliuzės nuleistos? Ar viryklė tikrai išjungta? Šie klausimai staiga kyla kai kam – dažnai važiuojant atostogauti. Kaip būtų puiku, jei tai galima būtų patikrinti pakeliui. Tai seniai nebe utopija. Kadangi vis daugiau tiekėjų parduoda namų ūkio prietaisus, kuriuos lengva prijungti prie tinklo ir sujungti programėle su mobiliuoju telefonu. Pagal GfK rinkos tyrimo instituto vieną apklausą, vartotojai teikia vis didesnę reikšmę tokių technologijų svarbai jų kasdienybėje. Tačiau juntamos ir kitos tendencijos.

Daugiau nei 7000 vartotojų septyniose skirtingose šalyse buvo apklausti tyrimams. Jie nenustebino teigdami, kad pirmiausia gyvenimą ateinančiais metais pakeis mobilios mokėjimo sistemos. Ir 3D spausdintuvai įgauna daugiau reikšmės. Visgi 33 procentai tiki, kad nešiojami įtaisai, kaip pavyzdžiui išmanieji laikrodžiai, pateks į mūsų kasdienį gyvenimą.

Tačiau viena apklausos vertė nustebino: 51 procentas apklaustųjų teigė, kad išmaniųjų namų technologija turės didelę įtaką vartotojų gyvenimui. Vokietijoje 44 procentai yra tos nuomonės. Nustebino todėl, kadangi auga baimė, tapti „stikliniu piliečiu“, ir kadangi skeptiškumas gamintojams nekintamai didelis. Tačiau jei vartotojai konfrontuojami ne su abstrakčia sąvoka „išmanieji namai“, o atkreipiamas jų dėmesys į atskiras galimybes, šis nepasitikėjimas traukiasi.

Potencialių pirkėjų dėmesį sužadina pirmiausia saugumas ir kontrolė, taip pat energija ir apšvietimas. Čia vartotojai mato didžiausius privalumus. Saugumo srityje yra pavyzdžiui techninės galimybės, kurios pasirūpina tuo, kad išmaniųjų namų gyventojai ir atostogose gali kontroliuoti savo namus: įsilaužimo sauga, beraktis durų ir langų atidarymas, per programėlę įjungiama signalizacija – arba trumpesniam laikui ir auklė vaikui, kurią sudaro judesio davikliai ir vaizdo kameros. Bet ir pramogų srityje ir sveikatai apklaustieji tikisi iš prijungtų prie tinklo namų palengvinimo kasdienybėje.

Priežastis to, kad ligšiol mažiausia dalis žmonių valdo savo namus išmaniuoju telefonu, yra didelės įsigijimo išlaidos. Visgi ketvirtis papildomai nurodė, kad blogas interneto ryšys netiktų technologijai.

Šaltinis: http://www.faz.net/aktuell/wirtschaft/smarte-arbeit/smart-home-technologien-veraendern-alltag-der-zukunft-13944271.html

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

2020-ųjų metų vizija

Ką atneš sekantys dešimt metų? Kaip vystysis mūsų online pasaulis, mūsų tinklai ir internetas, kad patenkintų nepasotinamą paklausą?

Prieš dešimt metų spekuliacijos apie interneto ateitį privedė prie tariamo telekomunikacijos sektoriaus pervertinimo. Daug tiekėjų peroptimizavo savo tinklus, kad pagauti milžinišką siuntimo srautą, kuris buvo prognozuojamas. Ir tai atsipirko, kaip pasirodo šiandien. Vien You Tube reikia daugiau pralaidumo nei visam internetui prieš dešimt metų. Iš tiesų daug pažadų ir hipotezių, kurie tada buvo daromi, tapo realybe šiandienos tinkluose arba netgi pranoko pranašystes. Online bankininkystė, mobilus video vaizdas ir kultūrinis pokytis iki socialinių medijų platformų naudojimo yra tik keli pavyzdžiai kaip mūsų kasdienybė pakito dėl interneto.

Ką atneš mums sekantys dešimt metų? Kaip vystysis mūsų online pasaulis, mūsų tinklai ir internetas, kad patenkintų nepasotinamą paklausą? Technologijos kolektyvas iš Cienos paaiškina, kaip ateities tinklai turi būti sukurti, kad pakeltų mūsų pralaidumo alkano pasaulio reikalavimus ir pateikia pavyzdžius, kaip pakis mūsų pasaulis to pasekoje.

