images

OECD(„Organisation for Economic Cooperation & Development“) tarptautiniai tyrimai Australijoje, Naujojoje Zealandijoje, Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje parodė, kad valdžios atsilieka technologine prasme.Naujausios tendencijos rodo, kad reikia patobulinti skaitmenines paslaugas ir socialine medija. Klausimas kyla kaip sukurti skaitmeninės valdžios pagrindus? Štai 7 tendencijos, kurios minimos OECD tyrimų ataskaitoje:

Tendencija nr. 1: kodėl socialinis informacijos prieinamumo skirtumas yra svarbu?

Politikos planuotojai sutinka, kad socialinės medijos yra būtinos palaikyti santykiui su šalies gyventojais., tačiau šis skirtumas yra uždengiamas politikų, kurie daro įtaką skaitmeninėje erdvėje. Verta paminėti, kad tik keletas OECD šalių turi strategija kaip padidinti socialinių medijų naudojimą. Australijoje rinkimų ir kandidatų temos buvo TOP 10 labiausiai diskutuojamų temų sąraše, o paskutiniais metais apie politines ir civilines problemas buvo mažiau diskutuojama. Viena Australijos agentūram kuri yra sukūrusi 2006 metais bendradarbiavimo platforma „GovDex „ jau pasiekė 20000 vartotojų 2011 metais. Civiliniai darbuotojai dabar šia platforma naudoja kaip socialinių bendruomenių kūrimo priemonę . Ji tai daro naudodama socialines medijas ir kurdama įvairius forumus.

Tendencija nr. 2: Kaip užtikrinti įdėjų dalinimasi?

Tarp pasaulinių tendencijų išsiskiria „Facebook“ ir „Twitter“, kurie išlieka populiariausios socialinių medijų platformos . 2014 metais „Facebook“ turėjo vieną milijardą vartotojų, o tai yra 15% pasaulio populiacijos, o „Twitter“ turi daugiau nei 270 milijonų aktyvių vartotojų, kurie naudojasi platforma kiekvieną dieną.

Tendencija nr. 3: Politikų pamokos

Visiems aišku, kad socialinė medija yra viena iš geriausių priemonių komunikuoti su visuomenę. Tik kai kurie politikai naudoja socialinę mediją sumaniau. Jai kurie socialinę mediją naudoja tam, kad įtrauktų šalies gyventojus į viešąją politiką ir perdarant viešųjų paslaugų pristatymą. Notably, for government, most consider social media as an add-on to public communications. Few are genuinely leveraging social media for more advanced use. These include involving citizens in public policy or transforming and re-designing public service delivery.

Kai kurie šalių lyderiai šia strategija iliustruoja dėl USA prezidento populiarumo Barack Obama (@BarackObama) ar Ekvadoro prezidento (@MashiRafael). Abu bendrauja su „Twitter“ sekėjais, kurie atitinka daugiau nei 10% šalių populiacijos.

Tendencija nr. 4: „Paaukštinant žaidimo lygį“

26 iš 34 OECD šalių narių turi „Twitter“ paskyras. 21 iš 34 šalių turi „Facebook“ puslapius, bet nedaugėlis valdžių gyventojus įtraukia į viešosios politikos kūrimą. Verta paminėti, kad pagal OECD valdžioms reiktų išnaudoti socialines medijas tam , kad pritrauktų įvairių grupių dėmėsį pavyzdžiui jaunimą, o ne tik pavienes grupes.

Tendencija nr. 5: Sveikatos priežiūros galimybės

Sveikatos priežiūros srityje skaitmeniniai kanalai yra labai svarbus įvairiose šalyse, bet tik iki 60% šalių naudoja internetą informacijos skleidimui. Verta paminėti, kad senjorai yra labiausiai auganti vartotojų karta kalbant apie interneto puslapius, kuriuose dalinamasi informaciją apie sveikatą. Ši statistika yra patvirtinta Korėjoje, Islandijoje, Norvegijoje, JAV

Tendencija nr. 7: e- valdžia yra senosios mokyklos atstovė

Valdžios naudoja socialinės medijas geresniam ir efektyvesniam viešųjų paslaugų teikimui, bet svarbiausia, kad šis veiksmas būtų naudingas vartotojams, bendruomenėms ir pačioms valdžioms. Grėsmė yra sumaišyti e- valdžia, socialinę mediją ir elektronines paslaugas. JAV tyrimai parodė, kad šalyje 700 agentūrų turi 3000 „Facebook“ puslapių, 1000 „Twitter“ paskyrų, 700 Youtube kanalų ir 500 Flickr puslapių.

 

 

 

 

 

­­­­­­­­­