  • Būtina tinklo revoliucija – Kad patenkinti intensyvaus pralaidumo pritaikymus kaip You Tube, BBC I-Player ir socialinių medijų platformos, tinklai, kurie buvo sukurti prieš dešimt metų, turi būti optimizuoti. Tik taip jie gali transportuoti dešimtį kartų daugiau duomenų nei kažkada buvo numatyta. Be to reikia skirti tarp grynų kalbos bei į duomenis orientuotų pritaikymų. Tačiau daugiau nei tikėtina, kad mes jau antroje šio dešimtmečio pusėje net šių tinklų pajėgumą susprogdinsime ir būsime konfrontuoti su nauju mūsų globalios tinklo infrastruktūros dizainu. Papildomai perėjimas prie susiliejusios optinės Ethernet infrastruktūros, šio srauto paklausą pagreitins.
  • Naujos technologijos ir visur esanti konvergencija – Naujos technologijos kaip 3DTV, 3D vaizdo kameros, virtuali realybė, kalbos atpažinimas taip pat neinvazinės smegenų kompiuterio sąsajos (galimai skatinamos video žaidimų pramonės) taps kasdieniais ir padės atsirasti pritaikymams, apie kuriuos šiandien tik svajojame. Ir čia šių inovacijų širdis yra inteligentiškas tinklas.
  • Socialinis „Epilogas“ – Brangiai kainuojančios technologijos kaip HD/3D video konferencijos, kurios vis labiau pakeis klasikines verslo keliones, bus vis praktiškesnės. Ypač besivystančiose šalyse ir augančiose rinkose internetas taps vis svarbesnis, kadangi pigus ir visiems prieinamas internetas skatina ekonominį augimą.
  • Nematomas internetas: Mašinos prie valdžios – Nematoma mašinos su mašina (M2M) komunikacija, ypač susijusi su kasdieniais pritaikymais namų ūkio prietaisams, bus vis didesnė. Nors šie su internetu susiję prietaisai sukuria daug mažiau tinklo srauto nei vidutinis asmuo, vien šių prietaisų skaičius ir jų nuolatinis bendravimas veikia tinklą ir sukuria dar negirdėtus iššūkius. Kaip šios tendencijos dalis pralaidumas tarp didžiųjų duomenų centrų dramatiškai didės ir taip pateisins dešimtis kartų didesnius optinius tinklus vidiniams duomenų srautams.
  • Mikro sveikatos apsauga: Nesibaigiantis vizitas pas gydytoją – Įsivaizduokite, Jūs apsilankote pas savo gydytoją kiekvieną vakarą prieš einant į lovą. Kasdienis širdies ritmo tikrinimas, kraujo spaudimas ir kiti vitaliniai ženklai duoda jūsų gydytojui ultimatyvią išankstinio įspėjimo sistemą galimoms sveikatos rizikoms. Paplitus sveikatos monitoriaus sistemoms namams, norma taps ne tik kasdieniai patikrinimai, bet ir telemedicina įgalins patikrinimus ir diagnozes iš tolo ir atves gydytoją pas pacientą. Jau dabar šiai rinkai prognozuojamas didžiulis augimas, o iki 2020-ų metų jo įtaka tinklams bus nenusakoma.
  • Kietųjų diskų išmirimas – Tinklas bus universalus resursas, kuris bus naudojamas optimaliam pritaikymų, serviso ir informacijos paruošimui – nepriklausomai nuo erdvės ir laiko. Mobilaus pralaidumo dėka technologijos kaip debesų kompiuterija leis asmenims, visą savo informaciją, programėles ir kontaktus įrašyti internete vietoj įprasto kietojo disko. Šis fundamentalus pokytis, kaip bus įrašoma informacija, skatina inteligentiškus tinklus, kurie gali atpažinti vietą ir prietaisą, ir taip gali nuspręsti, kaip paruošiama reikalinga informacija.
  • E. mokymosi pasaulis – Mokyklos visame pasaulyje nebeturės spintų, o vaikams nebereikės krepšių ir kuprinių. Ateityje mokyklinė knyga, kurią pažįstam šiandien, nebeegzistuos. Kiekvienas vaikas klasėje turės darbo vietą tinkle, o mokymosi planas bus online. Monotoniški tekstai bus pakeisti multimedijų, video vaizdų ir interaktyvaus mokymosi turinio. Nuotolinis mokymas, jau šiandien tendencija, išsivystys nuo paprastos video konferencijos iki virtualios klasės. Čia interaktyvumas bus remiamas tinklo galimybėmis atvaizduoti trijų dimensijų virtualius pasaulius realiu laiku.

Po dešimt metų tinklas – kaupimo, kompiuterijos, komunikacijos ir vartotojų rinkinys – bus tikras aukšto pilotažo projektas ir remsis greičio, pajėgumo ir reakcijos laiko reikaluose naujomis tinklo architektūromis, kurios juda optine Etherneto banga.

Timonas Luce

Šaltinis: https://www.ap-verlag.de/Online-Artikel/20100910/20100910zzi%20Ciena%20Leben%20und%20Arbeiten%20in%202020.htm

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Taip artimojo lauko ryšių technologija pakeis mūsų gyvenimą

Maža mikroschema turi palengvinti mums gyvenimą. Radijo ryšiu ji perduoda duomenis trumpais atstumais – apmokėjimui arba automobilio atrakinimui. Įmonės jau daug metų eksperimentuoja su artimojo lauko ryšių technologija NFC. Ar pagaliau bus prasiveržimas Vokietijoje?

Pastebima, kad technologija įsibėgėja. Iki šiol dar niekas nenori žengti pirmo didelio žingsnio. Tačiau pati technologija jau seniai paruošta“, sako Michaelis Bartas iš verslo sektoriaus sąjungos Bitkom.

30 iš 100 įprastų išmaniųjų telefonų modelių Vokietijoje tuo tarpu jau yra su NFC technologija, tarp jų tiesa nėra Apple išmaniojo telefono.

Aš manau, kad iki 2015-ų metų technologija prasiverš. Apklausų duomenys rodo, kad ypač jauni žmonės gali įsivaizduoti, ateityje mokėti su išmaniuoju telefonu“, aiškina Bartas.

Kaip veikia technologija?

NFC reiškia Near Field Communication – artimojo lauko ryšių technologija. Mikroschema sugeba perduoti duomenis kelių centimetrų atstumu. Tam nereikia nei interneto nei sudėtingo ryšio sukūrimo su registracija, kaip pavyzdžiui su Bluetooth radijo ryšiu. NFC funkcija mobiliajame telefone gali būti įjungta ir išjungta. Mikroschema ateityje bus tiesiogiai sujungta su SIM kortele.

Kokie pritaikymai yra įmanomi?

Išmanieji telefonai

Liepos mėnesį Telekomas ir Mastercard pradėjo NFC projektą, kuriame išmanusis telefonas turi virsti virtualia pinigų birža. Tai reiškia, vartotojai moka, laikydami išmaniuosius telefonus priešais NFC kontaktines vietas. Ilgalaike perspektyva vartotojai galės naudoti sistemą ir koncertų apsilankymams arba nuolaidų pritaikymams.

Jau dabar yra kitų naudingų funkcijų. Pavyzdys: LG Optimus 4X HD išmanusis telefonas gaminamas su NFC žyma. Su ja vartotojas gali pakeisti išmaniojo telefono nustatymus pavyzdžiui automobiliui, laikydamas telefoną prie kontaktinės vietos.

EC ir kreditinės kortelės

Nuo 2012-ų metų vyksta pilotinis projektas „Girogo“ vadovaujamas Volksbank Raiffeisenbank ir Sparkasse Hanoverio regione. Iš viso ten į apyvartą paleistos daugiau nei vienas milijonas banko kortelių su NFD funkcija. Į NFC schemą klientai gali, panašiai kaip su mokėjimų kortele, pakrauti sumą iki 200 eurų ir prie atitinkamų NFC terminalų lyg „praeinant“ sumokėti iki maksimaliai 20 eurų. Iki metų pabaigos jau turi būti pakeistos 16 milijonų kortelių. Kiti teikėjai, tarp jų Martercard ir Visa, irgi jau leidžia korteles su NFC technologija. NFC kortelių ir tuo pačiu technikos paplitimas galėtų paruošti kelią ateities mokėjimams su mobiliuoju telefonu per NFC.

Virtualus automobilio raktas

Jau 2011-ais metais Telekom ir Continental pristatė sistemą, su kuria išmanusis telefonas tampa automobilio raktu. Vairuotojas gauna duomenis į telefoną, atidaro ir užveda automobilį su NFC technologijos pagalba. Raktas nebėra reikalingas. Ligšiolinės beraktinės auto sistemos dirba su mikroschema, kuri keičiasi radijo ryšio signalais su automobiliu. Tačiau vairuotojas turi turėti su savimi šį kortelės raktą.

Touch & Travel“ su Deutsche Bahn

Su „Touch & Travel“ Deutsche Bahn sistema nuosavas išmanusis telefonas tampa pravažiavimo bilieto centrine būstine. Su programėlės pagalba keleiviai geležinkelio stotyse gali prisiregistruoti ir išsiregistruoti, tarp kitko ir NFC technikos kontaktinėse vietose. „Touchpoints su NFC yra visuose geležinkelio terminaluose Vokietijoje“, sako Bahn atstovas. Programėlė automatiškai suskaičiuoja nuvažiuotą atstumą ir atskaičiuoja kainą nuo sąskaitos. Apie 3000 geležinkelio keleivių naudoja šiuo metu „Touch & Travel“ su NFC technika.

Kokia saugi yra NFC technologija?

Apie NFC saugumą yra skirtingų nuomonių. Chaos Computer Club neseniai paaiškino, kad mokant mobiliuoju būdu su Sparkasse „Girogo kortele“ įrašoma serijos numeris, paskutiniai 15 mokėjimų ir paskutiniai trys išankstinio mokėjimo procesai. Šiuos duomenis gana lengvai būtų galima nuskaityti. Ekspertai reikalauja, kad su NFC technika duomenys būtų perduodami tik užšifruoti.

Šaltinis: http://www.bild.de/digital/multimedia/smartphone/nfc-chips-25550606.bild.html

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Išmanioji sveikatos priežiūra: naujos technologijos mūsų sveikatai

Svarbus skaitmeninimo sveikatos priežiūros srityje tikslas yra visapusiškas modernių IT priemonių įdiegimas, kurios pagreitintų procesus gydytojų kabinetuose ir ligoninėse ir skatintų medicininės technikos vystymasi. Šalia to svarbus tikslas yra naujas medicininio aptarnavimo standartas sveikatos informacijos skaitmeninimo dėka.

Elektroninės pacientų bylos, vaizdiniai tyrimo metodai, planšetiniai kompiuteriai, telemedicina ir daug daugiau veda sveikatos sritį į naują skaitmeninį amžių. Vis didesnis skaitmeninių ir mobiliųjų prietaisų visose amžių kategorijose skaičius skatina išmaniąją sveikatos priežiūrą. Procesai be popierių ženkliai mažina išlaidas sveikatos srities organizacijose ir pagerina tikslingą ir greitą aprūpinimą.

Bendri standartai ir optimalus naudojimas

Kad įgyvendinti išmanųjį skirtingų IT sistemų iš vaistinių, gydytojų kabinetų, ligonių kasų ir ligoninių sujungimą, turi būti sujungta informacija iš įvairiausių šaltinių. Ypač tarptautinis bendradarbiavimas ir standartų laikymasis yra svarbi kliūtis, kuri turi būti įveikta.

Planuojant ir realizuojant inovatyvius telemedicininius produktus ir metodus turi būti garantuojamas ir naudojimas arba vartotojui draugiškas priemonių naudojimas. Tai reiškia, kad grafinės vartotojų sąsajos turi būti taip integruotos, kad ir IT pradžiamoksliai galėtų gerai jomis naudotis ir jas suprasti. Didžiausias prioritetas skaitmeninimo procese yra duomenų saugumas ir pacientų teisės.

Pranašumai ranka pasiekiami

Skaitmeninės sveikatos priežiūros šansai ir potencialas yra ranka pasiekiami. Išmaniojo duomenų apdorojimo ir analizės dėka galima su tikslios pacientų informacijos pagalba apie vartojimą ir dozavimą, pavyzdžiui dažnai pasitaikančio vaistų sąveikos atveju, išvengti gydymo klaidų. E. sveikatos vystymasis ir su tuo susiję naujos gydymo sąvokos ir prietaisai pasiteisina plačioje masėje betarpiškai ir laiku.

Jau 57 procentai vokiečių laisvalaikio sportininkų naudoja savo išmanųjį telefoną sporto metu su sporto programėle. Apskaičiuojamas paties judėjimas plinta jau daug metų. Nešiojami ir kiti paties matavimo prietaisai skatina šį vystymasi. Atsidavę savęs sekėjai kasdien matuoja savo kraujo spaudimą, svorį, miego ritmą, cukraus kiekį kraujyje arba širdies ritmą. Programėlės arba online portalo pagalba jie dalinasi duomenimis su kitais savęs sekėjais. Diabetas arba širdies ligos gali būti nustatytos ir pradėtos gydyti anksčiau.

Šaltinis: https://www.twt.de/news/detail/smart-healthcare-neue-technologien-fuer-unsere-gesundheit.html

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

2050-ų metų vizija

Autonominiai automobiliai, aktyvūs namai, virtualūs pasauliai, atsinaujinanti medicina: manager žurnalas aprašo inovacijas, kurios sekančiais dešimtmečiais pakeis mūsų gyvenimą.

Mes skaičiuojame 2050-us metus. Milijonai vokiečių sulaukė senatvinio amžiaus – ir vis dėlto užtikrintai gyvena namuose. Jie socialiai aktyvūs, daug jų dar dirba. Kadangi nors ir seniai nėra užtektinai jaunų žmonių, kurie rūpintųsi senukais, juos supa armija kasdienių padėjėjų.

Įvairiausių formų robotai perima federaliniams piliečiams varginančius ir sunkius darbus. Jie valo ir lygina, pateikia valgį ir ragina užsiimti kasdiene sporto programa. Jie neša sunkius lagaminus ir online užsako maisto produktus. Jie sukuria komunikaciją su šeima ir draugais ir suteikia prieigą prie išsilavinimo. Vis labiau ir labiau žmonės pasitiki savo universaliais asistentais. Galiausiai robotai nebėra buki automatai. Jie atpažįsta emocijas, prisitaiko prie savo savininkų nuotaikų ir poreikių.

Perdėta įsimylėjusių techniką inžinierių utopija? Tikrai ne. Profesorius Akselis Grezeris iš Bremeno universiteto automatizavimo technikos instituto dirba ties tuo, kad įgyvendintų robotų remiamą gyvenimą.

Tyrimų projekte „Friend“ robotas asistentas greitai padės suparalyžiuotai moteriai, atlikti savo darbą kaip bibliotekininkei Bremeno universitete. Grezerio kolektyvas aprūpino modernų invalido vežimėlį su kompiuteriu valdoma ranka. Lankstų čiuptuvą vartotoja kontroliuoja su savo smakru. Taip ji gali paimti knygas iš lentynos, atversti reikiamą puslapį ir kalba valdomam asmeniniam kompiuteriui padiktuoti bibliotekininkės duomenis. Mokslininkai jau dirba ties tuo, kad sukurti kūno dalis, valdomas vien tik mintimis.

Universalus robotų paplitimas kaip padėjėjų kasdienybėje yra technologinis vystymasis, kurį Ulrichas Eberlas aprašo savo knygoje „Ateitis 2050“. Fizikas doktorandas, kuris jau 20 metų tiria ir aprašo įmonėms kaip Siemens ir Daimler ilgalaikius scenarijus, identifikavo keturias svarbiausias technikos tendencijas, kurios ateinančiais dešimtmečiais radikaliai pakeis mūsų gyvenimą.

  • Ateityje energiją kurs ne tik dujomis ir anglimi kūrenamos gamyklos. Naujame energijos amžiuje elektra bus gaminama plačiu mastu, saugoma ir dalinama – visur, kur bus galima panaudoti atsinaujinančius šaltinius: saulę, vėją, biomasę, vandens energiją arba žemės šilumą. Ekologinę energiją vartotojai naudoja tris iki keturis kartus veiksmingiau nei šiandien – pavyzdžiui elektriniuose automobiliuose arba LED.
  • 2050-ais metais įprastai galima manipuliuoti materiją nano ir molekulinėje srityje. Medicina pavyzdžiui galės gaminti pritaikytas medžiagas kovai su vėžiu arba atauginti kūno audinius iš žmogiškų ląstelių. Mikroschemos skaičiuoja su atskirais fotonais ir elektronais. O kvantinė fizika padeda saugiai užšifruoti duomenis.
  • Dėka tūkstančius kartų didesnio kompiuterių, atmintinių, mobiliųjų telefonų ir duomenų linijų pajėgumo, žmonės gyvena visiškai prijungtame prie tinklo pasaulyje. „Daiktų internete“ daiktai autonomiškai komunikuoja vienas su kitu – jutiklių, veikėjų ir komunikacijos mikroschemų pagalba namai šneka su robotais arba mobilieji telefonai su plakatais.
  • Komunikacija tarp žmogaus ir skaitmeninio pasaulio revoliucionalizuojama. Kasdieniai ateities kompiuteriai reaguoja į balsą, mimiką ir gestus. Klaviatūros, pelės ir liečiamojo ekrano jiems nebereikia. Modernūs žaislai arba industriniai kompiuteriai pristato virtualius pasaulius realiu laiku ir 3D.

Eberlo prognozės paremtos ne stiklo kamuoliuko prognozėmis. Jos kyla iš mokslinio-techninio vystymosi, ties kuriuo jau šiandien dirba mokslininkai universitetuose, tyrimų institutuose ir įmonėse. Kaip Bremeno universiteto pagalbinis robotas. Taip pat svarbu: prognozės koncentruojasi ne vien tik ties tuo, kas yra techniškai įmanoma, tačiau siekia ties ekonominiais, ekologiniais ir socialiniais aspektais: kokie poreikiai atsiranda? Kokios inovacijos yra pasiturinčioms ir saugumo reikalaujančioms visuomenėms kaip vokiška priimtinos, kokios ne?

Šaltinis: http://www.manager-magazin.de/magazin/artikel/a-763907.html

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

Kasdienybės revoliucija?

Išmanieji namai – mokslinė fantastika ar jau realybė? Naujų ir inovatyvių elektros ir elektronikos pramonės technologijų panaudojimas per paskutinius 150 metų radikaliai pakeitė ir palengvino mūsų kasdienybę.

Naujos technologijos kuria mūsų gyvenimą efektyviau ir saugiau

Mes žymime 2013-us metus. Vidutiniškas austriškas namų ūkis turi pagal FEEI (elektros ir elektronikos pramonės verslo asociacijos) apskaičiavimus iki 100 elektrinių ir elektroninių prietaisų. Virimas, plovimas, šaldymas, šviesa, televizija, darbas, kalbėjimas telefonu arba važiavimas automobiliu – nei viena iš šių kasdienybės veiklų neveiktų be elektronikos.

Inovatyvių technologijų nebegalima išstumti iš mūsų gyvenimo

Tačiau kasdienės elektronikos pritaikymai siekia daug toliau nei privataus galutinio vartotojo pritaikymas. Lėktuvai neskristų be inovatyvių technologijų, viešasis transportas nevažiuotų, įmonės negamintų, paslaugų sektorius būtų daug labiau suvaržytas, ligoninės, prekybos centrai, mokyklos ir daug kitų kasdienio gyvenimo įstaigų negalėtų funkcionuoti.

Elektros ir elektronikos pramonės produktai yra lemiami, kai reikia supaprastinti, padaryti saugesniais, efektyvesniais ir tvariais mūsų kadienybės procesus. Kiekvienais metais tam Austrijoje yra pagaminama virš 12 milijardų eurų vertės elektronikos produktų nuo sudėtinių dalių iki šaldytuvų ir milžiniškų gamyklų turbinų.

Arklys neėda agurkų salotų“

Šiuo sakiniu 1861-ais metais Filipas Raisas, elektrinio kalbos perdavimo pradininkas, išbandė perdavimo kokybę savo sukurtu pirmu telefono aparatu. 1876-ais metais Aleksandras Grahamas pateikė paraišką patentui. Vos 150 metų vėliau 2012-ais metais mes kalbame telefonu ir mobiliuoju telefonu apie 27 milijardus minučių. Tačiau balso telefonija jau seniai tik dalis technologijos. Su 73 milijardų GB duomenų perdavimu mobiliuoju telefonu ši medija jau seniai pasiekė kitą aspektą. O tendencijos rodo toliau šia kryptimi. Mobilusis telefonas yra išmaniosios kasdienybės raktas.

Burtažodis vadinasi išmanieji namai

Prieiga, multimedija, sąveika aprašo namų elektronikos šiandieną pasaulį. Su naujų technologijų sujungimu ir centriniu valdymu vartotojo komfortas yra padidinamas. Tuo pačiu prijungimas prie interneto įgalina prieigą prie inovatyvaus turinio. Kombinacijoje su atitinkamais aukščiausios klasės produktais kaip plokščiaekraniai televizoriai, asmeniniai kompiuteriai, planšetės ir išmanieji telefonai kuriamas visiškai kitoks pramogų pasaulis.

Aplinkosauga su Smart Meter

Kad technologijos pažanga turi privalumų ir aplinkosaugoje, įrodo šiuolaikiškų namų ūkių suvartojimo duomenys. Per paskutinius 20 metų šaldytuvų, skalbimo mašinų ir t.t. elektros ir vandens sunaudojimas sumažėjo perpus. Tai įgalino elektroninių sudėtinių dalių integracija, kurios savo savybių dėka matuoja, valdo ir tvarko ir tuo optimizuoja prietaisų veikimą ir suvartojimą.

Naujos technologijos užvaldo mūsų kasdienybę

Išmanieji namai nesukels revoliucijos. Tačiau automatizavimas ir sujungimas ir toliau nuolat užkariaus mūsų kasdienybę. Pirmiausia pvz. tik energijos taupymui (Smart Metering) arba mūsų gyvenimo miestuose pagerinimui (sujungtos sveikatos ir inteligentiškos susisiekimo technologijos). Demografinis pasikeitimas, nauja energetikos sistema ir toliau besivystantis skaitmeninimas vartotojų elektronikoje toliau skatins technologijos pokyčius šia linkme.

Šaltinis: http://www.elektronikhaushalt.at/smart-home/revolution-im-alltag

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime

IBM: Šios technologijos pakeis mūsų gyvenimą

IT įmonių grupė IBM trečią kartą pristatė savo „Next Five in Five“ sąrašą – prognozę apie technologijas, kurios per sekančius penkis metus turi pakeisti mūsų gyvenimą.

Įmonė tikisi, kad per sekantį dešimtmetį prasiverš kompiuterių kalbinis valdymas. Atitinkamai pasikeis ir internetas: daug dalykų, kurie šiandien yra tekstų ir nuorodų forma, bus nuskaitomi po kalbinės užklausos. Tokie VoiceSites galės būti naudojami ir telefonu ir neraštingų žmonių.

Tolesnis mobiliųjų prietaisų ir terminalų sistemų vystymas turi pakeisti mūsų pirkimo elgesį. Skaitmeniniai apsipirkimo asistentai pasirūpins tuo, kad parduotuvėse nebereikės daugiau ieškoti produkto arba neužimto pardavėjo. Vietoj to elektroninė sistema pagal norą nuves tiesiai prie ieškomos prekės.

Tolesnė ir tikriausiai svarbiausia nauja technologija, pasak IBM bus individuali informacijos archyvo sistema. Vis daugiau informacijos užplūsta mus kiekvieną dieną ir darosi vis sunkiau prisiminti atskirus dalykus. Nauji pritaikymai įsikiš čia, padėdami mums rūšiuoti informaciją ir padaryti ją prieinama tinkamu laiku. Kartu besimokančios sistemos turės vis geriau suprasti, kaip perimti šią veiklą.

Pažanga žmogaus genomo tyrimuose taip pat turės vis didesnės įtakos mūsų gyvenimui. Už mažiau nei 200 dolerių gydytojai galės sudaryti sveikatos vadovą, kuris bus paremtas individualia genotipų analize. Taip būtų pavyzdžiui galima nustatyti, ar specifinis mitybos pobūdis tam tikram asmeniui kelia ypatingą riziką.

Aprūpinime energija, pasak IBM, bus prasilaužimas saulės energijos vartojime. Jei ligšioliniai saulės elementai buvo per brangūs, kad būtų naudojami masiniu būdu, tai pasikeis su Thin-Film technologijomis. Elektrą gaminančias medžiagas bus galima lanksčiai ir pigiai tvirtinti ant įvairių paviršių, kaip namų sienos, automobiliai, langai, mobilieji telefonai ir nešiojamųjų kompiuterių korpusai.

Šaltinis: http://winfuture.de/news,43856.html

Planuojate vertingus pokyčius savo organizacijoje?

Susisiekime